Utenos apylinkės teismo sprendimas

2010-11-29 · Civilinė byla Nr. 2-648-277/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-11-29
Bylos Nr.
2-648-277/2010
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00596-2010-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algirdas Baliulis
Ieškovas
J. V.
Atsakovas
V. M., D. F.
Civilinė byla Nr.2-648-277/2010(Proceso Nr.2-16-3-00596-2010-5)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.5.1; 63.1; 116.1.
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2010 m. lapkričio 29 d.Ignalina

Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant ieškovui J. V., atsakovei V. M., atsakovių D. F. ir V. M. atstovui advokatui Viktorui Ošurkovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal J. V. ieškinį D. F. ir V. M. dėl 2240 Lt skolos, 1648,64 Lt delspinigių, 299,95 Lt palūkanų ir 131,78 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas 2010 m. rugsėjo 3 d. teismui pateiktame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovių solidariai 2240 Lt skolą, 1648,64 Lt delspinigių, 299,95 Lt palūkanų, 131,78 Lt bylinėjimosi išlaidas (126 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 3,58 Lt ieškinio pristatymo į teismą išlaidų ir 2,20 Lt dokumentų kopijavimo išlaidų) ir 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas paaiškino, kad atsakovėms 2006 m. rugpjūčio 30 d. paskolino 2240 Lt, kuriuos jos įsipareigojo solidariai grąžinti iki 2007 m. rugpjūčio 30 d., mokant vienuolika mėnesių po 100 Lt per mėnesį iki mėnesio 30 dienos, o dvyliktą mėnesį, t.y. 2007 m. rugpjūčio mėnesį iki 30 d. sumokėti likusius 1140 Lt. Atsakovės taip pat įsipareigojo už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną mokėti 1% negrąžintos pinigų sumos dydžio delspinigius. Paskolos sutartį ir atsakovių įsipareigojimus patvirtina atsakovės D. F. surašyta ir abiejų atsakovių pasirašyta 2006 m. rugpjūčio 30 d. sutartis. Atsakovės skolos negrąžino, todėl už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 4 d. iki 2010 m. rugsėjo 3 d. atsakovės privalo sumokėti sutartyje numatytus delspinigius, kurių dydį ieškovas sumažina 2,5 karto (nuo 1% iki 0,4%). Delspinigių dydis yra 1648,64 Lt (2240 Lt×0,4%×184 d.). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusios atsakovės privalo mokėti palūkanas. Pagal Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydis, nesant šalių susitarimo, nustatomas pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią sutarties sudarymo momentu. Paskolos sutartis su atsakovėmis sudaryta 2006 m. rugpjūčio 30 d. Pagal Lietuvos banko pateiktus duomenis palūkanų norma tuo metu buvo 5,33%. Už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 30 d. iki 2010 m. kovo 3 d. mokėtinų palūkanų dydis yra 299,95 Lt (2240 Lt×5%×2 m + 2240 Lt:365 d.×187 d.). Teismo posėdyje ieškovas delspinigių dydį dar sumažino iki 0,19 procento ir prašo priteisti 783,10 Lt delspinigių (2240×0,19%×184 d.=783,10). Ieškovo 2010 m. lapkričio 18 d. pareiškime prašomų priteisti delspinigių suma nurodyta 783,84 Lt, bet ieškovas paaiškino, kad skirtumas susidarė dėl skaičiavimo klaidos. Ieškovas papildomai prašė priteisti kaip bylinėjimosi išlaidas jo patirtas kelionės išlaidas vykstant iš Visagino į teismo posėdį - 14 Lt. Dėl sumažinto delspinigių dydžio iš atsakovių prašo priteisti ir mažesnį žyminį mokestį – 100 Lt. Remdamasis Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu prašo grąžinti jam 26 Lt žyminio mokesčio. Mano, kad sumokėta daugiau žyminio mokesčio negu numato įstatymai, nes sumažinus delspinigių dydį sumažėjo ir ieškinio suma, pagal kurią nustatomas žyminio mokesčio dydis.

Atsakovė D. F. į teismo posėdį neatvyko.

Atsiliepimas

Atsakovė V. M. ir atsakovių atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovė D. F. 2006 m. rugpjūčio 30 d. pasiskolino iš ieškovo 950 Lt. Buvo tartasi dėl 1000 Lt paskolos, bet ieškovas perdavė tik 950 Lt, paaiškindamas, kad 50 Lt jam kainavo išlaidos, susijusios su vykimu į banką paimti paskolos sumą. Ieškovui reikalaujant skolos raštelis buvo surašytas ir atsakovės V. M. vardu, įsipareigojant skolą grąžinti solidariai ir mokėti 1% dydžio negrąžintos sumos delspinigius už kiekvieną pradelstą skolos grąžinimo dieną. Nors paskolos raštelyje ieškovo reikalavimu ir buvo nurodyta, kad paskolinta suma yra 2240 Lt, bet iš paskolos raštelio turinio dalies, kurioje kalbama apie skolos grąžinimo tvarką ir terminus, seka, kad atsakovės iki 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsipareigojo grąžinti ieškovui 1140 Lt. Tik tokio dydžio skolą atsakovės pripažįsta. Atsakovės neprieštarauja dėl ieškovo nurodyto dydžio palūkanų už naudojimąsi paskolos suma priteisimo, bet mano, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo sumos, kurią atsakovės įsipareigojo grąžinti, t.y. nuo 1140 Lt. Atsakovės nepripažįsta ieškovo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, nes mano, kad ieškovas praleido šešių mėnesių senaties terminą dėl delspinigių išieškojimo ir prašo taikyti šiam reikalavimui ieškinio senatį. Atsakovės mano, kad šešių mėnesių ieškinio senaties dėl delspinigių išieškojimo termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo 2007 m. rugpjūčio 30 d., t.y. nuo sutartyje numatytos paskolos grąžinimo dienos. Be to, atsakovių atstovas mano, kad ieškovo reikalaujami delspinigiai pernelyg dideli ir turėtų būti sumažinti iki įprasto delspinigių dydžio, kuris yra 0,02% už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovių atstovas taip pat mano, kad skola gali būti priteista tik iš atsakovės D. F., nes atsakovė V. M. faktiškai pinigų iš atsakovo negavo, o skolos dokumentą, kuriuo įsipareigojo solidariai su D. F. grąžinti skolą, pasirašė neįsigilinusi į šio dokumento turinį. Prašo atsižvelgiant į atsakovės D. F. sunkią turtinę padėtį sprendimo įvykdymą išdėstyti, nustatant, kad skola turi būti grąžinama dalimis, mokant kas mėnesį po 200 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties sąlygų turinio ir dėl netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Ieškovas teigia, kad 2006 m. rugpjūčio 30 d. paskolino atsakovėms 2240 Lt, o atsakovės skolą įsipareigojo grąžinti solidariai iki 2007 m. rugpjūčio 30 d., vienuolika mėnesių mokant po 100 Lt kas mėnesį, o dvyliktą mėnesį, t.y. 2007 m, rugpjūčio mėnesį, sumokant likusią skolos dalį 1140 Lt. Atsakovės taip pat įsiperimojo mokėti 1% negrąžintos skolos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, bet ieškovas delspinigių dydį sumažino daugiau nei penkis kartus iki 0,19% ir prašo priteisti delspinigius už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 4 d. iki 2010 m. rugsėjo 3 d., iš viso už 184 dienas. Atsakovės teigia, kad pasiskolino ne 2240 Lt, o tik 950 Lt ir iki 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsipareigojo grąžinti ne 2240 Lt, o tik 1140 Lt ir tai, jų manymu, matyti iš atsakovės D. F. surašytos ir abiejų atsakovių pasirašytos 2006 m. rugpjūčio 30 d. sutarties turinio. Atsakovės mano, kad reikalavimui priteisti delspinigius taikytinas Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, kurio pradžia skaičiuotina nuo 2007 m. rugpjūčio 30 d., t.y. nuo sutartyje numatytos prievolės įvykdymo dienos.

Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuoja Civilinio kodekso 6.193-6.195 straipsniai, jos suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąlygų, joms priskiriama priimtinausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-409-/2010).

Pagal Civilinio kodekso 6.871 straipsnį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.

Ieškovas pateikė atsakovės D. F. surašytą ir abiejų atsakovių pasirašytą, sutartimi pavadintą 2006 m. rugpjūčio 30 d. sudarytą skolos dokumentą. Šis dokumentas patvirtina paskolos sutarties dalyko - 2240 Lt – perdavimą paskolos gavėjoms, t.y. atsakovėms. Atsakovių aiškinimas, kad buvo perduota ne 2240 Lt, o tik 950 Lt, neparemtas rašytiniais įrodymais ir nepaneigia skolos dokumente nurodyto 2240 Lt perdavimo atsakovėms fakto. Atsakovės aiškina, kad pagal šį skolos dokumentą pinigus pasiskolino viena atsakovė D. F., kuri iki 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsipareigojo grąžinti ieškovui tik 1140 Lt, bet teismas tokį sutarties sąlygų aiškinimą atmeta kaip nesąžiningą. Minėta, kad pagal Civilinio kodekso 193 straipsnį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant pateikto skolos dokumento turinį pagal paminėtas taisykles, akivaizdu, kad atsakovės gavo ir abi įsipareigojo grąžinti ieškovui visą paskolintą sumą – 2240 Lt, nes ieškovių siūlomo sutarties aiškinimo (neva įsipareigojusi skolą grąžinti viena D. F. ir tik 1140 Lt) rezultatas reikštų nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu. Teismui nėra pagrindo manyti, kad ieškovas dalį skolos dokumente nurodytos sumos - 1100 Lt – perdavė atsakovėms nuosavybėn neatlygintinai, t.y. padovanojo. Remiantis net ir pažodiniu skolos dokumento teksto aiškinimu, akivaizdu, kad atsakovės įsipareigojo 2240 Lt skolą solidariai grąžinti iki 2007 m. rugpjūčio 30 d., mokant nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio kas mėnesį po 100 Lt iki 2007 m. rugpjūčio mėnesio, t.y. per vienuolika mėnesių sumokant 1100 Lt, o likusią skolos dalį 1140 Lt grąžinti iki 2007 m. rugpjūčio 30 d.

Teismas atmeta atsakovių ir jų atstovo aiškinimą, kad ieškovas praleido sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą ieškiniui dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, nes atsakovių pažeidimas yra tęstis – skola ieškovui negrąžinta iki šiol, o pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Pagal ieškovo pateiktą ieškovių pasirašytą skolos dokumentą ieškovės įsipareigojo mokėti 1% negrąžintos paskolos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą grąžinti skolą dieną. Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti tik 0,19% dydžio delspinigius, t.y. sutartyje numatytas netesybas sumažino daugiau nei penkis kartus. Atsakovės mano, kad ir šios ieškovo reikalaujamos netesybos yra pernelyg didelės. Su tokiu atsakovių teiginiu teismas nesutinka.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolės užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (Civilinio kodekso 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kai šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali ginčyti netesybų dydžio, dėl kurio buvo susitarta, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Sutartyje šalių nustatytos netesybos gali būti sumažintos tik Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas gali mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Atsižvelgiant į tai, dėl kokio dydžio netesybų atsakovės įsipareigojo ir tai, kad ieškovas prašo priteisti penkis kartus mažesnes netesybas nei sutartyje numatytos, o taip pat atsakovių elgesį po sutarties sudarymo, pasireiškusį tuo, kad per sutartyje numatytą terminą ir po to daugiau nei per trejus metus net iš dalies neįvykdė prievolės grąžinti ieškovui skolą, teismas negali pripažinti, kad ieškovo reikalaujami delspinigiai yra aiškiai per dideli (neprotingai dideli), todėl neturi pagrindo ieškovo reikalaujamus delspinigius mažinti remiantis Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalimi ar 6.258 straipsnio 3 dalimi. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo reikalavimas priteisti 783,10 Lt delspinigių tenkinamas.

Šalys nesudarė susitarimo dėl palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydžio. Pagal Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydis, nesant šalių susitarimo, nustatomas pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią sutarties sudarymo momentu. Paskolos sutartis su atsakovėmis sudaryta 2006 m. rugpjūčio 30 d. Pagal Lietuvos banko pateiktus duomenis (b.l.6-7) palūkanų norma tuo metu buvo 5,33%. Ieškovas už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 30 d. iki 2010 m. kovo 3 d. prašo priteisti 5% dydžio metines palūkanas (2240 Lt×5%×2 m + 2240 Lt:365 d.×187 d.) 299,95 Lt. Atsakovės iš esmės neginčija palūkanų dydžio, bet mano, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos ne nuo 2240 Lt, o nuo 1140 Lt. Teismas pripažįsta, kad ieškovo reikalavimas priteisti 299,95 Lt palūkanų pagrįstas ir tenkintinas, nes nustatyta, kad atsakovėms buvo paskolinta ne 1140 Lt, o 2240 Lt, todėl palūkanas ieškovas apskaičiavo teisingai.

Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį atsakovės privalo mokėti 5% dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovių 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (be bylinėjimosi išlaidų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010 m. rugsėjo 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas.

Ieškinys tenkinamas, todėl pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnį ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti jam priteistos iš atsakovių. Ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis ir 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Ieškovui sumažinus ieškinio reikalavimus ieškinio suma yra 3323,05 Lt. Žyminis mokestis pagal tokią ieškinio sumą yra (3323,05×3%) 100 Lt (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitomis būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis teismas pripažįsta ieškovo turėtas: ieškinio pristatymo į teismą išlaidas - 3,58 Lt; dokumentų kopijavimo išlaidas – 2,20 Lt; kelionės į teismą išlaidas – 14 Lt. Iš viso ieškovui iš atsakovių priteistina 119,78 Lt (100+3,58+2,20+14) bylinėjimosi išlaidų.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo teismas turėjo 31,20 Lt pašto išlaidų. Šios išlaidos yra bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir pagal Civilinio proceso kodekso 96 straipsnį turi būti išieškotos iš atsakovių į valstybės biudžetą.

Ieškovas pareiškė prašymą grąžinti jam 26 Lt žyminio mokesčio, nes mano, kad, sumažinus ieškinio sumą, žyminio mokesčio dvidešimt šešiais litais sumokėta daugiau negu numato įstatymai. Žyminio mokesčio grąžinimą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 87 straipsnis, kurio 1 dalies 1-7 punktuose numatyti atvejai, kada sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami. Nenumatyta grąžinti žyminio mokesčio ar jo dalies, kai ieškovas, pasinaudojęs Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 1 dalyje numatyta teise, sumažina ieškinio reikalavimus. Tokiu atveju nėra pagrindo grąžinti žyminį mokestį remiantis Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, numatančiu žyminio mokesčio dalies grąžinimą, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio negu numato įstatymai, nes ieškinys buvo apmokėtas įstatymų numatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Šiuo atveju turėtų būti taikomi Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalies nuostatai, numatantys 75% sumokėto žyminio mokesčio grąžinimą, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio arba šalys sudaro taikos sutartį, nes ieškovas, sumažindamas ieškinio reikalavimus, faktiškai atsisako dalies ieškinio reikalavimų. Ieškovui turi būti grąžinta 2010 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr.20100827 per Kauno kredito uniją sumokėto 126 Lt žyminio mokesčio dalis - 19,50 Lt (26 Lt ×75%).

Atsakovių atstovas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, prašo sprendimo įvykdymą išdėstyti, nustatant, kad priteista suma turi būti mokama ieškovui kas mėnesį po 200 Lt iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti gali atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį. Atsakovės ir jų atstovas jokių įrodymų apie sunkią atsakovių turtinę padėtį nepateikė, o be to, sprendimo įvykdymą išdėstyti nėra pagrindo ir atsižvelgiant į atsakovių elgesį po sutarties sudarymo – per sutartyje numatytą vienerių metų terminą ir daugiau nei per trejus metus po to neįvykdė net dalies prievolės, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovės vykdys teismo sprendimą savo noru.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 96, 259, 262, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2240,00 Lt (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt litų 00 ct) skolą, 299,95 Lt (du šimtus devyniasdešimt devynis litus 95 ct) palūkanų, 783,10 Lt (septynis šimtus aštuoniasdešimt tris litus 10 ct) delspinigių, iš viso 3323,05 Lt (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris litus 05 ct), ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 3323,05 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. rugsėjo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 119,78 Lt (vieną šimtą devyniolika litų 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 31,20 Lt (trisdešimt vieną litą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti 2010 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) per Kauno kredito uniją sumokėto 126 Lt žyminio mokesčio dalį - 19,50 Lt (devyniolika litų 50 ct).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.

Teisėjas Algirdas Baliulis