- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-13
- Bylos Nr.
- 1A-61-382-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Dalius Jocys, Stasys Valužis
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas, Piotras Orlovas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Piotro Orlovo apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 1 d. 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.
Civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš M. T. priteista 314,55 Lt turtinės žalos, 2638 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir 255 Lt proceso išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė
M. T. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. birželio 23 d., apie 1–2 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), iš S. B. priklausančios sodybos, pagrobė M. P. individualiai įmonei priklausančią 5000 Lt vertės lengvojo automobilio priekabą „Stema“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo nuosprendžio dalį, kuria civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš M. T. priteista 314,55 Lt turtinės žalos, 2638 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir 255 Lt proceso išlaidų atlyginimo, pakeisti, civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš M. T. priteisiant 8421,74 Lt žalos atlyginimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė materialines bei procesines teisės normas, ir iš esmės teisingai nustatęs teisinių santykių pobūdį – žala, atsiradusi iš delikto, netinkamai sprendė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydžio, t. y. padarė nepagrįstas išvadas skundžiamoje sprendimo dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. P. nurodė savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o ne Vokietijoje. Neteisingai teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas M. P. paaiškino, kad jis Vokietijoje gyveno tik tuo metu, kai buvo įvykdyta priekabos vagystė, o šiaip jis gyvenantis (duomenys neskelbtini). M. P. faktiškai gyvena Vokietijoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo gyvenamosios vietos adresu nukentėjusios įmonės atstovui buvo siunčiami ir teismo šaukimai byloje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas M. P. (duomenys neskelbtini) turi įmonę, todėl atvyksta į (duomenys neskelbtini) tik įmonės reikalais, tačiau daugiausia laiko jis dirba Vokietijoje ir Švedijoje, nes įmonė yra Lietuvos ūkio subjektas, kurio steigėjas yra Vokietijos pilietis, o darbai vykdomi Švedijoje. Įmonė mokesčius moka Lietuvai.
Civilinė atsakomybė kyla neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Pareiga atlyginti žalą kyla iš kiekvieno asmens pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui, įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 1, 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, sprendime aptaręs bylos įrodymus, nusprendė, jog neįrodyta, kad M. P. gyvena ne Vokietijoje, tačiau šių savo išvadų tinkamai nemotyvavo ir nepagrindė teisiniais argumentais, ir konkrečiai neįvardijo, kodėl kita ieškinio dalis – dėl 5214,19 Lt nuostolių priteisimo – netenkinama. Civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais – esant žalai, neteisėtiems veiksmams, kaltei ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių). Neteisėti veiksmai civilinėje atsakomybėje suprantami kaip teisinės pareigos neatlikimas. Teisinė pareiga, tenkanti M. T., yra tinkamai atlyginti žalą įmonei, padarytą kaltais jo veiksmais. Savo kaltę M. T. pripažino visiškai, iš visumos surinktų įrodymų byloje taip pat įrodyta, kad jis padarė jam inkriminuotą veiką, savanoriškai žalos M. T. įmonei neatlygino ir nesiruošia atlyginti, be to, įmonės neatsiprašė ir neatgailavo dėl savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos.
Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nutarta kitos ieškinio dalies netenkinti ir nepriteisti 5214,19 Lt nuostolių, nepagrįstas ir neteisėtas. CK 6.249 str. 1 d. numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Civilinis atsakovas M. T. buvo įmonės darbuotojas, žinojo, kad įmonė yra užsienio kapitalo įmonė, jis pats darbus dirbo įmonės objektuose Vokietijoje ir Švedijoje ir, vogdamas įmonės turtą, turėjo gerai suprasti ir numatyti daromus nuostolius, nusikaltimo tyrimo galimas dideles išlaidas. Dėl civilinio atsakovo M. T. nusikalstamų veiksmų įmonė patyrė nuostolius – turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismo nepriteista įmonės patirta turtinė žala susidarė dėl turėtų 5214,19 Lt išlaidų:
1) 357 Lt kainavo buhalterinių dokumentų suruošimas dėl priverstinio M. T. nusikalstamais veiksmais išprovokuoto atleidimo iš darbo (I-osios instancijos teismui pateikta UAB „Germalita accounting & consulting“ 2000-07-51 PVM sąskaitos faktūros GAC Nr. 001277 kopija);
2) 1424,02 Lt išlaidų įmonė turėjo privalomai įmonės vadovo M. P. kelionei į Lietuvą iš Vokietijos ir atgal į Vokietiją laikotarpiu nuo 2009-07-25 iki 2009-07-31: a) 1030,40 Lt išlaidos dyzeliniam kurui (2009-07-25 iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)–1184 km; 2009-07-26 iš (duomenys neskelbtini) į Skaudvilę (liudytojo apklausa policijoje), iš Skaudvilės į Tauragę (pas advokatą) – 79 km; 2009-07-27 iš (duomenys neskelbtini) į Skaudvilę (liudytojo apklausa policijoje), iš Skaudvilės į Tauragę (pas advokatą) – 79 km; 2009-07-28 (duomenys neskelbtini)–Vilnius–(duomenys neskelbtini) (buhalterijos dokumentų tvarkymas dėl M. T. atleidimo iš darbo) – 512 km; 2009-07-29 Batakiai–Tauragė: apsilankymas policijoje – 56 km; 2009-07-30 (duomenys neskelbtini)-Tauragė (automobilio priekabos reikalų tvarkymas, priėmimas pas advokatą) – 59 km; 2009-07-31 (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (Vokietija) – 1184 km; iš viso buvo važiuota 1184 km, I-osios instancijos teismui pateikta 2009-07-25 kvitų Nr. 1074045, 1695552, 467087, 2009-07-31 kvito Nr. 236014; 2009-07-25 kvito Nr. 223075; 2009-07-29 kvito Nr. 45/1357; 2009-07-26 kvito Nr. 20314; 2009-07-31 kvito Nr. 3234/009/00002 kopijos); b) 393,62 Lt išlaidos 2009-07-31 kelionei iš Saasnitzo į Trelleborgą (I-osios instancijos teismui pateikta 2009-07-31 kelionės kvito Nr. C062543596 kopija);
3) 1252 Lt įmonė patyrė žalos dėl direktoriaus M. P. priverstinio nebuvimo darbe laikotarpiu nuo 2009-07-25 iki 2009-07-31, kadangi jis faktiškai negalėjo dirbti tiesioginio įmonei naudingo darbo, o atstovavo įmonei dėl su M. T. padaryto nusikaltimo (I- osios instancijos teismui pateikta 2009-09-30 UAB „Germalita accounting & consulting“ pažymos faksimilė);
4) 781,96 Lt įmonė turėjo išlaidų dėl pasiruošimo 2009-10-01 vyksiančiam baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme: a) 324,50 Lt išlaidos dyzeliniam kurui (2009-09-26 Ystad – Karlshamn – 166 km; 2009-09-27 Klaipėda – (duomenys neskelbtini) – 133 km; 2009-09-28 (duomenys neskelbtini) – Vilnius – (duomenys neskelbtini) – 449 km; 2009-09-29 (duomenys neskelbtini) – Tauragė – (duomenys neskelbtini) – 52 km; 2009-09-29 (duomenys neskelbtini) – Klaipėda – 133 km; 2009-09-30 Karlshamn – Ystad – 166 km; iš viso nuvažiuota 1099 km, I-osios isntancijos teismui pateikta 2009-09-29 kvito Nr. 225/1421 kopija); b) 437,46 Lt išlaidos laivo bilietui 2009-09-26 Karlshamn – Klaipėda (I-osios instancijos teismui pateiktas DFDS LISCO bilietas su vertimu į lietuvių kalbą); c) 20 Lt telefono išlaidos 2009-09-30 (I-osios instancijos teismui pateikta 2009-09-30 kvito Nr. 70/762 kopija);
5) 1031,49 Lt išlaidų įmonė turėjo dėl pasiruošimo 2009-11-02 vykusiam baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme: a) 558,77 Lt išlaidos laivo bilietui 2009-10-29 Karlshamn–Klaipėda žmogui ir automobiliui; b) 472,72 Lt išlaidos kurui (atvykimas automobiliu į teismą, I-osios instancijos teismui pateikti 2009-10-29 PREEM YSTAD kvitas Nr. 2397; 2009-10-30 „Ventus nafta“ kvitai Nr. 105413/192; 105413/193; UAB „Lukoil Baltija“ 2009-10-20 kvitas 325/4222).
Motyvuojamoji dalis
Šis reikalavimas atlyginti įmonės patirtą žalą baudžiamojoje byloje yra pagrįstas, sąžiningas, teisingas ir atitinka protingumo bei teisėtumo kriterijus.
Nuteistojo gynėjas ir prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal BPK 103 str. 1 ir 2 p. proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti, taip pat liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo. Todėl kolegija, iš dalies sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad M. P. gyvena Lietuvoje, ir tuo pagrindu visiškai atmesdamas civilinio ieškovo ieškinio dalį dėl patirtų 5214,19 Lt išlaidų, netinkamai išsprendė minėtos civilinio ieškinio dalies klausimą. Nepaisant to kas išdėstyta, kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, mano, kad visiškai tenkinti civilinio ieškovo prašymą priteisti jam apylinkės teismo nepriteistą 5214,19 Lt turtinės žalos dalį nėra pakankamo pagrindo.
Kolegija negali sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog M. T. atleidimas iš darbo buvo priverstinis, t. y. buvo jo nusikalstamų veiksmų pasekmė. Tokio teiginio apeliantas nepagrindė jokiomis įstatymų nuostatomis. Neabejotina, kad savo veiksmais M. T. sugadino savo reputaciją, tai neabejotinai paskatino darbdavį jį atleisti iš darbo, tačiau jokio įstatymų numatyto pagrindo, imperatyviai draudžiančio jam toliau dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kolegija nenustatė. Beje, iš bylos duomenų matyti, kad M. T. iš bendrovės buvo atleistas tik 2009 m. liepos 27 d. (b. l. 144), t. y. iš tokių bendrovės veiksmų darytina išvada, kad M. T. atleidimas iš darbo nebuvo žūtbūtinė bendrovės problema. Todėl susieti būtinu priežastiniu ryšiu M. T. nusikalstamus veiksmus su jo atleidimu iš darbo nėra pakankamo pagrindo. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimas priteisti iš M. T. 357 Lt buhalterinių dokumentų suruošimo išlaidas dėl priverstinio M. T. nusikalstamais veiksmais išprovokuoto atleidimo iš darbo yra nepagrįstas.
Taip pat kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog įmonės vadovo M. P. kelionė į Lietuvą iš Vokietijos ir atgal į Vokietiją laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 25 d. iki 2009 m. liepos 31 d. buvo privaloma. Iš bylos matyti, kad vagystė įvyko 2009 m. birželio 23 d., tą pačią dieną M. P., pasak jo paties, būdamas Vokietijoje, surašė pranešimą apie vagystę, jis Tauragės apskrities VPK buvo pateiktas 2009 m. birželio 25 d. Tuo tarpu apklaustas kaip liudytojas M. P. buvo tik 2009 m. liepos 27 d. (b. l. 8). Atsižvelgiant į M. P. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 8–9), jog liepos pradžioje J. M. jam paskambino į Švediją, kur tuo metu jis dirbo, ir pranešė, kad rasta priekaba (V. T. priekabą pateikė 2009 m. liepos 10 d.), t. y. pagal minėtus M. P. parodymus jis po vagystės darbo reikalais iš Vokietijos išvažiavo į Švediją, po to grįžo vėl į Vokietiją, iš kur vyko į Lietuvą neva dėl vagystės bylos, taip pat atsižvelgiant į M. P. apylinkės teisme duotus parodymus (b. l. 121), jog jo buvimo užsienyje santykis yra 5–6 dienos Lietuvoje ir 3–4 dienos užsienyje, darytina išvada, kad M. P. po vagystės į Lietuvą tikrai neskubėjo, tvarkė savo darbo reikalus tiek Vokietijoje, tiek Švedijoje, o po to laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 25 d. iki 2009 m. liepos 31 d. grįžo jų tvarkyti ir į Lietuvą, kartu suderindamas ir apsilankymus Tauragės apskrities VPK. Šiuo klausimu reikšminga ir tai, kad byloje nėra rašytinių duomenų apie M. P. šaukimą į apklausą, tai leidžia manyti, jog jo apsilankymas Tauragės apskrities VPK buvo derinamas su jo darbo reikalais Lietuvoje. Beje, liudytoja S. Banienė, kurios anūkė J. M. yra M. P. draugė, ikiteisminio tyrimo metu per apklausą 2009 m. birželio 25 d. parodė, kad šiuo metu M. P. ir J. M. yra Vokietijoje, o į Lietuvą planavo grįžti liepos mėnesį (b. l. 10). Esant išdėstytoms aplinkybėms, priteisti civiliniam ieškovui M. P. kelionės į Lietuvą iš Vokietijos ir atgal į Vokietiją laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 25 d. iki 2009 m. liepos 31 d. išlaidas nėra pagrindo. Nepaisant to kas išdėstyta, kolegija mano, kad M. P. transporto išlaidos laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 25 d. iki 2009 m. liepos 31 d., kurios buvo patirtos dėl važiavimo: 1) iš Skaudvilės į Tauragę pas advokatą (79 km), 2) iš (duomenys neskelbtini) į Skaudvilę į apklausą policijoje ir iš Skaudvilės į Tauragę pas advokatą (79 km), 3) iš (duomenys neskelbtini) į Tauragę į policiją atsiimti priekabą (56 km), 4) iš (duomenys neskelbtini) į Tauragę dėl priekabos reikalų tvarkymo ir priėmimo pas advokatą (59 km), iš viso nuvažiuota 273 km, yra tiesiogiai susijusios su šio proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo M. T.. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytas santykines 1 km išlaidas, kurios sudaro 0,33 Lt (3153 km nuvažiavimui išleista 1030,40 Lt), iš M. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 90,09 Lt (273 km x 0.33 Lt) proceso išlaidų, patirtų Lietuvoje laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 25 d. iki 2009 m. liepos 31 d.
Anksčiau konstatavus, kad M. P. kelionė į Lietuvą laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 25 d. iki 2009 m. liepos 31 d. buvo susijusi su jo darbo reikalais, kurios metu jis atliko ir formalumus Tauragės apskrities VPK, nėra pagrindo tenkinti ir civilinio ieškovo prašymą priteisti jam 1252 Lt žalą, kurią jis patyrė neva dėl direktoriaus M. P. priverstinio nebuvimo darbe laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 25 d. iki 2009 m. liepos 31 d., kadangi jis faktiškai negalėjo dirbti tiesioginio įmonei naudingo darbo, o atstovavo įmonei dėl M. T. padaryto nusikaltimo. Pažymėtina ir tai, kad byloje esančios 2009 m. liepos 10 d. darbo sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir direktoriaus M. P. 5 p. nustatyta, jog M. P. darbo dienos trukmė 5 darbo dienos per savaitę, 2 darbo valandos per dieną (b. l. 74), todėl akivaizdu, kad M. P. vaidmuo bendrovėje nėra esminis, bendrovė veikia esant ir minimaliam M. P. vadovavimui, todėl civilinio ieškovo prašymas priteisti jam jau minėtą 1252 Lt žalą negali būti tenkintinas, kadangi jis be to, kad jis, kaip jau aptarta, yra nepagrįstas, dar yra ir nesąžiningas.
Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog civilinis ieškovas turėjo išlaidų dėl pasiruošimo 2009 m. spalio 1 d. vyksiančiam baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad šio teisiamojo posėdžio data būtų derinama su M. P. darbo reikalais, tačiau atsižvelgaint į anksčiau minėtas bylos aplinkybes, jog darbo reikalai M. P. verčia būti ne tik užsienyje, bet Lietuvoje, kolegija mano, kad visos prašomos minėtos 781,96 Lt išlaidų sumos priteisimas iš nuteistojo M. T. neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl kolegija mano, jog galima iš M. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti pusę prašomos proceso išlaidų sumos, t. y. 390,98 Lt.
Tuo tarpu kolegija mano, kad civilinis ieškovas apeliaciniame skunde nurodomų 1031,49 Lt išlaidų, kurias jis turėjo dėl pasiruošimo 2009 m. lapkričio 2 d. vykusiam baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme, galėjo išvengti, jeigu jo direktorius M. P. būtų atvykęs į 2009 m. spalio 1 d. vykusį teisiamąjį posėdį ir šio posėdžio būtų nereikėję atidėti būtent dėl M. P. neatvykimo (į 2009 m. spalio 1 d. posėdį buvo susirinkę visi reikalingi proceso dalyviai). Iš paties civilinio ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad M. P. iš Švedijos keltu į Lietuvą buvo atvykęs 2009 m. rugsėjo 27 d., o išvyko taip pat keltu 2009 m. rugsėjo 30 d., t. y. dieną prieš 2009 m. spalio 1 d. numatytą teisiamąjį posėdį. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių būtiną ir neišvengiamą M. P. išvykimą iš Lietuvos prieš pat teisiamąjį posėdį, kuris, kaip jau minėta, buvo atidėtas civilinio ieškovo prašymu būtent dėl M. P. nedalyvavimo posėdyje, be to, laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d. jokių reikšmingų iki tol nežinomų bylos aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl minėtas civilinio ieškovo 1031,49 Lt išlaidas, kurias jis turėjo dėl pasiruošimo 2009 m. lapkričio 2 d. vykusiam baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme, priteisti iš nuteistojo M. T., kurio veiksmai tam neturėjo jokios įtakos, nėra protinga ir sąžininga.
Apibendrinant tai kas išdėstyta, nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų priteisimo keičiama, iš M. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistą proceso išlaidų sumą padidinant nuo 255 Lt iki 872,05 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nuosprendį pakeisti.
Iš nuteistojo M. T. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistą proceso išlaidų sumą padidinti iki 872,05 Lt.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.