- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-05-16
- Bylos Nr.
- 1-1732-946/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00503-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Regina Kvalitienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, Birutei Čyžaitei, dalyvaujant
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis(duomenys neskelbtini). Anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 227 str. 4 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. 2014 m. balandžio 26 d. apie 16.10 val. netoli Panerių g. 139 namo, Kaune, tarnybiniu policijos automobiliu „VW Caddy“, v.n. (duomenys neskelbtini) vežamas administracinės teisės pažeidimo protokolo už padarytą administracinį teisės pažeidimą surašymui į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatą, adresu M. Daukšos g. 10, Kaune, siekdamas išvengti patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 178 str. 1 d. (alkoholinių gėrimų gėrimas ir girto pasirodymas viešoje vietoje), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyresniesiems patruliams D. D. ir V. P. už tai, kad nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas tiesiogiai davė nedidelės vertės - 30 litų kyšį, šiuos pinigus įkišdamas tarp tarnybinio policijos automobilio galinės sėdynės ir grotų pertvaros, tokiu būdu valstybės tarnautojams davė mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus.
V. J. teisme visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir apklausiamas parodė, kad buvo neblaivus, šventė, sulaikytas išsigando, todėl pasidavė minčiai ir pamėgino išvengti administracinės atsakomybės. Padavė pinigus pareigūnams, bet dabar labai gailisi, prisipažįsta, kad kaltas. Parodė, kad viskas įvyko per šventę, tai buvo 2014-04-26, apie 16 val., kai važiavo iš centro į Vilijampolę, po to ėjo pas pažįstamą, nusipirko alkoholio ir eidamas Panerių gatve gėrė alkoholį, tada jį ir sulaikė. Pareigūnai matyt važiavo, o jis jų nematė. Viskas įvyko greitai, atsidūrė mašinoje, o supratęs, kad į nuovadą vežą, išsigando ir padavė pinigus. Mašinoje buvo du pareigūnai, o jis sėdėjo gale. Neatsimena, ar uniformuoti buvo pareigūnai, pokalbio su jais taip pat nelabai atsimena. Kokiu momentu padavė pinigus, negali pasakyti, viskas vyko mašinoje. Pinigus turėjo su savimi. Pas jį buvo 80 Lt, o davė pareigūnams 30 Lt. Pinigus pareigūnams nežino kaip padavė, neatsimena, kur padėjo juos. Pinigus užkišo už sėdynės, grotų nebuvo. Buvo labai stipriai išgėręs, todėl atsimena viską kaip per miglą. 30 Lt davė prašydamas, kad išleistų jį ir nevežtų į nuovadą. Suprato, kad pareigūnai jį veža į policijos nuovadą, tik nesuprato, ką ten darys. Gal pareigūnai ir sakė kodėl veža, bet dabar neatsimena, nes buvo daug išgėręs. Viskas kas parašyta pareiškime galėjo įvykti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais sekančiais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. P. ir D. D. apklausos protokoluose užfiksuota, kad jie dirba policijos patruliais Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinėje. 2014-04-26 apie 16.10 patruliuojant Kaune, netoli Panerių g. 139 namo pamatė neblaivų vyriškį, kuris viešoje vietoje gėrė degtinę. Tada jie už administracinės teisės pažeidimą – girto pasirodymą ir alkoholio vartojimą viešoje vietoje sulaikė šį asmenį ir tarnybiniu automobiliu vežė protokolo surašymui į komisariatą. Vežant automobiliu šis asmuo prašydamas, kad nerašytų jam protokolo, išsitraukė iš kišenės kelis banknotus ir šiuos pinigus įkišo tarp automobilio galinės sėdynės ir grotų. Į įspėjimus, kad tokie veiksmai laikomi policijos pareigūno papirkimu, minėtas asmuo nereagavo ir pinigų atgal nepasiėmė. Sulaikytasis prisistatė kaip V. J. (b.l. 8, 10).
2014-04-26 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus automobilį VW Caddy, valst.nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, jo viduje tarp galinės sėdynė ir grotų rasti bei išimti trys banknotai po 10 (b.l. 3-6). 2014-04-29 nutarimu šie išimti pinigai perduoti saugojimui į Kauno apskirties vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyrių (b.l. 12).
Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia davė 30 litų kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems ir jį dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo sulaikiusiems policijos pareigūnams už tai, kad jie jo nenubaustų už padarytą administracinės teisės pažeidimą ir atitinkamai, kad nepristatytų į policijos komisariatą bei nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo. Tokiu būdu jis siekė neteisėto paperkamų policijos pareigūnų neveikimo, o tai reiškia, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d.
Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas V. J. pripažinti kaltu padarius BK 227 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
V. J. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
V. J. padarė vieną nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą), jis veikė tiesiogine tyčia, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau neteistas, todėl teismas sprendžia, kad pirmą kartą teisiamas V. J. nėra sistemingai nusikalstantis ar kitokius teisės pažeidimus darantis ar linkęs juos daryti asmuo.
Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad jis yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, vedęs.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 227 str. 4 d. sankcijoje numatyta bausmė laisvės apribojimas. Bausmės dydis nustatytinas artimas tokios bausmės dydžio minimumui.
V. J. paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką).
Nusikalstamai veikai padaryti panaudota priemonė – pinigai (30 litų) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini (BK 72 str. 2 ir 3 dalys).
Byloje 2014-05-08 dieną jau po teisiamojo posėdžio byloje buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-1518 (b.l. 56), kurioje nurodyta, kad 2014-05-07 šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatė Regina Kvalitienė teikia antrinę teisinę pagalbą V. J. baudžiamojoje byloje Nr. 24-1-00503-14. Jas sudaro advokato užmokestis 160 litų, dėl ko valstybės naudai priteistina 160 litų suma.
Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto V. J. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.
Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, tai minėta pažyma buvo gauta jau po to, kai teisiamajame posėdyje buvo ištirti visi įrodymai ir teismas išėjo priimti nuosprendžio, taigi ši pažyma negali būti įrodymu, kuriuo teismas galėtų pagrįsti prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą bei dydį. Dėl jos negalėjo nuomonės pareikšti ir posėdyje dalyvavė proceso dalyviai, baigiamosiose kalbose tokių išlaidų priteisti iš kaltu pripažinto kaltinamojo niekas taip pat neprašė. Antra, kaltinamasis yra bedarbis, todėl ir atsižvelgiant į tai, prašomos priteisti išlaidos negali būti priteisiamos.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-303 str., 304- 307 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 str. 4 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant V. J. gydytis nuo alkoholizmo.
V. J. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus nusikalstamai veikai padaryti panaudotą priemonę – V. J. priklausančius pinigus (30 litų), laikomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje, konfiskuoti (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.