Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-01-04 · Administracinė byla Nr. I-1722-414/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-04
Bylos Nr.
I-1722-414/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01649-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
G. K., Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1722-414/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01649-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui G. K. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 15000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl to, kad 3 metus buvo žeminamas ir ignoruojamas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atliekant bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – Kybartų PN) jis įsigijo apdailininko, suvirintojo elektra ir staliaus specialybes, tačiau jam nebuvo skiriama piniginė pašalpa, todėl negalėjo įsigyti būtiniausių higienos prekių, vaisių, vitaminų. Skunde pabrėžta, kad kreipėsi į Kybartų PN administraciją, tačiau gaudavo melagingus ir nelogiškus atsakymus.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kybartų PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Kybartų PN nuteistieji gali gauti pinigines išmokas iš Valstybės biudžeto ir pašalpas iš Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondo (toliau - SPF). Piniginės išmokos yra skiriamos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintomis Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės). Konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis bei kitas sąlygas, aprašytas Taisyklėse. SPF formuojamas ir naudojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 430 redakcija) patvirtintu Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarkos aprašu (toliau – Aprašas). Nuteistiesiems gali būti skiriama pašalpa iš SPF atsižvelgiant į turimas SPF lėšas bei nuteistųjų turimų asmeninių lėšų dydį. Pabrėžta, kad nuo 2011-04-05 pareiškėjas priklausė paprastajai grupei, turėjo dvi drausmines nuobaudas ir atsižvelgiant į Taisyklių nuostatas galėjo gauti piniginę išmoką iki 0,2 MGL, t. y. iki 26 Lt. 2011-2014 metais pareiškėjas pateikė 43 prašymus skirti piniginę išmoką ir 38 prašymai buvo patenkinti. 2011-2014 metais pareiškėjas pateikė 8 prašymus skirti pašalpas būtiniausioms reikmėms įsigyti iš SPF, iš kurių 6 prašymai buvo patenkinti ir pašalpos buvo paskirtos atsižvelgiant į turimas SPF lėšas. Atsižvelgiant į būrio viršininko ir Kybartų PN direktoriaus pavaduotojo rekomendacijas 2 pareiškėjo prašymai nebuvo patenkinti. Pažymėta, kad Kybartų PN SPF lėšos formuojamos tik iš įstaigoje dirbančių ūkio darbuose nuteistųjų darbo užmokesčio išskaitų, todėl lėšų nepakanka.

Skundas netenkinamas.

Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas Kybartų PN laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2011-04-05. Skunde jis reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl jam neskirtų piniginių pašalpų, nors mokėsi ir įgijo apdailininko, suvirintojo elektra ir staliaus specialybes.

Aprašas nustato SPF laisvės atėmimo vietose sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarką. Aprašo 5 punkte apspręsti SPF lėšų sudarymo šaltiniai, o 7 punkte nustatyta SPF lėšų naudojimo tvarka. Šiame punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos direktorius iš SPF lėšų gali skirti:

7.1. Vienkartines mėnesines iki 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas būtiniausiems reikmenims įsigyti suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie einamąjį mėnesį asmeninėje sąskaitoje neturi pinigų arba turi joje mažiau kaip 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Konkretų pašalpos dydį pagal suimtojo ar nuteistojo rašytinį prašymą nustato laisvės atėmimo vietos direktorius, atsižvelgdamas į turimas atitinkamo fondo (Socialinės paramos suimtiesiems fondo ar Socialinės paramos nuteistiesiems fondo) lėšas. Nuteistiesiems, perkeltiems į tardymo izoliatorių iki 15 parų pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pašalpos nemokamos.

7.2. Vienkartines iki vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas paleidžiamiems iš laisvės atėmimo vietų nuteistiesiems, asmeninėje sąskaitoje turintiems mažiau kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą.

7.3. Vienkartines iki vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pašalpas mirus suimtojo ar nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimajam giminaičiui, įvykus gaivalinei nelaimei, padariusiai didelę turtinę žalą suimtajam ar nuteistajam, jo sutuoktiniui, sugyventiniui ar artimiesiems giminaičiams. Šios pašalpos skiriamos, jeigu suimtieji ir nuteistieji asmeninėje sąskaitoje turi mažiau kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Gautos pašalpos pagal suimtųjų ar nuteistųjų rašytinius prašymus gali būti išsiunčiamos jų sutuoktiniams, sugyventiniams ar artimiesiems giminaičiams.

7.4. Iki 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio mėnesines pašalpas suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurie mokosi bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose ar aukštosiose mokyklose.

7.5. Paramą medikamentams, vadovėliams, kitoms mokymo, savišvietos, kultūros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ar buitines sąlygas, įsigyti, jeigu atitinkamame fonde (Socialinės paramos suimtiesiems fonde ar Socialinės paramos nuteistiesiems fonde) lieka lėšų, išmokėjus šio aprašo 7.1–7.4 punktuose nurodytas pašalpas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Marijampolės profesinio rengimo centre 2012-09-03 pareiškėjas buvo priimtas mokytis apdailininko (statybininko) specialybės, o 2013-06-17 jam buvo suteikta apdailininko (statybininko) kvalifikacija. 2013-09-02 pareiškėjas buvo priimtas mokytis suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybės, o 2014-06-06 jam buvo suteikta suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikacija. 2014-09-01 pareiškėjas buvo priimtas mokytis staliaus specialybės, o 2015-06-08 jam buvo suteikta staliaus kvalifikacija (b.l. 60). Tokiu būdu, remiantis Aprašo 7.4 punktu G. K. galėjo būti skiriama iki 0,8 bazinės socialinės išmokos dydžio mėnesinė pašalpa.

Aprašo 8 ir 9 punktuose nurodyta, jog Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšos apskaitomos teisės aktų nustatyta tvarka; Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų naudojimą kontroliuoja Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos. Iš to ir iš Aprašo 5 punkte apspręstų SPF lėšų sudarymo šaltinių, darytina išvada, kad konkreti socialinės išmokos dydžio mėnesinė pašalpa skiriama atsižvelgiant į SPF esamų lėšų kiekį ir pagal pateiktą nuteistojo prašymą dėl pašalpos skyrimo.

Byloje nustatyta, kad nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. G. K. pateikė 8 prašymus skirti pašalpas būtiniausioms reikmėms įsigyti iš SPF lėšų (b.l. 64-71).

Pašalpų skyrimą būtiniausioms prekėms įsigyti reglamentuoja Aprašo 7.1 punktas. Remiantis šio punkto nuostatomis pareiškėjui 2011 m. rugsėjo – 2012 m. sausio mėn. buvo išmokėtos atitinkami 10, 26, 26, 26, 26 Lt. sumos, o 2014 m. lapkričio mėn. buvo išmokėta 10 Lt. suma. Tai reiškia, kad 6 pareiškėjo prašymai skirti pašalpas būtiniausioms reikmėms įsigyti iš SPF lėšų buvo patenkinti, o į 2012-04-02 ir 2013-01-02 prašymus (b.l. 69-70) buvo atsakyta neigiamai, tačiau tokių sprendimų Taisyklių 12 punkte nustatyta tvarka pareiškėjas neskundė.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2014-01-08 pareiškėjas pateikė paklausimą dėl nemokamų pašalpų nuteistiesiems, kurie mokosi bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose ir aukštosiose mokyklose (b.l. 29), 2014-01-08 ir 2014-02-03 pateikė prašymą skirti vienkartinę pašalpą (b.l. 31, 36), o 2015-02-12 pateikė prašymą skirti pašalpą dėl mokymosi profesinėje mokykloje (b.l. 46). Į pateiktus prašymus pareiškėjui buvo atsakyta, jog pašalpos nebus skiriamos dėl lėšų nebuvimo SPF (b.l. 18, 30, 47), o į 2014-02-03 prašymą Kybartų PN nurodė pateikti patikslintas aplinkybes (b.l. 32). Savo atsakymuose Kybartų PN nurodė, jog priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimas gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui, tačiau Kybartų PN ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimai apygardos teismui nebuvo apskųsti (b.l. 13-17).

Byloje nėra duomenų, kad G. K. prašė skirti paramą vaisiams, vitaminams įsigyti, kas atitiktų Aprašo 7.5 punktą.

Pažymėtina, kad nuo 2011 m. gegužės mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. pareiškėjas pateikė 43 prašymus skirti piniginę išmoką ir 38 prašymai buvo patenkinti (b.l. 62-63, 72-114). Pažymėtina, kad Taisyklių 2 punktas nustatė, jog konkretų piniginės išmokos dydį kiekvienam nuteistajam nustato areštinės, pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus (toliau vadinama – įkalinimo įstaiga) administracija, atsižvelgdama į nuteistiesiems piniginėms išmokoms mokėti įkalinimo įstaigai skirtas lėšas, nuteistojo elgesį, dalyvavimą darbinėje veikloje, socialinės reabilitacijos programose ir grupę, kuriai priskirtas nuteistasis, o Taisyklių 4 punkte buvo numatyti piniginių išmokų neskyrimo atvejai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Minėto straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta bei suformuluotas pareiškėjo reikalavimas.

Teisės teorijoje pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) pagrindą. O pareiškėjo (ieškovo) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) dalyką.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22, 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba, kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui.

Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą.

Pareiškėjas teismui suformuluotą savo materialinį teisinį reikalavimą – priteisti iš atsakovo 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti (skundo dalyką), grindžia deliktinę valstybės atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, skirtomis žalos atlyginimo viešojo administravimo srityje teisiniams santykiams reguliuoti (CK 6.250, 6.271 str.).

Kaip skundo pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia skundo dalyką) nurodo atsakovo veiksmų neteisėtumą, kurį įrodinėja remdamasis atitinkamomis Bausmių vykdymo kodekso (toliau – Kodeksas) ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis.

Minėta, kad nuteistųjų teisė gauti pinigines išmokas iš Valstybės biudžeto ir pašalpas iš SPF

yra reglamentuojama Kodekso ir jį įgyvendinančių teisės aktų, t. y. Aprašo ir Taisyklių nuostatomis, kurios numato ir pažeistų teisių šioje srityje gynybos būdus bei sąlygas, t.y. Taisyklių 12 punkte nurodyta, jog sprendimai dėl piniginių išmokų skyrimo ir mokėjimo gali būti skundžiami bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėjas laiku nepasinaudojo Kodekse numatytu pažeistų teisių gynybos būdu ir šiuo metu tokios galimybės nebeturi.

Šiuo atveju pažymėtina, kad teisių gynybos būdas, kuris yra numatytas Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsniuose nėra tapatus teisių gynybos būdui, kurį numato Kodeksas, nes šios teisės normos reguliuoja skirtingus teisinius santykius, skirtingos yra ir šių teisės normų taikymo sąlygos.

Visa tai lemia, kad pareiškėjo materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumas, nebegali būti vertinamas per Kodekso prizmę, o turi būti vertinamas tik per Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsniuose nustatytų sąlygų prizmę. Savo ruožtu tai reiškia, kad Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnių dispozicijose nurodytos šių teisės normų taikymo sąlygos, apsprendžia ir įrodinėtinų byloje aplinkybių apimtį bei pobūdį.

Tokios teisinės nuostatos, yra suformuluotos ir teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. birželio 5 d. nutartyje (Administracinė byla Nr. A756-416/2014) taip pat nurodė, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų.

Atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnius atsiradimas paprastai yra susijęs su valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdoma veikla viešojo administravimo srityje, atliekant įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo funkcijas bei teikiant viešąsias paslaugas.

Pagrindiniai reikalavimai ir kriterijai šiai valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdomai veiklai yra apibrėžti Viešojo administravimo įstatyme bei kituose jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje yra išvardinti pagrindiniai principai, kuriuos turi atitikti valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdoma veikla viešojo administravimo srityje.

Teismas šiuo aspektu vertindamas bylos aplinkybes konstatuoja, kad byloje yra neįrodyti pareiškėjo teiginiai dėl nepagrįstai neskirtų pašalpų ir piniginių išmokų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas neskirdamas pareiškėjui konkrečių pašalpų ir piniginių išmokų, veikė jam suteiktų įgalinimų šioje srityje ribose, motyvavo savo sprendimus pagal konkrečias teisės aktų normas.

Byloje kitų duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog atsakovas neskirdamas pareiškėjui konkrečių pašalpų ir piniginių išmokų, būtų akivaizdžiai pažiedęs Viešojo administravimo įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus, nenustatyta. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pats pareiškėjas.

Kiti pareiškėjo argumentai, kurie grindžiami Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis įrodinėjant nepagrįstą konkrečių pašalpų ir piniginių išmokų neskyrimą, išeina iš byloje nagrinėjamo teisinio santykio ribų, todėl ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Apibendrinus darytina išvada, kad byloje yra neįrodytas atsakovo neteisėtų veiksmų faktas Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnių taikymo aspektu, kas eliminuoja ir neturtinės žalos atlyginimo galimybę (CK 6.246;6. 250 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rimantas Giedraitis