Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas L. M. prašė tenkinti pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teiktų pareiškėjos atstovo paaiškinimų, rašytinių bylos duomenų, matyti, kad pareiškėjos E. J. sutuoktinis buvo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuris mirė 2012m. (14 b.l.). P. J. tėvai buvo K. ir M. J.. M. J. mirė 1993m., K. J. mirė 1939m. (23-34 b.l.). 1993m. testamentu M. J. paliko/paskirstė visą savo turtą sūnui P. J., dukrai O. K. ir marčiai E. J. (25 b.l.). Pareiškėja nurodė, kad O. K. ir E. J. yra mirusios. E. J. galimai galėjo turėti keturis vaikus, tačiau pareiškėjai nėra žinomi nei jų asmens duomenys, nei jų gyvenamosios vietos. Jau mirus M. J., 1999 lapkričio 12 d. Šiaulių apskrities sprendimu Nr. 31-10590 M. J. atkurta nuosavybės teisė į 3,01 ha žemės sklypą Šiaulių r. (26-27 b.l.). Pareiškėja pateikė duomenis, kad šį sklypą ji valdė su savo sutuoktiniu, 2005-04-01 deklaravo savo gyvenamąją vietą (11 b.l.). 2012-11-30 Šiaulių rajono pirmo notaro biuro notarės liudijimu pažymėta, kad mirus pareiškėjos sutuoktiniui P. J., pareiškėja E. J. priėmė mirusiojo P. J. palikimą, kurį sudarė butas, su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) žemės sklypai, esantys Šiaulių r., piniginės lėšos, esančios AB Swedbank, AB SEB banke, žemės sklypai, esantys Šiaulių r. sav. automobilis ir traktorius (13 b.l.). Aukščiau aptariamas 3,01 ha sklypas į pavedimą turtą nebuvo įtrauktas, nes nei M. J., nei P. J. nuosavybės teisės į šį sklypą nebuvo registruotos. Byloje pateikti duomenys, kad pareiškėjos sutuoktinis P. J. 2005-2012 metais teikė paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, nuo 2013 m. šias paraiškas ir kitus veiksmus, susijusius su žemės sklypo valdymu, atliko pareiškėja E. J. (30-63 b.l., 64-75 b.l.,78-79 b.l.).

Pareiškėjos reikalavimo dalis dėl M. J. palikimo (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Šiaulių r.) valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo, nagrinėtinas remiantis 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. civilinis kodeksas nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl mirusiosios M. J. sūnus P. J. įgijo teisę paveldėti po savo motinos mirties atsiradusį palikimą. Bylos duomenys patvirtina, kad po motinos mirties atkūrus jai nuosavybės teisę į aptariamą žemės sklypą, būtent P. J. jį valdė ir prižiūrėjo.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 str. 2 d., 1964 m. CK redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 str. 1 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 3 d., 1964 m. CK redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Nors M. J. testamentu neaptarė minimo sklypo paveldėjimo, nes nuosavybės teisė į jį nebuvo atkurta, tačiau ją atkūrus būtent P. J. juo naudojo bei tinkamai prižiūrėjo, t.y., atkūrus mirusiosios M. J. nuosavybės teisę į žemės sklypą, šią palikimo dalį priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir laikytina, kad šie veiksmai buvo atlikti nepažeidus 6 mėnesių termino, nes buvo atlikti iškart atkūrus nuosavybės teisę. Aplinkybes, kad pareiškėjos miręs sutuoktinis P. J. tinkamai rūpinosi mirusios motinos turtu, jį prižiūrėjo ir valdė, ir šio turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 str. 2 d., 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos E. J. sutuoktinis P. J. mirusios motinos palikimą (žemės sklypą, esantį Šiaulių r. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priėmė pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjos reikalavimo dalis dėl P. J. palikimo dalies valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo, nagrinėtinas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864, įsigaliojusiu 2001 m. liepos 1 d., nuostatomis. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pareiškėja mirusiojo sutuoktinio P. J. palikimą priėmė ir tai patvirtina 2012-11-30 liudijimas. Į paveldimą turtą nebuvo įtrauktas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Šiaulių r., nes tuo metu nebuvo registruotos P. J. nuosavybės teisės į šį turtą. Po sutuoktinio mirties pareiškėja šį žemės sklypą valdė ir prižiūrėjo, šio sklypo adresu nuo 2005 metų yra registruota pareiškėjos gyvenamoji vieta. Laikytina, kad po P. J. mirties jo sutuoktinė E. J. priėmė šią mirusio sutuoktinio palikimo dalį, nes šiuo turtu naudojosi ir rūpinosi, t.y. palikimo dalį priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjo mirties. P. J. turto dalies priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusio sutuoktinio P. J. palikimo dalį (žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šiaulių r.) priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai aptariamą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos sutuoktinis P. J., a.k. (duomenys neskelbtini), priėmė 1993 m.. mirusios savo motinos M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), palikimą - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį Šiaulių r., pradėdamas faktiškai valdyti šį paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė 2012 m. mirusio sutuoktinio P. J., a.k. (duomenys neskelbtini), palikimo dalį - žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Šiaulių r., pradėdama faktiškai valdyti šį paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi pareiškėjai E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.