- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-07
- Bylos Nr.
- 2-1740-430/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15325-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- UAB „Ikolta“
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis, Albertas Kručkauskas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui UAB „Ikolta“ dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 425 straipsnio nustatyta tvarka ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Ikolta“ 1380,00 Lt skolos, 25,14 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2012-08-03 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš kreditoriaus D. Š. įsigijo teisę reikalauti ir gauti iš atsakovo 1380,00 Lt skolą bei įgijo visas su tokiu reikalavimu susijusias pradinio kreditoriaus teises ir pareigas. Ieškovei perleista reikalavimo teisė kyla iš pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos 2012-02-06 paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-03-12 paslaugų priėmimo-perdavimo akto Nr. 1, pradinio kreditoriaus atsakovui pateikto prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito A Nr. 1551352 bendrai 1380,00 Lt sumai. Ieškovė 2012-08-21 pateikė atsakovui reikalavimo perleidimo sutartį su reikalavimu sumokėti skolą bei palūkanas, tačiau atsakovas ieškovės reikalavimų nėra įvykdęs.
2012-11-06 priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo UAB „Ikolta“ priteista 1380,00 Lt skolos, 25,14 Lt palūkanų, 5 % dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (1405,14 Lt) nuo 2012-11-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės D. P. naudai (b.l. 13-14).
2012-11-23 gauti atsakovo prieštaravimai. Nurodė, kad atsakovas yra UAB Informacinės saugumo agentūros (toliau – Agentūra) akcininkas, nuosavybės teise valdantis 34 proc. Agentūros akcijų. Nuo 2011-09-05 minėtos Agentūros direktorė yra ieškovė. Atsakovas, nustatęs, kad Agentūros direktorė, t.y. ieškovė, padarė Agentūrai žalą ir galimai padarė nusikalstamas veikas, kreipėsi ieškiniu į Kauno apygardos teismą, kuriame buvo iškelta civilinė byla dėl Agentūros direktorės D. P. ir buvusio direktoriaus bei esamo akcininko Š. G. neteisėtais veiksmais Agentūrai padarytos žalos atlyginimo, taip pat atsakovas pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl Agentūros ir jos atsakingų asmenų veiklos tyrimo bei į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Agentūra, veikdama kartu su kitais asmenimis, D. P., Z. O. ir V. P., siekdami išvengti neteisėtų ir galimai nusikalstamų Agentūros veikų atskleidimo, pradėjo supirkinėti reikalavimo teises į atsakovą ir kelti atsakovui civilines bylas. Atsakovo nuomone, Agentūra ir minėti asmenys, veikdami kartu, piktnaudžiaudami turimomis teisėmis, supirkinėdami reikalavimo teises į atsakovą bei teikdami ieškinius, siekia apsunkinti atsakovo ekonominę situaciją ir suvaržyti bendrovės veiklą, tokiu būdu užkirsdami kelią Agentūros direktorės D. P. galimai padarytų nusikalstamų ar neteisėtų veikų atskleidimui. Atsakovas nesutinka su pareikštu ieškiniu, kadangi jis pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis ir civilinėmis teisėmis bei siekiant kitų tikslų, nei nurodyta ieškinyje. Teismo prašo preliminarų teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 17-24).
Šalies argumentai
Teisme 2011-12-19 gautas ieškovės atsiliepimas į prieštaravimus, kuriame nurodyta, kad su atsakovo pateiktais prieštaravimais nesutinka. Ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo ieškovė pareiškė remdamasi galiojančia su pradiniu atsakovo kreditoriumi D. Š. 2012-08-03 sudaryta reikalavimo teisės į atsakovą perleidimo sutartimi. Ieškovė reikalavimą į atsakovą įgijo iš pradinio kreditoriaus galiojančio ir teisėto sandorio pagrindu. Atsakovas neginčija pradinės paslaugų sutarties pagrindu kylančios skolos. Atsakovo nesutikimas su jam reiškiamu turtinu reikalavimu yra susijęs su ieškovės asmeniu bei aplinkybe, kad tarp atsakovo ir ieškovės/ar ieškovo vadovaujamos įmonės šiuo metu vyksta ir kitų teisminių ginčų. Atsakovo prieštaravimuose nurodytos bylos, taip pat baudžiamoji byla nėra susijusios nei teisiniais, nei faktiniais pagrindais su ieškovės šioje byloje pareikštu ieškiniu atsakovui. Teismo prašo 2012-11-06 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 73-76).
Į teismo posėdį neatvyko ieškovė bei jos atstovas advokatas Kęstutis Jonaitis, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovei ir jos atstovui nedalyvaujant, informavo, jog ieškovė palaiko savo reikalavimus ir prašo palikti nepakeistą byloje priimtą preliminarų sprendimą. Į teismo posėdį neatvyko atsakovo atstovas advokatas Albertas Kručkauskas, gautas prašymas bylą nagrinėti atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant. Prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (CPK 246 straipsnis).
Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi D. Š. 2012-02-06 sudarė paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8), pagal kurią D. Š. įsipareigojo teikti kompiuterinio raštingumo mokymo vedimo paslaugas, o atsakovas sumokėti už suteiktas paslaugas. Pagal 2012-03-12 paslaugų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 ir 2012-03-12 prekių (paslaugų) pirkimo-padavimo kvitą atsakovas turėjo sumokėti 1380,00 Lt už suteiktas paslaugas (b.l. 9, 10). D. Š. 2012-08-03 Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido ieškovei reikalavimo teisę į 1380,00 Lt atsakovo skolą (b.l. 5-6). Ieškovė 2012-08-21 pateikė atsakovui reikalavimo perleidimo sutartį su reikalavimu sumokėti skolą bei palūkanas (b.l. 11-12).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad prievolė, civilinėje teisėje apibrėžiama kaip teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad jis įvykdytų savo pareigą. CK 1.112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisių objektai yra ir prievolinės teisės. Taigi, iš prievolės kylanti kreditoriaus reikalavimo teisė yra laikoma savarankišku civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais (CK 1.112 straipsnio 2 dalis). Reikalavimo teisės perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų. Reikalavimo perleidimas apibrėžiamas kaip dviejų šalių susitarimas (sutartis), kurios pagrindu viena šalis (pradinis kreditorius arba cedentas) perleidžia kitai šaliai (naujajam kreditoriui arba cesionarijui) savo reikalavimo teisę į skolininką, o naujasis kreditorius (cesionarijus) perima šią reikalavimo teisę tokiomis sąlygomis, kurios nepažeidžia skolininko teisių ir labiau nesuvaržo jo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011). Skolininko pozicija neturi įtakos reikalavimo perleidimo sandorio galiojimui, nes skolininko sutikimas dėl reikalavimo perleidimo nėra reikalavimo perleidimo sąlyga, jeigu tai nenustatyta įstatyme ar sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).
Pagal CK šeštos knygos VI skyriaus ir XXXV skyriaus nuostatas atsakovui yra taikoma civilinė atsakomybė, nes šiuo atveju šalis sieja civiliniai teisiniai santykiai, kilę iš paslaugų teikimo sutarties, kurios pagrindu atsiradusią atsakovo prievolę sumokėti už suteiktas paslaugas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnis), sutarties vykdytojas (pradinis kreditorius) pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartis perleido ieškovei (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). CK 6.101 straipsnio 1 dalis suteikia teisę kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas sudarė sutartį su pradiniu kreditoriumi dėl atlygintinų paslaugų teikimo, t.y. dėl kompiuterinio raštingumo mokymų vedimo (b.l. 7-8). Pagal paslaugų sutartį pradinis kreditorius teikė atsakovui kompiuterinio raštingumo mokymo vedimo paslaugas, o atsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti už suteiktas paslaugas, todėl atsakovas turėjo pradinio kreditoriaus atžvilgiu piniginę prievolę sumokėti už paslaugas, toks reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis nepakeitė pradinės paslaugų sutarties sąlygų, už suteiktas paslaugas buvo abiejų šalių 2012-03-12 pasirašytas paslaugų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 1 (b.l. 10). Taigi, atsakovas turėjo sutartinę pareigą sumokėti už suteiktas paslaugas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.720 straipsnis) ir paslaugos teikėjas turėjo teisę perleisti šią reikalavimo teisę kitiems asmenims.
Vadovaujantis CK 6.107 straipsnio 1 dalimi, skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Pažymėtina, kad atsakovas savo prieštaravimuose neginčija pradinės Paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), jos pagrindu atsiradusios skolos dydžio ar jos buvimo fakto, neprašo pripažinti Paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia, t.y. atsakovas neginčijo nei paslaugų suteikimo fakto, nei jų kokybės. Atsakovas prieštaravimuose nurodė, jog ieškovė ir kiti su juo galimai susiję asmenys superka kitų kreditorių reikalavimo teises į atsakovo skolas, tačiau tai nepanaikina atsakovo pareigos vykdyti savo pinigines prievoles naujam kreditoriui.
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad atsakovo prieštaravimai dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo atmestini kaip nepagrįsti, pagrindo keisti ar panaikinti preliminarų sprendimą nenustatyta, todėl preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas)
CPK 430 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Šioje byloje ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad būtų patyrusi papildomas išlaidas be tų, kurios buvo priteistos 2012-11-06 preliminariu sprendimu.
Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš atsakovo priteistina 11,03 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 430 straipsnio 6 dalimi, 7 dalimi, 8 dalimi, 262 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 370 straipsniu teismas,
nusprendžia:
preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Ikolta“, j.a.k. 125329182, buveinės adresas Kalvarijų g. 212, Vilnius, valstybės naudai 11,03 Lt (vienuolika Lt 03 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.