Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-07-25 · Civilinė byla Nr. 2-588-308/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-25
Bylos Nr.
2-588-308/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Ieškovas
V. P.
Atsakovas
UAB“(duomenys neskelbtini)“
Civilinė byla Nr. 2-588-3080/20149Teisminio proceso Nr.2-51-3-00448-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 11.9.10.8.; 14.7.; 15.3.2.;18.2.2;44.2.4.2; 116.1.
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 25 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei, dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovei adv.Gabijai Jurgitai Streckienei, atsakovo atstovams-I. P. , adv.Arvydui Martinkevičiui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui-UAB“(duomenys neskelbtini)“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą,drausminių nuobaudų panaikinimo,vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir uždelstą atsiskaitymą priteisimo,darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo:

1)Panaikinti 2014-04-08 atsakovo- UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorės įsakymą Nr. 35 dėl drausminės nuobaudos - griežto papeikimo paskyrimo užsavivaliavimą 2014-04-08;

2) Panaikinti atsakovo-UAB“(duomenys neskelbtini)“2014-04-08 Įsakymą Nr. 36 dėl 2014-03-04 neteisėto degalų pylimo ir atleidimo iš darbo ir grąžinti jį- ieškovą V. P. į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)";

3)Priteisti iš atsakovo -UAB „(duomenys neskelbtini)" ieškovo V. P. naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2014-04-08 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4)Priteisti iš atsakovo- UAB „(duomenys neskelbtini)" ieškovo V. P. naudai užmokestį už 69 val. 30 min. viršvalandinį darbą ir 11 val. 15 min. darbą per šventines (poilsio) dienas;

5)Priteisti iš atsakovo- UAB „(duomenys neskelbtini)" ieškovo V. P. naudai vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką pagal DK 141 str.;

6)Priteisti iš atsakovo- UAB „(duomenys neskelbtini)" ieškovo V. P. naudai 6000 Lt neturtinę žalą;

Dėl darbdavio įsakymų panaikinimo ir grąžinimo į darbą.

UAB „(duomenys neskelbtini)" pagal darbo sutartį Nr. 445 nuo 2011-07-18 iki 2014-04-08 dirbęs vairuotoju.2014-04-08 tik atvykęs į darbą buvęs direktorės pasirašytinai supažindintas su dviem tą pačią atleidimo dieną, t.y. 2014-04-08, priimtais įsakymais: Įsakymu Nr. 35 dėl 2014 04 08 dienos V. P. savivaliavimo jam buvo skirta drausminė nuobauda - griežtas papeikimas, o Įsakymu Nr. 36 dėl 2014-03-04 neteisėto degalų pylimo buvo atleistas iš darbo pagal LR darbo kodekso 136 str. 3 d. ir įsakyta jam išmokėti piniginę kompensaciją už 14,12 darbo dienų (įsakymų kopijos pridedamos).

Atleidimo dieną raštu paprašęs (prašymo kopija pridedama) darbdavį paaiškinti, už kokį savivaliavimą jam paskirtas griežtas papeikimas 2014-04-08 Įsakymu Nr. 35 ir apie kokį neteisėtą degalų pylimą, kurio pagrindu buvęs atleistas iš darbo, minima 2014-04-08 Įsakyme Nr. 36. Tačiau iki ieškinio pateikimo teismui dienos paaiškinimo už ką jam buvo skirtos drausminės nuobaudos ir už ką buvęs atleistas taip ir negavęs.

LR darbo kodekso 136 str. 3 d. numato du atskirus darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo pagrindus: 1) kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos ir 2) kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235 str.).

Atsiliepimas

Atsakovo įsakymas dėl atleidimo iš darbo neteisėtas jau vien dėl to, kad įsakyme nėra nurodyta konkreti teisės norma, kurios pagrindu buvęs atleistas, t.y., įsakyme nenurodyta kurio LR DK 136 str. 3 dalies punkto,t.y. 1 p. ar 2 p., pagrindu buvo atleistas, nes tai du skirtingi atleidimo pagrindai.Netgi nepaisant to, kad nenurodytas konkretus atleidimo iš darbo pagrindas, įsakymas yra neteisėtas, kadangi nebuvo nei vieno iš paminėtų pagrindų, leidžiančių darbdaviui atleisti darbuotoją LR DK 136 str. 3 d. pagrindu.

Visų pirma, jei laikyti, kad yra atleistas DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu, darbdavys atleisti jį šiuo pagrindu negalėjo, kadangi nesilaikė drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių, kaip to reikalauja LR DK 136 str. 4 dalis, 240 str. (Kodekso XVI skyrius). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu galimas, kai, galiojant anksčiau paskirtai drausminei nuobaudai, darbuotojas vėl nusižengia darbo drausmei {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 31 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2004). Jis darbo sutarties su atsakovu galiojimo laikotarpiu iš viso nei vienos drausminės nuobaudos neturėjęs, išskyrus atleidimo iš darbo dieną paskirtą pirmąją nuobaudą.

Be to, LR DK 240 str. 1 d. reikalauja, kad prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys raštu pareikalautų, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Darbdavys, vykdydamas DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, savo rašte darbuotojui turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, nustatyti terminą pasiaiškinimui raštu pateikti. Jis taip pat turėtų pasiūlyti, kad darbuotojas nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės darbuotojo atžvilgiu taikymui (DK 35 straipsnio 1 dalis), įstatyme įtvirtinta, kad darbdavio reikalavimas darbuotojui pasiaiškinti turi būti išreikštas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-331/2005). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieš skiriant drausminę nuobaudą raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Šio įstatyminio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Pažeisdamas DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darbdavys pats sau apribojo galimybę išsiaiškinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Nepareikalaudamas darbuotojo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo, darbdavys save stato į blogesnę padėtį ir prisiima galimų neigiamų padarinių riziką, nes darbuotojas, nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda ir ją ginčydamas, gali nurodyti aplinkybes, netgi eliminuojančias galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę arba skirti tam tikros rūšies nuobaudą, kurias žinodamas darbdavys būtų kitaip išsprendęs šio darbuotojo drausminės atsakomybės klausimą. Darbuotojo nurodytos aplinkybės, kurių jis, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalį, negalėjo nurodyti darbdaviui, darbo ginčą nagrinėjančiam teismui gali sudaryti pagrindą netgi panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Taigi aptariamos teisės normos nuostatos apie darbuotojo pasiaiškinimo reikalavimą atitinka tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo interesus, o šio reikalavimo vykdymo pažeidimas prieštarauja abiejų darbo sutarties šalių interesams. Į visa tai atsižvelgtina vertinant DK 240 straipsnio 1 dalies pažeidimo įtaką atleidimo iš darbo teisėtumui. Jo atveju, priimdamas įsakymą Nr. 35 dėl 2014 04 08 dienos V. P. savivaliavimo, darbdavys nepareikalavo jo pasiaiškinimo, jis net nepaaiškino dėl kokios priežasties ir už kokį pažeidimą nuobauda yra paskirta.Kad jis 2014-04-07 grįždamas tuščiu automobiliu nustatytu maršrutu iš Vilkaviškio per Alytų ir Alytuje iš tuberkuliozės ligoninės paėmęs skalbinius,tai tuo darbdaviui nepadaręs jokios žalos,į darbovietę pargrįžęs 18 val. 2014-04-08 apie 08 val.15 min. atvykęs į darbą,kur turėjęs iškrauti parvežtus skalbinius,kur buvęs pakviestas direktorės ir buvo supažindintas su įsakymais.Balandžio 8d.jokio savivaliavimo nepadaręs.

Vadovaujantis DK 241 str., drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo. Priimdamas įsakymą Nr. 36 dėl 2014-03-04 neteisėto degalų pylimo, darbdavys neatsižvelgė, kad nuo tariamo pažeidimo (įrodymai apie jo padarytą pažeidimą jam nebuvo pateikti) praėjo daugiau kaip 1 mėnuo, todėl įsakymas vienareikšmiškai naikintinas kaip neteisėtas, juo labiau jo atleidimas iš darbo šio įsakymo pagrindu yra visiškai neteisėtas, todėl taip pat naikintinas, o jis grąžintinas į darbą.

Darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą yra drausminė nuobauda. Į atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 45 „Dėl Darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje" 2 punktas). Taigi teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, bei anksčiau nei atleidimas iš darbo ieškovui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Teisme tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-10/2006).

Jei laikytume, kad darbdavys atleido jį iš darbo LR DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu, t.y. kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, toks atleidimas taip pat būtų neteisėtas, kadangi nei įsakyme Nr. 35 minimas savivaliavimas, nei įsakyme Nr. 36 tariamas neteisėtas degalų pylimas neatitinka LR DK 235 straipsnyje nurodytų šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo požymių. Dėl jo atleidimo teisėtumo dėl įsakyme Nr. 35 įvardinto savivaliavimo neturintis galimybės net pakomentuoti, nes, kaip minėjęs, net nesuprantantis, apie kokį pažeidimą eina kalba, todėl vienareikšmiškai negalintis laikyti šiurkščiu pažeidimu to, ko iš viso nesuvokęs kaip darbo drausmės pažeidimo, jei kažką tokio ir padaręs. O įsakyme Nr. 36 minimas neteisėtas degalų pylimas niekaip negali būti neteisėtas, kadangi degalus, reikalingus darbdavio automobilio eksploatacijai darbo reikalais pilu visuomet iš darbdavio nurodytų degalinių ir darbdavio nurodyta tvarka. Pažymėtina, kad jo darbo laikas nebuvo fiksuotas tiksliomis darbo valandomis (nuo 8 iki 17 ir pan.), dirbdavęs pagal poreikį ir dieną, ir paryčiais, ir naktį, būdavo komandiruojamas darbo reikalais ir važinėjęs reisus vos ne po visą Lietuvą, tolimais atstumais, todėl kuro įsipylimas vyko tada ir ten, kai buvo toks poreikis ir ne bet kur, o kur buvo darbdavio nurodytas degalinių tinklas.

Atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio, 1 dalies 3 punktas). Teismų formuojamoje darbo įstatymų aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad jeigu darbuotojas ginčija drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos. Be to, šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-351/2006). Kai už tokį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą šiurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų.

LR DK 300 str. 3 d. reglamentuoja, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui DK 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, yra įsitikinęs, kad atsakovo įsakymais Nr. 35 ir 36 jam buvo neteisėtai paskirtos drausminės nuobaudos ir jų pagrindu buvęs neteisėtai atleistas iš darbo. Todėl neteisėti įsakymai dėl drausminių nuobaudų ir atleidimo iš darbo naikintini, o jis grąžintinas į darbą,priteisiant jam VDU už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Dėl viršvalandinio darbo bei darbo poilsio (švenčių) dienomis.

Atleidžiant jį iš darbo, darbdavys su juo nevisiškai atsiskaitė, kadangi jam nebuvo sumokėta už viršvalandinį darbą. Vadovaujantis LR DK 193 str., už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 str. 2 d. Pateikiantis teismui paskaičiavimą, kad jo atidirbti viršvalandžiai - 69 val. 30 min. Be to, šventines (poilsio) dienas dirbęs 11 val. 15 min. ,už kurį darbdavys vadovaujantis LR DK 194 str. privalo apmokėti dvigubai. Už uždelsimą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju atleidimo iš darbo dieną jam vadovaujantis LR DK 141 str. priklauso ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl netikėto ir neteisėto atleidimo iš darbo darbdaviui apkaltinus jį nebūtais darbo drausmės pažeidimais patyręs sukrėtimą, didelį stresą, išgyvenimus kaip pavyks rasti kitą darbą, kai buvęs atleistas dėl neva jo kaltės, išgyvenęs dėl to, kad nežinomą laiko tarpą teks kažkokiu būdu išgyventi be pragyvenimo šaltinio. Jo darbovietė buvo (duomenys neskelbtini), kuri yra mažas miestelis, daugelis vieni kitus pažįsta, todėl apie jo atleidimą jau pasklido nepagrįstos apkalbos, gandai. Be to, kadangi yra atleistas pagal DK 136 str. 3 d., Darbo birža nemoka jokių išmokų, dėl ko neturintis iš ko gyventi. Aukščiau paminėta teismų praktika atkreipia dėmesį, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. LR DK 250 str. numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Dėl išvardinto ir visos eilės neteisėtų darbdavio veiksmų patyręs moralinę žalą, kurią vertinu 6000 Lt (šešiais tūkstančiais litų) ir kurią prašo priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškovo Ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisine argumentacija nesutiko laikydamas,kad Ieškinys nepagrįstas ir prašo ieškinį atmesti.Atsiliepimu nurodė nesutikimo su ieškiniu motyvus ir teisinę argumentaciją.

Dėl darbdavio įsakymų panaikinimo ir grąžinimo į darbą

Ieškovas Ieškinyje nurodo, kad 2014-04-08 UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorės įsakymais Nr. 35 ir Nr. 36 drausminės nuobaudos jam buvo paskirtos nepagrįstai, nesant tam jokio faktinio pagrindo. Su šiuo Ieškovo argumentu visiškai nesutinka. Aprašydamas drausminio pažeidimo aplinkybes, Ieškovas tendencingai nutyli ar/ir iškraipo faktinę informaciją. Ieškovas nurodo, kad jis net nežino už ką jam yra skirta drausminė nuobauda už savivaliavimą direktorės įsakymu Nr. 35 ir neva „įsakyme Nr. 36 minimas neteisėtas degalų pylimas niekaip negali būti neteisėtas, kadangi degalus, reikalingus darbdavio automobilio eksploatacijai darbo reikalais pilu visuomet iš darbdavio nurodytų degalinių ir darbdavio nurodyta tvarka".

1. l.Dėl drausminio pažeidimo, nurodyto direktorės įsakyme Nr. 36, padarymo fakto

Šiuo atveju Ieškovui drausminė nuobauda buvo skirta ne už tai, kad jis degalus pylė netinkamoje degalinėje (jie buvo pilami Atsakovo nurodytoje degalinėje); ši drausminė nuobauda yra skirta, kadangi Ieškovas, Atsakovo sąskaita degalus pylė ne į darbdavio automobilį, bet į atskirą talpą, taip galimai norėdamas pasisavinti degalus. Ieškovas kažkodėl nutyli, kad įsakyme Nr. 36 įvardintas neteisėtas degalų pylimas yra siejamas su Ieškovo veika, turinčia vagystės požymių. Pažymėtina, kad Atsakovo direktorė I. P. užklupo Ieškovą pilantį degalus ne į darbdavio mašinos baką, bet į atskirą talpą. Paprašius Ieškovo pasiaiškinti apie esamą situaciją jis pasiaiškino, kad esąs skolingas draugui, kuris stovėjo greta ir buvo atvažiavęs su savo automobiliu. Rytojaus dieną, t.y. 2014-03-05 direktorė I. P. paprašė Ieškovo parašyti pasiaiškinimą apie degalų pylimą į atskirą baką, bet Ieškovas atsisakė rašyti pasiaiškinimą tvirtindamas, kad jį parašys namie ir pristatys vėliau. Pristatęs pasiaiškinimą Ieškovas pasiteiravo, kodėl direktorė I. P. nemato kitų vairuotojų, kai jie pilasi degalus į talpas ir naudoja savo reikmėms. Tokie Ieškovo pareiškimai patvirtina Ieškovo nesąžiningumo faktą.

Paaiškinime Ieškovas nurodo, kad: „įsipyliau 10 litrų kanistrą dėl to, kad per išeigines, sutvarkius viso vasario mėnesio kelionės lapus, kilo man įtarimų, kad yra kuro trūkumas. Norėdamas viską pats išsiaiškinti, kodėl mano manymu yra šioks toks trūkumas, ar po mašinos variklio remonto daugiau sunaudoja, ar jis atsirado nuo tada, kai Marijampolėje, Dangio žinioje buvo remontuojama mašina <...> norėjau, kad kelyje baigtųsi kuras ir būtų tusčiaus bakas, nes kitaip pamatuoti kiek litrų yra bake, neturiu jokių galimybių, todėl įsipylęs jau į tuščią baką žinočiau kiek galiu pravažiuoti ir kokios šiuo metu yra kuro sąnaudos".

Akivaizdu, kad šis Ieškovo pasiaiškinimas neatitinka tikrovės. Automobilio sunaudojamo kuro kiekį galima nustatyti ne tik Ieškovo nurodytu būdu. Kiekviena mašina turi atitinkamos talpos kuro baką. Ieškovas automobiliu, kurio kuro sąnaudas norėjo išmatuoti naudojasi jau ligą laiką (nuo 2011-11-24, žr. priedą Nr. 1) ir jam yra puikiai žinoma, kad šio automobilio kuro bako talpa yra lygi 90 litrų. Taigi, Ieškovas, galėjo užsipilti pilną baką ir jį išvažinėjus taip išsiaiškinti sunaudojamo kuro kiekį. Ieškovo pateiktas pasiaiškinimas yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas.Remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad Ieškovas į atskirą kanistrą kurą pylė su kitu tikslu, nei patikrinti kiek kuro naudoja Atsakovo automobilis. Kyla pagrįstas įtarimas, kad Ieškovas kurą pylė į kanistrą su tikslu gauti neteisėtų pajamų ir/ar pasipelnyti Atsakovo sąskaita.

LR DK 235 straipsnyje yra apibrėžta šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoka bei pateiktas galimas šių pažeidimų sąrašas. Šio straipsnio 2d. 4 p. numato, kad „šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas"', o 2d. 7 p, kad: „Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ",

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad Ieškovo veika turi tiek LR DK 235 str. 2 d. 4 p., tiek 2d. 7 p. nurodytų veikų požymių,t.y.Ieškovas, pildamas degalus ne į automobilio baką, o į atskirą kanistrą savivaliavo, tikėtina su tikslu pasisavinti į kanistrą už Atsakovo lėšas supiltą kurą.Tokia Ieškovo veika pilnai atitinka šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąvoką, todėl Atsakovas 2014-04-08 drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo direktorės įsakymu Nr. 36 Ieškovui skyrė pagrįstai.

Dėl drausminio pažeidimo, nurodyto direktorės įsakyme Nr. 35, padarymo fakto

Ieškinyje Ieškovas nurodo, kad jis net nežino už ką buvo paskirta drausminė nuobauda direktorės įsakymu Nr. 35.Ši drausminė nuobauda Ieškovui buvo skirta už savivaliavimą, nesilaikant Atsakovo skalbinių išvežiojimo - paskirstymo grafiko. Ieškovas buvo paprašytas pateikti pasiaiškinimą dėl šio drausminio pažeidimo padarymo, o jam atsisakius jį pateikti ir buvo skirta drausminė nuobauda - griežtas papeikimas, direktorės įsakymu Nr. 35.

Šį drausminį pažeidimą Atsakovas kvalifikavo kaip šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą, t.y. atitinkantį LR DK 235 straipsnio 4 ir 11 punktuose nurodytų veikų požymius.

Dėl darbdavio pareigos paprašyti darbuotojo pateikti pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo (LR DK 240 str. 1 d.)

Šalies argumentai

Ieškovas Ieškinyje nurodo, kad Atsakovas neva nevykdė LR DK 240 str. ld. nurodyto reikalavimo prieš skiriant drausminę nuobaudą paprašyti darbuotojo, kad jis pateiktų pasiaiškinimą dėl drausminio pažeidimo. Šis Ieškovo teiginys yra melagingas ir neatitinka faktinės situacijos.

Priešingai negu nurodo Ieškovas, Atsakovas laikėsi LR DK 240 str. 1 d. nurodytų reikalavimų. Prieš skiriant tiek įsakymu Nr. 35, tiek įsakymu Nr. 36 drausminę nuobaudą, Ieškovas buvo paprašytas pateikti pasiaiškinimą. Pasiaiškinimą parašyti Atsakovas paprašė Ieškovui nedelsiant po drausminių pažeidimo padarymo fakto.Atsakovui nesuprantama,kodėl Ieškovas nutyli šią informaciją, ir kyla įtarimas, kad Ieškovas pateikdamas tendencingą informaciją, tikslingai siekia suklaidinti teisiną dėl faktinių aplinkybių.Dėl drausminio nusižengimo už degalų pylimą į atskirą kanistrą, Ieškovas buvo paprašytas pasiaiškinti tuoj pat po jo padarymo. Kaip minėta, žodiškai pasiaiškinti Atsakovas buvo paprašytas degalų pylimo metu (t.y. 2014-03-04), o rašytinį pasiaiškinimą buvo pareikalauta pateikti rytojaus dieną, t.y. 2014-03-05. (Ieškovo pateiktas pasiaiškinimo nuorašas pridedamas kaip priedas Nr.2). Dėl savivaliavimo pasiaiškinimą Ieškovas buvo paprašytas parašyti šio drausminio nusižengimo dieną, t.y. 2014-04-07. Ieškovo buvo paprašyta pateikti pasiaiškinimą jam įteikiant rašytinį prašymą pateikti pasiaiškinimą dėl 2014-04-07 drausminio pažeidimo - skalbinių išvežiojimo - pristatymo grafiko nesilaikymo, t.y. kodėl jis skalbinius ėmė iš klientų, iš kurių tą dieną pagal grafiką jų paimti neturėjo (prašymo nuorašas pridedamas kaip priedas Nr. 3). Tačiau Ieškovas kategoriškai atsisakė pateikti rašytinį pasiaiškinimą ir/ar pasirašytinai priimti teikiamą prašymą. Ieškovui atsisakant tiek pasirašyti ant prašymo, kuriuo Atsakovas prašė pateikti pasiaiškinimą, tiek pateikti patį pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo, Atsakovas 2014-04-07 prašymą dėl darbo drausmės pažeidimo pakartotinai įteikė Ieškovui prie liudininkų: Atsakovo gamybos vadovės D. J., rūšiuotojos - kontrolierės D. B. ir direktorės I. P.. Ieškovas vis tiek kategoriškai atsisakė šį prašymą pasirašyti ir/ar pateikti pasiaiškinimą. Ieškovo atsisakymo priimti pasirašytinai 2014-04-07 prašymą faktą patvirtino jį įteikiant dalyvavę liudininkės, kurios pasirašė ant teikiamo prašymo. Atitinkamai Atsakovas sudarė komisiją darbuotojo V. P. skalbinių priėmimo - pristatymo grafiko pažeidimo priežasčių nustatymui (Komisijos sudarymo bei tyrimo dokumentacija pridedama kaip priedas Nr. 4).

Iš aukščiau išdėstyta konstatuotina,kad Atsakovas,vykdydamas LR DK 240 str.1 p nustatytą darbdavio pareigą,prieš skiriant drausmines nuobaudas,pareikalavo darbuotojo pateikti pasiaiškinimą dėl drausminio pažeidimo aplinkybių.Atsakovas,prieš skirdamas drausminę nuobaudą, išnaudojo visas prieinamas priemones drausminio pažeidimo aplinkybių išsiaiškinimui, darbuotojui buvo suteikta teisė pateikti pagrįstą paaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo. Taigi, Ieškovo argumentas, kad Atsakovas neišsiaiškino drausminio pažeidimo padarymo aplinkybių, kadangi nesuteikė galimybės darbuotojui pasiaiškinti yra nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Šiuo atveju pats Ieškovas atsisakė pasiaiškinti dėl savivaliavimo, o dėl degalų pylimo Ieškovo pateiktas pasiaiškinimas yra akivaizdžiai nelogiškas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartyje L. D. v. UAB „Verslo sindikato apskaita" byloje Nr. 3K-3-592/2008 išaiškinta, kad kai konkretaus darbuotojo padarytas pažeidimas atitinka įstatymuose, kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį, toks konkretus pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Ieškovo padarytas drausminis pažeidimas - neteisėtas degalų pylimas, savo esme yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Būtent taip šį drausminį pažeidimą vertino Atsakovas bei pritaikė atitinkamą drausminę nuobaudą -atleidimą iš darbo. Pažymėtina, kad Ieškovas 2014-04-07 (likus vienai dienai iki jo atleidimo iš darbo) padarė dar vieną drausminį pažeidimą - savivaliavo, t.y. išvežiodamas ir paimdamas skalbinius nesilaikė tos dienos skalbinių išvežiojimo - paėmimo grafiko (2014-04-07 UAB „(duomenys neskelbtini)" skalbinių išvežiojimo grafikas pridedamas kaip priedas Nr. 5, V. P. 2014-04-07 aplankytų objektų sąrašas pridedamas kaip priedas 6), apie tai neinformavo Atsakovo, tokiu savo elgesiu šiurkščiai pažeisdamas darbo tvarką. Ieškovas atsisakė pasiaiškinti ir bendradarbiauti su darbdaviu. Tuo tarpu Atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą įsakymu Nr. 35, laikėsi visų DK 238-241 straipsniuose drausminei nuobaudai skirti nustatytų reikalavimų ir procedūrų.Taigi, Ieškovas iš darbo buvo atleistas jam padarius du šiurkščius darbo drausmės pažeidimus, už kurių padarymą jam drausminės nuobaudos buvo skirtos tą pačią dieną.

1.4. Dėl Ieškovo teisinio, kad jis nežino už ką jam yra skirtos drausminės nuobaudos direktorės įsakymais Nr. 35 ir Nr. 36.

Šalies argumentai

Ieškovas Atsakovui 2014-04-08 pateikė prašymą, prašydamas pateikti paaiškinimą kokiais pagrindais jam buvo skirtos drausminės nuobaudos (žr. atsiliepimo priedą Nr. 3).Atsakovas abiem drausminės nuobaudos skyrimo atvejais, prieš ją skiriant paprašė Ieškovo pateikti pasiaiškinimą dėl darbo drausmės pažeidimo, nurodydamas kokios aplinkybės (Atsakovo nuomone) sudaro drausminį pažeidimą. Dėl degalų pylimo Ieškovas pats pateikė pasiaiškinimą dėl jo aplinkybių, vadinasi jis puikiai žinojo, už ką jam yra skirta drausminė nuobauda. Dėl savivaliavimo Ieškovas buvo paprašytas pateikti pasiaiškinimą, įteikiant jam rašytinį Atsakovo prašymą, kuriame buvo detaliai nurodyta dėl kokių veiksmų Ieškovas turi pateikti pasiaiškinimą. Ieškovui atsisakius pasirašytinai priimti tiek patį Atsakovo prašymą, tiek pateikti pasiaiškinimą, pats Ieškovas atsisakė galimybės paaiškinti darbdaviui dėl kokių aplinkybių jis nesilaikė skalbinių išvežiojimo grafiko.Įvertinus išdėstytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad Atsakovas pilnai įgyvendino savo pareiga informuoti darbuotoją už ką jam yra skiriamos drausminės nuobaudos.

1.5. Dėl atleidimo iš darbo pagrindų Atsakovo vertinimu, Ieškovas padarė du šiurkščius drausminius pažeidimus:

Siekdamas sau naudos neteisėtai į ne Atsakovui priklausančias talpas už Atsakovo lėšas pylėsi degalus. Ši veika savyje turi sukčiavimo ir vagystės požymių. Atsakovas iškart po šios veikos padarymo Ieškovui drausminės nuobaudos neskyrė, nes tikėjosi, kad jis pasitaisys. Tačiau Ieškovui ir toliau pažeidinėjant darbo tvarką, Atsakovas 2014-04-07 Ieškovui už šį ir kitus pažeidimus skyrė drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo;savivaliavo, t.y. nesilaikė skalbinių išvežiojimo - paėmimo grafiko, apie tai neinformavo Atsakovo, už ką Atsakovo direktorės įsakymu Nr. 35 buvo skirta drausminė nuobauda.

Ieškovas padarė du šiurkščius darbo drausmės pažeidimus už ką ir buvo atleistas iš darbo. Iš aukščiau išdėstyto mano, kad panaikinti Atsakovo direktorės įsakymus Nr. 35 ir 36 ir atitinkamai grąžinti Ieškovą į darbą nėra jokio teisinio pagrindo.

2. Dėl viršvalandinio darbo bei darbo (poilsio/švenčių) dienomis

Ieškinyje Ieškovas nurodo, kad „darbdavys su manimi nevisiškai atsiskaitė, kadangi man nebuvo sumokėta už viršvalandinį darbą". Ieškovo teigimu, su juo neva nebuvo atsiskaityta už 69 vai. 30 min. viršvalandinį darbą bei 11 vai. 15 min. darbą poilsio ir šventinėmis dienomis. Kaip viršvalandinio darbo bei darbo šventinėmis (poilsio) dienomis įrodymą, Ieškovas pateikia jo pateis surašytą dirbtų viršvalandžių bei darbo šventinėmis (poilsio) dienomis suvestinę.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su Ieškovo teiginiais neva su juo nebuvo atsiskaityta už viršvalandžius bei darbą šventinėmis dienomis. Su Ieškovu už jo išdirbtas valandas yra pilnai atsiskaityta (2014 m. sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesių V. P. darbo tabelių nuorašai pateikiami kaip priedas Nr. 7; V. P. atlyginimo paskaičiavimo ir sumokėjimą patvirtinantys dokumentai pridedami kaip priedas Nr. 8). Kokiais pagrindais Ieškovas suskaičiavo neva dirbtus viršvalandžius bei šventines dienas yra visiškai nesuprantama, kadangi jis tomis dienomis nedirbo. Šiuo savo teiginiu Ieškovas prieštarauja pats sau. Kiekvieną mėnesį, Ieškovas pildydavo ir pateikdavo Atsakovui kelionės lapus, kuriuose nurodydavo savo darbo grafiką bei maršrutą (Ieškovo užpildyti kelionės lapų nuorašai pateikiami kaip priedas Nr. 9). Paties Ieškovo nurodyta informacija Atsakovui pateiktuose kelionės lapuose skiriasi nuo informacijos, pateiktos prašyme dėl viršvalandžių ir darbo šventinėmis ir poilsio dienomis apmokėjimo.Su Ieškovu Atsakovas yra atsiskaitęs pagal faktiškai Ieškovo dirbtą laiką, sutinkamai su kelionių lapuose (pasirašytuose ir supildytuose paties Ieškovo) ir tabeliuose nurodyta informacija.Tai, kad Ieškovas teikia prieštaringą informaciją, verčia abejoti jo sąžiningumu ir suponuoja išvadą, kad reikalavimą dėl viršvalandžių bei darbo švenčių ir poilsio dienomis Ieškovas išgalvojo iš piktumo, jį Atsakovui atleidus iš darbo. Ieškovo sąžiningumu bei jo nurodomų faktinių aplinkybių teisingumu verčia abejoti ir tai, kad dėl neva neišmokėtų viršvalandžių ir ar neapmokėto darbo švenčių/poilsio dienomis Ieškovas kreipėsi tik po atleidimo iš darbo. Pažymėtina, kad pagal Ieškovo pateiktus skaičiavimus, jam Atsakovas neva yra skolingas net už darbą sausio, vasario bei kovo mėnesiais. Tačiau Ieškovas, gavęs darbo užmokestį už šiuos mėnesius nė karto nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į Atsakovą dėl neapmokėtų viršvalandžių bei darbo švenčių/poilsio dienomis.Remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad Ieškovo prašymas apmokėti viršvalandinį darbą bei darbą švenčių /poilsio dienomis yra nepagrįstas ir atmestinas.

3. Dėl Ieškovo prašymo priteisti 6000 lt. neturtinės žalos atlyginimui

Vienu iš ieškinio reikalavimų Ieškovas prašo priteisti iš Atsakovo 6000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas mano, kad šis Ieškovo reikalavimas yra visiškai nepargystas dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

3.1. Dėl neturtinės žalos atsiradimo būtinųjų sąlygų

Motyvuojamoji dalis

Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), ir yra taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis B. T. v. Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centras, bylos Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis M. P. v. UAB „Vevira", bylos Nr. 3K-3-464/2009; kt.).

Iš byloje esančios medžiagos matome, kad Ieškovas padarė drausminius pažeidimus ir iš darbo buvo atleistas ne be priežasties, o atvirkščiai, padarius veiką, atitinkančią LR DK 235 straipsnyje nurodytus šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo požymius. Šiuo atveju nėra aukščiau įvardintų neturtinės žalos atsiradimo būtinųjų sąlygų. Pažymėtina, kad veika dėl kurios darbuotojas buvo atleistas savo sudėtyje turi vagystės požymių, tad darbuotojas, kuris pats nesąžiningai elgėsi darbdavio atžvilgiu, negali reikalauti jam atlyginti moralinę žalą.

Vadovaujantis LR CPK 178 straipsnio nuostatomis, pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygas tenka darbuotojui. Tuo tarpu Ieškovas ieškinyje šių aplinkybių visikai neįrodinėja, tik konstatuoja, kad jis dėl atleidimo iš darbo patyrė didelius moralinius išgyvenimus, jam sunku pragyventi, darbo birža nemoka išmokų, o esant tokiam atleidimo pagrindui jam sunku susirasti naują darbą.

3.2. Vien faktas, kad atleidimas iš darbo Ieškovui sukėlė neigiamus išgyvenimus, nėra pakankamas pagrindas neturtinės žalos padarymui.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad atleidimas iš darbo visada ir kiekvienam sukelia neigiamų išgyvenimų, tačiau atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiškia, jog darbuotojui padaryta neturtinės žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį I. T. v. UAB „Šiaulių lyra", bylos Nr. 3K-3-79/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartį G. K. v. Akmenės darbo birža, bylos Nr. 3K-3-311/2011).

Iš išdėstytų faktinių aplinkybių mano, kad Ieškovas padarė du šiurkščius darbo drausmės pažeidimus. Už vieną buvo skirtas papeikimas, o už kitą - atleidimas iš darbo.Dėl atleidimo iš darbo pagrindų yra kaltas pats Ieškovas, todėl Atsakovas yra neatsakingas už po atleidimo iš darbo Ieškovo patiriamus išgyvenimus ar materialinį nepriteklių.Iš aukščiau išdėstyto darytina išvada, kad Ieškovas nepatyrė neturtinės žalos, kadangi jos atsiradimui nėra įstatymuose nustatytų ir teismų praktikoje pripažintų būtinųjų atsakomybės sąlygų. Taip pat dėl prašomos atlyginti neturtinės žalos, įvertintinos pinigais pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.), patirtų neigiamų fizinio ar dvasinio pobūdžio išgyvenimų Ieškovas nepateikia jokių įrodymų.

Šalys ir šalių atstovai teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir motyvus.

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Liudytojas V. K. parodė,kad jis iki 2014-02-22 dirbęs UANB“(duomenys neskelbtini)“krovinių priėmėju ir prižiūrėdavęs katilinę.2014-01-01 jis kartu su V. P. važiavę į Vilnių,kur iš“Lietuvos geležinkelių“parvežę skalbinius.V. P. kartais išvažiuodavo vėliau,jeigu dar nebūdavo paruošti skalbiniai ir tada grįždavo iš maršruto vėliau.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja A. E. parodė,kad ji 2014-03-11 dirbusio skalbykloje.Kovo 10 d.V. P. grįžo vėliau ir nespėjo parvežtų skalbinių perduoti į skalbyklą,nes skalbykla jau nedirbo.Todėl jis kovo 11d.ryte atėjo į darbą ir iškrovė skalbinius,bei užtruko darbe gal 1 val.

Liudytoja D. B. parodė, kad 2014 m balandžio 7d.vakare iki skalbyklos darbo pabaigos V. P. negrįžo iš maršruto.Balandžio 8d.ryte direktorė jos paklausė,ar V. P. parvežė skalbinius iš Alytaus tuberkuliozės ligoninės,o paskui tik pakvietė pasirašyti,jog V. P. yra įteikiamas prašymas pateikti pasiaiškinimą,bei pasirašiusi aktą .

Liudytojas L. N. parodė,kad kai jam buvo paskirta važiuoti maršrutu Varėna-Alytus-Marijampolė –Vilkaviškis,tai jis po skalbinių nuvežimo ir parvežimo grįždavęs per nustatytas 8 valandas darbo.

Liudytoja J. M. parodė,kad ji dirba UAB“(duomenys neskelbtini)“buhaltere.2014 m kovo 5d.jai direktorė I. P. nurodė,kad vakar(t.y.kovo 4d.)degalinėje užfiksavo,kad bendrovės vairuotojas V. P. degalus pylėsi į kanistrą.Tuokart prisiminusi ir prieš du metus buvusį atvejį,kai V. P. bendrovės sąskaita ,pasinaudodamas bendrovės mokėjimo kortele,užsipylė 60 ltr benzino,nors visas bendrovės transportas važiuoja tik dyzelinu ir tą kvitą pateikė į bendrovės buhalteriją,kur ji per klaidą parodžiusi kaip išlaidas už dyzeliną.Todėl jau nuo to laiko buvo įtarimų,kad V. P. gali pasisavinti pilnai nesunaudotą maršrute kurą.Iš EMSI degalinės Varėnoje,kurioje vairuotojai turėdavo užsipilti kurą ne kartą pranešė,kad bendrovės vairuotojai pila kurą į kanistrus.

2011-07-18 darbo sutartimi Nr.445 (b.l.7-8)patvirtinama,kad ieškovas buvo priimtas dirbti pas atsakovą vairuotojo pareigose.

Iš 2014-04-08 atsakovo direktorės įsakymo Nr.35 „Dėl 2014-04-08 dienos vairuotojo V. P. savivaliavimo“matyti,kad jam buvo paskirta drausminė nuobauda-griežtas papeikimas(b.l.9).

Iš 2014-04-08 atsakovo direktorės įsakymo Nr.36 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“matyti,kad V. P. buvo paskirta drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo dėl neteisėto degalų pylimo 2014-03-04.

Iš 2014-04-07 atsakovo direktorės įsakymo Nr.3 „Dėl komisijos sudarymo“matyti,kad įsakymu buvo nurodyta „vairuotojui V. P. balandžio 7d.nesilaikant skalbinių paėmimo-pristatymo grafiko sudaryti komisiją darbuotojo V. P. skalbinių paėmimo-pristatymo grafiko nesilaikymo priežasčių nustatymui“,kur komisijoje buvo paskirta direktorė I. P.,gamybos vedėja D. J. ir rūšiuotoja-kontrolierė D. B..

Iš 2014-04-07 atsakovo komisijos akto Nr.2 „Dėl vairuotojo V. P. skalbinių paėmimo-pristatymo grafiko nesilaikymo priežasčių nustatymo“(b.l.36)matyti,kad buvo nurodyta 3 pažeidimai:1)kad V.pūtys nesilaikė skalbinių paėmimo-pristaymo grafiko,nes važinėjo paimti skalbinių iš kitų klientų,esančių Alytuje; 2)V. P. komisijos narių akivaizdoje buvo duotas komisjos pirmininkės nurodymas pateikti raštišką pasiiaiškinimą dėl saklbinių paėmimo grafiko nesilaikymo; 3)V. P. nesilaikė skalbinių paėmimo-pristatymo grafiko be svarbių priežasčių,iš anksto apie tai nepranešė administracijai ir tuo sutrikdė įmonės veiklos darbą ir skalbimnių paėmimo grafiką,raštiško pasiaiškinimo nepateikė.

Iš atsakovo pateiktų V. P. menesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių už 2014 m sausio-balandžio mėn.(b.l.39-42)matyti,kad žinairaščiuose yra atžymėta,jog V. P. darbo dienomis dirbdavo po 8 val.

Iš ieškovo V. P. 2014-05-02 surašyto prašymo (b.l.14-16)matyti,kad jis yra surašęs jo nurodomą dirbtą viršvalandinį darbą bei darbą švenčių dienomis nuo 2014-01-01 – 2014-04-08 laikotarpiu.

Iš pateiktų krovininių automobilių CITROEN,kurių vairuotojas buvo V. P., kelionės lapų(b.l.51-61)matyti,kad V. P. darbas 2014 m sausio mėn.buvo nuo sausio 2d.bei kitomis dienomis.Už kovo mėn.yra atžyma apie vykimą į reisą kovo 10d.

Iš atsakovo pateikto V. P. 2014-03-05 paaiškinimo(b.l.31-32) matyti,kad jis 2014-03-05 pateikė darbdaviui pasiaiškinimą dėl kuro pylimo į kanistrą 2014 m kovo 4d.degalinėje.

Iš atsakovo pateiktų UAB“EMSI“degalinės Varėnos m 2012-03-14 kvito matyti,kad buvo pirkta 60 litrų benzino 279,60 Lt sumai.

Iš 2014-03-10 UAB“(duomenys neskelbtini)“įsakymo Nr.29 „Dėl poilsio dienos atkėlimo“ir priedo Nr.1 prie įsakymo matyti,kad ieškovas V. P. nebuvo įtrauktas į dirbančių kovo 11d.sąrašą.

UAB“(duomenys neskelbtini)“2014-05-17 pažyma Nr. 17(b. l. 99) ir darbo užmokesčio žiniaraščiais už 2014 m sausio –kovo mėn.(b.l.43-45)nurodoma, kad V. P. vidutinis darbo užmokestis 2014 m sausio –kovo mėn.buvo 1000 Lt.

Alytaus teritorinės darbo biržos Varėnos skyriaus pažyma nurodoma,kad V. P. nuo 2014 m balandžio 11d.buvo įregistruotas darbo biržoje(b.l.106).

Byloje nustatyta, kad ieškovui atsakovo 2014-04-08 įsakymu Nr.35 buvo paskirta drausminė nuobauda –dėl savivaliavimo 2014-04-08 dieną, bei tos pačios dienos įsakymu Nr.36 buvo paskirta kita drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo – už tai, kad jis 2014-03-04 neteisėtai pylėsi degalus. Ieškovo veiksmai atsakovo buvo įvertinti kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, nurodant atleidimo pagrindą pagal LR DK 136 str.3d.,tačiau įsakyme nėra nurodyta DK 235 str. 2d.numatytų šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejų . Nors pačiame įsakyme Nr.36 dėl drausminės nuobaudos nėra detalizuota, dėl kurių konkrečiai DK 235 str. 2 d. minimų veiksmų ieškovas buvo atleistas iš darbo, tačiau iš surinktų įrodymų darytina išvada, kad ieškovui drausminė nuobauda buvo skirta dėl šiame straipsnyje 2d.4 punkte numatyto pasinaudojimo pareigomis dėl kitokių asmeninių paskatų. Atsakovo atstovai teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad būtent šiuo teisiniu pagrindu ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo,bei nurodė,kad 2014-04-08 įsakymu Nr.35 ieškovui buvo paskirta nuobauda už ieškovo padarytą pažeidimą 2014 m balandžio 7d,kai jis nesilaikydamas patvirtinto grafiko paėmė skalbinius Alytuje iš tuberkuliozės ligoninės.

Drausminės nuobaudos gali būti taikomos tik darbo drausmės pažeidimą padariusiam darbuotojui (DK 236 str.). Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.), kuri gali būti taikoma, kai yra drausminės atsakomybės pagrindas (DK 10 str. 1 d., 136 str. 4 d.).

Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas. Įstatymų leidėjas DK 235 str. 1 dalyje nustatė šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą. Tai – pažeidimas, kuriuo darbuotojas pažeidžia tiesiogiai įstatymuose ar kituose norminiuose aktuose nustatytus reikalavimus, keliamus jam atliekant darbo funkcijas arba kitaip šiurkščiai nusižengia darbo tvarkai ar darbo pareigoms.

Drausminė nuobauda yra teisėta, jeigu ji pritaikyta esant drausminės atsakomybės pagrindui – darbo drausmės pažeidimui, tai yra darbuotojo pareigų nevykdymui arba netinkamam jų vykdymui dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.). Kartu turi būti ir kitos drausminės atsakomybės taikymo sąlygos. Kadangi darbo drausmės pažeidimas yra viena iš teisės pažeidimo rūšių, jo sudėtyje turi būti subjektas, objektas, objektyvioji pusė ir subjektyvioji pusė.

Darbo drausmės pažeidimo subjektu laikomas nusižengęs darbuotojas, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą. Darbo drausmės pažeidimo objektu pripažįstama darbovietėje nustatyta darbo tvarka. Darbo drausmės pažeidimo objektyvioji pusė – tai darbuotojo neteisėtas elgesys (darbo pareigų, nustatytų darbo sutartyje ir vietiniuose norminiuose teisės aktuose, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Darbo drausmės pažeidimo subjektyvioji pusė – tai darbo drausmę pažeidusio darbuotojo kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma.

Taikant drausminę atsakomybę, turi būti nustatyti konkretūs darbuotojo veiksmai, kuriais buvo pažeidimas padarytas. Teisme tikrinant darbuotojui (ieškovui) paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti šio darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Atleistam iš darbo darbuotojui ginčijant atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimo teisėtumą, darbdavys privalo pateikti įrodymus (teisinius argumentus), jog darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes – pažeidimo, jei jis nustatytas, pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį, kitas ginčui reikšmingas aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų. DK 238 str. numato, kad skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anskčiau.DK 241 str.1d.numato,kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat,paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui,bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos,kai pažeidimas paaiškėjo,neįskaitant laiko,kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos,buvo komandiruotėje ar atostogavo.

Teismas, nagrinėdamas darbuotojo (ieškovo) reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, turi patikrinti ieškinyje jo pagrindu nurodytas aplinkybes bei kitas aplinkybes, nors ir nenurodytas ieškinio pagrindu, tačiau susijusias su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku (CPK 414 str.). Atleistam iš darbo darbuotojui ginčijant atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimo teisėtumą, darbdavys privalo pateikti įrodymus (teisinius argumentus), jog darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimo, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytą nusižengimą darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų, tai yra ar darbuotojui skirta drausminė nuobauda adekvati jo elgesiui (CPK 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 str. 3 d. 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ 9.4 p. aiškina, kad darbuotojo pasinaudojimas pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems arba dėl kitokių asmeninių paskatų, pasireiškia tuo, kad darbuotojas formaliai veikia vykdydamas savo darbo funkcijas, tačiau iš tikrųjų jo veikla yra nesuderinama su tais tikslais ir uždaviniais, kuriems realizuoti yra su juo sudaryta darbo sutartis, ja pažeidžiami teisingumo ir sąžiningumo principai, siekiama ne vykdyti pavestas darbo funkcijas, o prisidengiant jų vykdymu, veikiama siekiant iš darbdavio ar kitų asmenų gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems arba kitų asmeninių paskatų realizavimo tikslu. Tai gali būti, pavyzdžiui, materialinių vertybių naudojimas ne pagal paskirtį, jų naudojimas asmeninių poreikių tenkinimui, sumažinimas arba padidinimas padaryto darbo apimčių, įkainių ar panašiai. Šis pažeidimas gali būti padaromas tiek aktyviais darbuotojo veiksmais, tiek ir neveikimu. Jo padarymo atveju darbuotojo kaltė pasireiškia tyčios forma. Neteisėtos pajamos šios normos prasme turi būti suprantamos kaip bet kokia neteisėta turtinė nauda (pinigai, daiktai, turtinės reikalavimo teisės ir panašiai). Kitos asmeninės paskatos – tai visi asmeniniai darbuotojo veikimo (neveikimo) motyvai (pavyzdžiui, kerštas, pavydas, siekimas nuslėpti darbo trūkumus, neteisėtas paslaugų teikimas ir t. t.).

DK 35 str. numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. DK 238 str. numato, kad skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas privalo įrodyti, kad ieškovas padarė šiurkščius darbo pareigų pažeidimus,dėl kurių padarymo jam nurodytais įsakymais buvo paskirta griežtas papeikimas ir atleidimas iš darbo.Iš atsakovo 2014-04-08 įsakymo Nr.35 matyti,kad griežtas papeikimas ieškovui buvo pareikštas dėl jo savivaliavimo.Tačiau iš šio įsakymo nėra aišku kokį savivaliavimą 2014-04-08 buvo padaręs ieškovas,kur iš atsakovo atstovės I. P. paaiškinimo teismo posėdyje matyti,kad ieškovas 2014-04-08 nepateikė iš karto tik paaiškinimo dėl nukrypimo nuo skalbinių paėmimo-pristatymo grafiko balandžio 7d.Iš pateikto 2014-04-08 akto Nr.2 galima laikyti,kad savivaliavimu buvo laikomas nurodomas V. P. nukrypimas nuo skalbinių paėmimo-pristatymo grafiko.Tačiau šiuo atveju atsakovas ieškovui paskyrė nuobaudą-griežtą papeikimą už 2014-04-08 ieškovo nepadarytą darbo drausmės pažeidimą.,t.y.nurodomą savivaliavimą.Netgi laikant ,kad priimant įsakymą buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida,tai atsakovas niekuo nepagrindė kuo toks nukrypimas nuo grafiko esmingai sutrikdė atsakovo veiklą ir kodėl ieškovui už nurodytą skalbinių paėmimo-pristatymo grafiko pažeidimą buvo būtina skirti griežtą papeikimą,kada ieškovas prieš tai nebuvo baudžiamas jokia drausmine nuobauda. Iš atsakovo 2014-04-08 įsakymo Nr.36 matyti,kad drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo ieškovui buvo skirta dėl jo neteisėto degalų pylimo 2014 m kovo 4d.Iš surinktų įrodymų byloje matyti,kad toks pažeidimo faktas buvo nustatytas dar 2014-03-04,o 2014-03-05 buvo gautas ir V. P. paaiškinimas dėl to.Tokiu būdu atsakovas turėjo pakankamai laiko per DK 241 str.1d.nustatytą terminą(1 mėnesį) apsispręsti dėl drausminės nuobaudos skyrimo V. P..Šiuo atveju matyti,kad drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo V. P. buvo paskirta jau pasibaigus drausminės nuobaudos skyrimo terminui,kuris pasibaigė 2014-04-04. Iš surinktų įrodymų matyti,kad akstinu paskirti šią nuobaudą ieškovui buvo iškilęs konfliktas tarp ieškovo ir atsakovo direktorės dėl skalbinių paėmimo-pristatymo grafiko nesilaikymo balandžio 7d.Tokiu būdu atsakovo 2014-04-08 įsakymas Nr.36 panaikintinas kaip neteisėtas ir prieštaraujantis DK 241 str.1d. Kartu yra pagrindas pripažinti neteisėtu ir prieštaraujančiu DK 235 str.2d.ir 2014-04-08 įsakymą Nr.35, kadangi nuobauda ieškovui buvo paskirta už 2014 m balandžio 8d.jo nepadarytą darbo drausmės pažeidimą.Be to,ieškovui šiuo įsakymu buvo paskirta DK 237 str.1d.nenumatyta drausminė nuobauda-griežtas papeikimas,kada DK 237 str.1d.yra numatyta tik šių drausminių nuobaudų paskyrimas- pastaba,papeikimas ir atleidimas iš darbo(Kodekso 136 str.3 dalis).Šio straipsnio 4 dalis įsakmiai nurodo,kad darbdavys nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3 dalį privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių(Kodekso XVI skyrius). Atsakovas, ieškovo veiksmus kvalifikuodamas kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir skirdamas pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – ieškovo atleidimą iš darbo, visiškai nevertino minėtų aplinkybių, reikšmingų parenkant drausminę nuobaudą, tai yra ieškovo darbo laiko atsakovo įmonėje, ankstesnio darbo, veiksmų padarymo aplinkybių, pasekmių ir kt.Todėl atsakovo paskirta drausminė nuobauda –atleidimas iš darbo negali būti laikoma adekvačia, ir atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu.

DK 296 str. 3 dalis numato, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.Ieškovas išreiškė norą grįžti į buvusį darbą,atsakovo atstovė I. P. nurodė,kad V. P. buvusi darbo pareigybė šiuo metu nėra užimta.Ieškovas grąžintinas į darbą,priteisiant jam vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką,kur priteistina darbo užmokesčio suma sudarytų 3666 Lt(3000 Lt už 3 mėn.ir 666 Lt už laikotarpį nuo liepos 8d.iki liepos 28d.)

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam 6000 Lt neturtinės žalos iš atsakovo už neteisėtą atleidimą.Ieškovas nepateikė medicininių dokumentų,kuriais būtų patvirtinta koks nors išsivystęs trumpalaikis susirgimas ar atsiradęs kitoks sveikatos sutrimimas kilusio streso pasekoje.Iš ieškovo paaiškinimų matyti,kad dėl tokio atleidimo jis patyrė tam tikrus pergyvenimus dėl savo darbinės ateities ir pragyvenimo šaltinio netekimo.Tačiau teismas įvertinęs visas ieškovo atleidimo aplinkybes,bei pateiktus įrodymus apie ieškovo veiksmus 2014-03-04 pilant kurą į kanistrą,kuro (benzino)įsigijimo aplinkybes 2012-03-14, bei ieškovo elgesį 2014-04-07 ignoruojant aiškius darbdavio nurodymus ir veikimą savo iniciatyva, laiko,kad ieškovo elgesys šiais nurodytais atvejais galėjo kelti darbdaviui pagrįstą įtarimą dėl galimo darbo drausmės(o kai kuriais atvejais ir dėl šiukštaus )pažeidimo.Tai sudaro pagrindą prašomą priteisti neturtinę žalą ženkliai mažinti.

Ieškovas pateiktu ieškiniu taip pat prašė priteisti užmokestį už 69 val.30 min.viršvalandinio darbo ir 11 val.15 min.už darbą per šventines (poilsio)dienas,bei vidutinį uždarbį už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką pagal DK 141 str.Iš pateiktų atsakovo įrodymų matyti,kad ieškovui 2014-04-08 buvo išmokėtas galutinis atsiskaitymas bei 2014-04-09 buvo išmokėtas darbo užmokestis(b.l.49-50).Ieškovas atlyginimo už viršvalandinį darbą priteisimą grindžia savo atliktais paskaičiavimais ,sudarytais 2014-05-02,t.y.praėjus beveik mėnesiui po atleidimo.Ieškovas nepateikia jokių įrodymų,kad jis dėl darbo nurodomą poilsio dienomis-2014-01-01 ir 2014-03-11 būtų kreipęsis pas darbdavį dėl apmokėjimo.Iš kelionės lapų nėra patvirtinama,kad 2014-01-01 ieškovas būtų vykęs į jo nurodytą reisą.Nėra patvirtintama ir ieškovo darbas kovo 11 d.(1 val.trukmės).Ieškovas nepateikė įrodymų,kad toks jo nurodomas viršvalandinis darbas ar darbas šventinėmis dienomis būtų suderintas su darbdaviu ir būtų buvęs darbdavio leidimas dirbti tokį darbą.Iš darbdavio atstovų paaiškinimų matyti,kad ieškovas kartais užsilaikydavo ilgiau reisuose be jokių aiškių priežasčių,kada kiti vairuotojai darbą atlikdavo per nustatytą darbo laiką ir tokį ieškovo užsilaikymą reisuose laiko tik ieškovo noru parodyti ,jog ieškovas dirbo viršvalandžius ir to pagrindu prisiteisti papildomą išmoką.Dėl to teismas laiko šį ieškovo reikalavimą neįrodytu ir ieškinį šioje dalyje atmeta.Dėl to yra pagrindas atmesti ir ieškovo reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už visą uždelsimo laiką.

Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas įstatymo – 154,00 Lt ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba – 1200 Lt.Ieškovas pateikė įrodymus,kad jis turėjo 1200 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti,kur mokėjimai yra patvirtinami advokato kvitais,o tai pat pateikė kasos pajamų orderį,iš kurio matyti,kad jis turėjo 426 Lt išlaidų pas antstolę vykdant 2014-06-20 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu. Laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos dėl advokato teisinės pagalbos neviršija LR Teisingumo ministro patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, be to kartu atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, nagrinėjimo laiką,bei į tai,kad ieškovo atstovo buveinės vieta yra Vilniaus m ir atstovas turėjo atvykimo į bylą išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,282 str.2d.6 p.,150 str.3d.

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2014-04-08 atsakovo- UAB „(duomenys neskelbtini) " direktorės įsakymą Nr. 35 Dėl drausminės nuobaudos - griežto papeikimo paskyrimo ieškovui V. P. dėl nurodomo vairuotojo V. P. savivaliavimo 2014-04-08.

Panaikinti atsakovo-UAB“(duomenys neskelbtini)“2014-04-08 Įsakymą Nr. 36 Dėl 2014-03-04 neteisėto degalų pylimo ir atleidimo iš darbo ir grąžinti ieškovą V. P. į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)"vairuotojo pareigose nuo 2014 m liepos 28d.

Priteisti iš atsakovo -UAB „(duomenys neskelbtini)"(įm.kodas (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini)) ieškovo V. P. naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos- 2014-04-08 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos-2014-07-28,iš viso 3666(tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt šešis) litus,neišskaičius mokesčių.

Ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo- UAB „(duomenys neskelbtini)" ieškovo V. P. naudai užmokestį už 69 val. 30 min. viršvalandinį darbą ir 11 val. 15 min. darbą per šventines (poilsio) dienas atmesti.

Ieškinio reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką pagal DK 141 str.priteisimo ieškovui V. P. atmesti.

Priteisti iš atsakovo- UAB „(duomenys neskelbtini)" ieškovo V. P. naudai 700(septynis šimtus) Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimo dalį dėl ieškovo V. P. grąžinimo į darbą vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovui V. P. a.k(duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB“(duomenys neskelbtini)“( įmonės kodas (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini)) 1200(vieną tūkstantį du šimtus) Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 426(keturis šimtus dvidešimt šešis)litus kitų turėtų bylos nagrinėjimo(dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB“(duomenys neskelbtini)“ 110 (vieną šimtą dešimt ) Lt žyminio mokesčio valstybei.

2014 m birželio 20 d.nutartimi paskirtas laikinąsias apsaugos priemones-atsakovo UAB“(duomenys neskelbtini)“(įmonės kodas (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini)) nekilnojamojo ir kilnojamojo turto,bei piniginių lėšų areštą 3000 Lt mastui palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo,o sprendimą įvykdžius panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Varėnos apylinkės teisme.

Teisėjas(parašas)Kopija tikra :Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas