- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-23
- Bylos Nr.
- e2A-231-230/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02141-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė (pirm.), Nijolia Indreikienė (pran.), Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Regionas“, V. Ž.
- Ieškovas
- S. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Regionas“ ir V. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2873-399/2015 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Regionas“, V. Ž. dėl garbės ir orumo gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje teismo prašė pripažinti, kad 2015-03-27 laikraštyje „Miesto laikraštis“ išspausdinta informacija straipsnyje „Kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo lygį“, susijusi su ja, neatitinka tikrovės bei žemina jos garbę, orumą ir dalykinę reputaciją. Be to, prašė įpareigoti UAB „Regionas“ savo sąskaita viešai paneigti minėtą informaciją laikraštyje „Miesto laikraštis“ per 14 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo, išleidžiant atskirą straipsnį – ieškinyje nurodyto turinio paneigimą ir priteisti solidariai iš atsakovų 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad ji niekada nesinaudojo elektroninio pašto adresu, kuriuo buvo siunčiami elektroniniai laiškai „Miesto laikraščiui“, merui, kitiems asmenims ir niekada nerašė bei nesiuntė tokio turinio laiškų, t. y. nesiskundė, jog moterų krepšinio komandoje „Sūduva“, kurios kapitonė ji yra, dedasi negražūs dalykai ir neišmokamos premijos bei to, kad be premijų nėra reikalo siekti gerų rezultatų. Po publikacijos minėtos ieškinyje „Miesto laikraštyje“ pasikeitė kai kurių komandos narių bei vadovų požiūris į ją, atsirado šaltumas santykiuose, neprieidavo prie jos po varžybų ir nesveikindavo su pergalėmis, ji juto, kad ir kiti pažįstami ją vertina neigiamai. Ieškovė du kartus kreipėsi į atsakovą, tačiau šis atsisakė paskelbti ginčo straipsnyje publikuotos informacijos paneigimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino, kad 2015-03-27 laikraštyje „Miesto laikraštis“ straipsnyje „Kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo lygį“ informacija, jog laikraštis sulaukė „Sūduvos“ moterų krepšinio komandos kapitonės reakcijos, kad kreipimesi išsakytas būtent „Sūduvos“ kapitonės požiūris bei kad kreipimąsi atsiuntė ieškovė S. B. neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės S. B. garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją, įpareigojo UAB „Regionas“ savo lėšomis laikraštyje „Miesto laikraštis“ per dvi savaites, tai yra per 14 kalendorinių dienų po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo, atspausdinti paneigimą, o būtent paskelbti, kad 2015-03-27 laikraštyje „Miesto laikraštis“ straipsnyje „Kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo lygį“ teiginiai (informacija), kad kreipimąsi, prasidedantį žodžiais „Gerbiami Marijampolės miesto mere, vicemere“, kuris baigiasi žodžiais „pagarbiai BC „Sūduva“ žaidėjos“ (išspausdinant paneigime visą kreipimosi tekstą) atsiuntė „Sūduvos“ moterų krepšinio komandos kapitonė S. B. bei, kad buvo sulaukta komandos kapitonės reakcijos „nusivylėme jūsų laikraščiu, išspausdinote melagingą informaciją, pasinaudojote tik vienu sakiniu, kurį įžvelgėte neteisingą! Iš konteksto ištrauktas sakinys atrodo klaidingai! Rašysime į Respublikinį laikraštį! O jums komandos vardu linkime toliau šokti pagal miesto klerkų dūdelę“, bei teiginys, kad kreipimesi yra išsakytas komandos kapitonės S. B. požiūris, neatitinka tikrovės ir žemina S. B. garbę, orumą bei dalykinę reputaciją, priteisė ieškovei S. B. iš atsakovės UAB „Regionas“ 400 eurų neturtinei žalai atlyginti ir iš atsakovų UAB „Regionas“ ir V. Ž. lygiomis dalimis iš kiekvieno, tai yra po 189,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad UAB „Regionas“ priklausančiame laikraštyje „Miesto laikraštis“ 2015-03-27 buvo išspausdintas (publikuotas) V. Ž. straipsnis, pavadintas „Kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo lygį“ ir straipsnyje yra pasisakoma, kad ankstesniame laikraščio numeryje (2015-03-20) buvo skelbtas rašinys „Už atlyginimą galima nesistengti“, kuriame į „Sūduvos“ moterų krepšinio komandos klausimą, „kur dingo žaidėjoms skirtos premijos, atsakė Marijampolės vicemeras S. V., kuris paaiškino, kad pinigai niekur nedingo, jie bus išmokėti žaidėjoms, atsižvelgiant į kiekvienos indėlį, pasibaigus šalies čempionatui“. Toliau straipsnyje rašoma, kad „sulaukėme komandos kapitonės reakcijos“ ir nurodomas elektroninio laiško tekstas – „nusivylėme jūsų laikraščiu .... jums komandos vardu linkime toliau šokti pagal miesto klerkų dūdelę“. Toliau straipsnyje pasisakoma, kad laikraštis laikosi kitokio požiūrio, nei išsakytas „Sūduvos“ komandos kapitonės ir todėl spausdina „visą komandos kreipimąsi“ (atspausdintas kreipimosi tekstas, kuriame yra ir žodžiai „kreipiuosi į jus kaip komandos kapitonė“). Po kreipimosi teksto (elektroninio laiško teksto) yra jau žurnalisto tekstas – „kadangi žaidėjų kreipimesi nurodyta direktoriaus pavardė, redakcijai nelieka nieko kito kaip paskelbti, kad kreipimąsi atsiuntė S. B.. Elektroniniai laiškai redakcijai buvo siųsti iš elektroninio pašto adreso „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė 2015-03-30 kreipėsi į „Miesto laikraščio“ redaktorių V. Ž. ir UAB „Regionas“ prašydama paneigti tikrovę neatitinkančią informaciją ir išspausdinti paneigimą, tai yra paneigti informaciją, kad „sulaukė komandos kapitonės reakcijos“ ir paneigti faktiškai visą publikaciją. UAB „Regionas“ atsisakė išspausdinti paneigimą ir savo atsakyme ieškovei 2015-04-03 nurodė, kad „...redakcija nedisponuoja duomenimis, kad Jūsų prašyme minima informacija siųsta ne iš Jūsų elektroninio pašto.“ Ieškovė 2015-04-14 kreipėsi į atsakovus ir prašė pateikti jai elektroninio pašto adresą, iš kurio atsakovai gavo straipsnyje minimą informaciją bei konkrečių laiškų, kurie buvo cituojami straipsnyje ir buvo jų pagrindu, kopijas ir informuoti ją, ar žurnalistas nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 41 str. 1 d. 1 p. Duomenų, kad būtų atsakyta į šį ieškovės prašymą, byloje nėra. Ieškovė nurodė, kad tokio teksto, koks cituojamas straipsnyje, nėra niekada nei rašiusi, nei siuntusi, apie tai nėra nei viešai, nei privačiai kalbėjusi ir nedavusi interviu, nerašiusi jokio kreipimosi Marijampolės miesto merui ir vicemerui. Be to, nurodė, kad informacijos duomenys nebuvo patikrinti ir jos vardu elektroninius laiškus galėjo parašyti ir siųsti bet kas. Žurnalisto pareiga yra kritiškai vertinti informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus. Be to, ieškovė pateikė įrodymą, kad ji 2014/2015 m. yra „BC Sūduva“ komandos žaidėja ir kapitonė, bei duomenis, kad sudarant sutartį su Danske bank bei susirašinėjant su Darbo birža naudojasi kitu elektroninio pašto adresu, nei buvo siųsti minėti laiškai redakcijai, merui ir vicemerui. Taip pat pateikė įrodymą, kad UAB „Splius“ nuo 2012-10-10 ieškovei teikia elektroninių ryšių paslaugas į elektroninį paštą „(duomenys neskelbtini)“ ir E. M., baigusio Vytauto didžiojo universiteto informatikos fakultetą ir įgijusio informatikos magistro kvalifikacinį laipsnį, atsakymą raštu į ieškovės atstovo paklausimą, ar fiziniam asmeniui registruojant naują elektroninio pašto adresą JAV bendrovės Google Inc. valdomame elektroninio pašto serveryje GMAIL vyksta tokio asmens identifikavimas ir jo nurodomų asmens duomenų patikrinimas. E. M. atsakė, kad asmuo nėra identifikuojamas ir jo tapatybė netikrinama, kaip netikrinama ir vartotojo registracijos duomenų autentiškumas ir pateikiamų asmens duomenų tikrumas, tai yra netikrinama, ar registruojasi asmuo, turintis būtent tokį vardą, pavardę, kokį nurodo, ir tai reiškia, kad fizinis asmuo gali nurodyti ne savo asmens duomenis ir užsiregistruoti bei nuolat naudotis elektroninio pašto adresu, jei toks anksčiau nebuvo naudojamas. Teismas išreikalavo iš Marijampolės AVPK medžiagą, kurioje yra ieškovės prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl melagingo ir neteisėto jos tapatybės naudojimo, siekiant pakirsti pasitikėjimą ja ir apšmeižti, bei 2015-04-24 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodant, jog Marijampolės laikraščio „Miesto laikraštis“ redakcija straipsnio turinį gavo iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), kuris anot pareiškėjos jai nepriklauso, todėl nusikalstama veika pagal BK 198 str. 1 d. nepadaryta, kadangi duomenys perimti nebuvo, taip pat nurodyta, kad „... baudžiamoji teisė yra kraštutinė teisė socialiniams santykiams reguliuoti, todėl pareiškėja turi teisę ginti savo interesus civiline tvarka“. Šis nutarimas nebuvo skundžiamas ir yra galiojantis. Teismas nurodė, kad ieškovė neprivalėjo skųsti minėto nutarimo, juolab, kad jai buvo nurodyta savo teises ginti civilinio proceso tvarka. Teismas šį nutarimą vertino kaip kiekvieną rašytinį įrodymą ir nesuteikė jam aukštesnės įrodomosios galios. Teismas taip pat sprendė, kad informacija (žinios) neatitinka tikrovės, nes atsakovai neįrodė, nors tokią pareigą turėjo pagal CK 2.24 str. 1 d. prezumpciją, kad kreipimąsi atsiuntė būtent „Sūduvos“ moterų krepšinio komandos kapitonė S. B.. Nors atsakovai įrodinėjo, kad jiems pakako tik patikrinti informaciją dėl premijų žaidėjoms išmokėjimo ar neišmokėjimo, ir, kad jie tokią informaciją patikrino paimdami interviu iš tuometinio vicemero S. V., teismas su tokiu atsakovų aiškinimu nesutiko, kadangi buvo galima gauti paaiškinimą ir iš pačios komandos kapitonės S. B.. Teismas nesutiko, kad šiuo atveju buvo pareikšta nuomonė, nes teiginį, kad kreipimąsi siuntė „Sūduvos“ moterų krepšinio komandos kapitonė S. B., buvo galima patikrinti ir nustatyti, ar tai yra tiesa, ar ne. Teismas sprendė, kad dėl tokio straipsnio pablogėjo žaidėjos dalykinė reputacija bei kad ji patyrė išgyvenimus, nes informacija buvo paskleista dideliu tiražu, vietovėje, kur ieškovė yra žinomas asmuo. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad informacija buvo paskleista vietiniame laikraštyje, informacijos paskleidimo mastas nebuvo itin didelis, ieškovė ir toliau žaidžia komandoje bei išliko kapitone, teismas sprendė, kad straipsnis nesukėlė ypatingai neigiamos reakcijos ir sunkių pasekmių, todėl prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai UAB „Regionas“ ir V. Ž. apeliaciniu skundu prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje išėjo iš ieškinio ribų, savavališkai, t. y. savo iniciatyva pakeitė ieškinio reikalavimus. Ieškinio pirmu punktu buvo prašoma pripažinti su S. B. susijusią informaciją (nekonkretizuojant kokią), atspausdintą laikraštyje, neatitinkančia tikrovės bei žeminančia jos garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją, o teismas tą informaciją savavališkai sukonkretino. Taip pat antru punktu teismas, įpareigodamas paneigti atitinkamą informaciją, iškraipė ieškinyje suformuluotą paneigimo tekstą ir suformulavo visiškai naują paneigimo tekstą. Be to, antrasis teismo sprendimo punktas prieštarauja pirmajam, nes pirmame punkte suformuluota, kuri informacija neatitinka tikrovės, o antrame punkte paneigimo tekste tos neva tikrovės neatitinkančios informacijos yra nurodyta žymiai daugiau. Atsakovai taip pat pažymi, kad ieškovė ieškinyje neneigė laikraščio publikacijoje išdėstytos esminės faktinės informacijos, bet teigė, jog ne ji tą informaciją atsiuntusi ir joje yra ne jos požiūris, analogiškai elgėsi ir teismas. Tačiau neatitinkanti tikrovės ir garbę ir orumą žeminanti informacija gali būti ne bet kokia, o tik melaginga. Vien tik informacijos atsiuntimo faktas, nesiejant su tos informacijos turiniu, negali būti laikomas garbę ir orumą žeminančia informacija. Neanalizuojant atsiųstos informacijos turinio negalima teigti, jog atsiųsta informacija yra neatitinkanti tikrovės ir žeminanti ieškovės garbę ir orumą. Šiuo atveju atsiųstos informacijos turinys nebuvo analizuojamas ir nebuvo aiškinamasi, ar ji atitinka, ar neatitinka tikrovės, teismo sprendime a priori netiesiogiai yra laikoma, jog tos informacijos turinys yra melagingas, nors ieškovė to pripažinti pati neprašė. Be to, teismo sprendimas yra šališkas, tendencingas ir iškraipantis bylos medžiagą. Pavyzdžiui, teismo sprendime yra teigiama, jog atsakovas neatsakė ieškovei į jos 2015-04-14 raštą dėl elektroninio pašto adreso, iš kurio buvo gauta ta informacija, ir pačių gautų laiškų jai pateikimo. Byloje yra laikraščio 2015-04-17 rašto ieškovei kopija, iš kurios matyti, jog redakcija pranešė ieškovei elektroninio pašto adresą, iš kurio buvo gauta informacija, taip pat jai buvo pateiktos gautų laiškų kopijos. Be to, teismo sprendime be pagrindo daug dėmesio yra skiriama tam, kad ieškovė turėjo ir naudojo kitą elektroninio pašto adresą, kadangi tai nepaneigia fakto, jog informaciją galėjo atsiųsti ir ji pati, nes galima turėti neribotą skaičių elektroninio pašto adresų. Teismas be pagrindo nesuteikė Marijampolės AVPK nutarimui, kurį ieškovė galėjo apskųsti, aukštesnės įrodomosios galios.
Atsiliepimas
Ieškovė S. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog nepriklausomai nuo to, kad prašoma paneigti informacija teismo buvo sukonkretinta, tačiau patys ieškinio reikalavimai savo esme liko nepakitę, t. y. akivaizdu, jog visos bylos nagrinėjimo metu buvo kalbama apie tą pačią prašomą paneigti informaciją. Nepagrįstais laikytini ir atsakovo teiginiai, kad teismas neva suformulavo visai naują neprašytą paneigimo tekstą, kad antras teismo sprendimo punktas prieštarauja pirmajam, nes pirmame suformuluota informacija, kuri neatitinka tikrovės, o antrame punkte paneigimo tekste tos neva tikrovės neatitinkančios informacijos yra nurodyta žymiai daugiau, kadangi pats reikalavimų turinys nebuvo pakeistas. Ieškovė taip pat pažymi, kad vien tas faktas, jog straipsnyje yra nurodyta, kad kreipimąsi atsiuntė būtent S. B., pats savaime yra melagingas. Atitinkamai melagingais laikytini ir visi teiginiai, kurių autorystė priskiriama S. B. nepatikrinus, ar tikrai šis asmuo tokį kreipimąsi pateikė. Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus ir jų pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Nors atsakovė UAB „Regionas“ ir atsakė į S. B. prašymą dėl informacijos pateikimo, tačiau šiame atsakyme nenurodė informacijos apie tai, ar žurnalistas nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 41 str. 1 d. 1 p. Bet kuriuo atveju, šios aplinkybės neturėjo jokios reikšmingos įtakos šios civilinės bylos nagrinėjimui, kadangi atsakovė Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta tvarka šios tikrovės neatitinkančios informacijos nepaneigė, nors tuo metu jai jau tikrai buvo žinoma, kad kreipimąsi atsiuntė ne S. B..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl garbės ir orumo gynimo, kai tikrovės neatitinkančios ir asmens garbę ir orumą žeminančios žinios buvo paskelbtos visuomenės informavimo priemonėje – laikraštyje. Atsakovės UAB „Regionas“ leidžiamo Marijampolės laikraščio „Miesto laikraštis“ 2015 m. kovo 27 d. numeryje buvo paskelbtas atsakovo V. Ž. parašytas straipsnis „Kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo laipsnį“, kuriame aiškinantis su Marijampolės vicemeru S. V., kur dingo „Sūduvos“ moterų krepšinio komandos žaidėjoms skirtos premijos, buvo pacituotos neva ieškovės – komandos kapitonės S. B. mintys ir pasisakymai dėl premijų skirstymo. Ieškovė neigė šių pacituotų pasisakymų autorystę, o atsakovė teigė, kad laiškus su nurodytais pasisakymais ir mintimis gavo elektroniniu paštu iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini). Ieškovė neigė, kad ji naudojosi šiuo elektroninio pašto adresu, ir pateikė įrodymus apie tai, kad ji faktiškai naudojasi kitu elektroninio pašto adresu, ir duomenis apie tai, kad bendrovė Google netikrina, ar nurodytą elektroninio pašto vardą naudos asmuo, turintis atitinkamą vardą ir pavardę, t. y. asmuo nėra niekaip identifikuojamas ir jo tapatybė nėra tikrinama. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė paskleidė nepatikrintą informaciją, todėl ieškinį dėl žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis ieškovės garbę ir orumą tenkino ir įpareigojo jas paneigti. Atsakovai nesutinka su priimtu teismo sprendimu, teigdami, kad teismas sprendimu viršijo ieškovės pareikštus reikalavimus, kadangi žinios pripažintos neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis ieškovės garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją, jas neleistinai sukonkretinus, ko neprašė ieškovė, o paneigimo tekstas taip pat neatitinka ieškovės nurodyto paneigimo teksto. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė atsiųstos informacijos turinio atitikimo tikrovei, o apsiribojo vien tuo, kad informacija buvo atsiųsta ne ieškovės.
Dėl ieškinio ribų viršijimo
Suinteresuotas asmuo, nurodydamas ieškinio dalyką, kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.137 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimas ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai), todėl tinkamai pasirinkti gynybos būdą ieškovui yra itin reikšminga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012).
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė faktines aplinkybes, kad straipsnyje „Kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo lygį“ ieškovei priskirta informacija neatitinka tikrovės, nes ji niekada tokio straipsnyje nurodyto teksto nėra nei rašiusi, nei siuntusi, niekada apie tai nėra kalbėjusi nei viešai, nei privačiai, niekam nėra davusi jokių interviu tuo klausimu. Taigi akivaizdu, kad ginčo dalyku buvo straipsnyje nurodyta ieškovės autorystei priskirta informacija, kurią galima labai tiksliai ir aiškiai nustatyti iš straipsnio turinio, kadangi tai cituojama kaip informacija, kurią atsiuntė būtent ieškovė. Tokiu būdu ieškovė visiškai aiškiai ir išsamiai išdėstė faktinį ieškinio pagrindą, o jos suformuluotas reikalavimas pripažinti su ieškove S. B. susijusią informaciją, kuri buvo išspausdinta nurodytame 2015 m. kovo 27 d. laikraščio „Miesto laikraštis“ straipsnyje neatitinkančia tikrovės ir žeminančia S. B. garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją, nors ir konkrečiai neįvardinant teksto, apima visą ją liečiančią ir kaip neva jos pateiktą informaciją. Todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šį reikalavimą ir jį šiek tiek konkretizuodamas, sprendime nurodydamas su ieškove susijusias straipsnio dalis, o būtent, kad laikraštis sulaukė „Sūduvos“ moterų krepšinio komandos kapitonės reakcijos (straipsnio 2 pastraipa“) ir kad kreipimesi išsakytas būtent „Sūduvos“ kapitonės požiūris bei, kad kreipimąsi atsiuntė ieškovė S. B. (nuo straipsnio 4-tos pastraipos iki pabaigos), neviršijo pareikšto reikalavimo, nes ieškovė būtent ir prašė pripažinti neatitinkančia tikrovės ir žeminančia jos garbę ir orumą informaciją, kuri buvo siejama būtent su neva jos pasisakymais.
Kad nebuvo viršyti ieškovės reikalavimai, patvirtina ir antrasis ieškovės reikalavimas, kuriuo ieškovė prašė paneigti visą nurodytose straipsnio dalyse (pastraipose) pateiktą informaciją, kurios autorystė buvo priskirta būtent jai. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas paneigimo tekstą, nors jį ir nurodė šiek tiek kitaip, t. y. apibrėždamas laikraščio straipsnio cituojamos informacijos pradžią ir pabaigą, o kitą straipsnio dalį pacituodamas, tačiau toks paneigimo formulavimo būdas iš esmės atitinka pačios ieškovės reikalavimą dėl paneigimo, kadangi tiek ieškovės nurodytu, tiek teismo suformuluotu paneigimo tekstu turi būti paneigta visa straipsnyje nurodyta informacija, kuri nepagrįstai buvo priskirta ieškovei, kaip suteikta būtent jos. Taigi buvo tinkamai suprastas ieškovės pareikšto ieškinio dalykas ir nenustatyta, kad būtų nepagrįstai viršyti ieškovės reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, atsakovų apeliacinio skundo argumentai, kad bylą nagrinėjęs teismais nesilaikė draudimo keisti, plėsti ieškinio dalyką, peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis), yra nepagrįsti, nes teismo sprendimas yra priimtas būtent dėl ieškovės pareikšto reikalavimo – garbės ir orumo gynimo toje apimtyje, kaip ir prašė pati ieškovė.
Dėl informacijos turinio atitikimo tikrovei
Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė ieškinyje neneigė laikraščio publikacijoje išdėstytos esminės faktinės informacijos, bet teigė, jog ne ji atsiuntusi tą informaciją ir joje yra ne jos požiūris, analogiškai elgėsi ir teismas, tačiau vien tik informacijos atsiuntimo faktas nesiejant su tos informacijos turiniu negali būti laikomas garbę ir orumą žeminanti informacija. Todėl nepagrįstai bylos nagrinėjimo metu elektroniniu paštu atsiųstos ir laikraštyje paskelbtos informacijos turinys nebuvo analizuojamas ir nebuvo aiškinamasi, ar ji atitinka, ar neatitinka tikrovės, o neanalizuojant atsiųstos informacijos turinio negalima teigti, jog atsiųsta informacija yra neatitinkanti tikrovės ir žeminanti ieškovės garbę ir orumą.
Ieškovė grįsdama ieškinį nurodė, kad ji niekada nesinaudojo elektroninio pašto adresu, kuriuo buvo siunčiami elektroniniai laiškai „Miesto laikraščiui“, merui, kitiems asmenims ir niekada nerašė bei nesiuntė tokio turinio laiškų, t. y. nesiskundė, jog moterų krepšinio komandoje „Sūduva“, kurios kapitonė ji yra, dedasi negražūs dalykai ir neišmokamos premijos bei to, kad be premijų nėra reikalo siekti gerų rezultatų, apie tai ji nėra kalbėjusi nei viešai, nei privačiai, niekam nėra davusi jokių interviu tuo klausimu. Tai reiškia, kad ginčo dalyku buvo tai, ar ieškovė yra kokiu nors būdu išsakiusi mintis, pastebėjimus, samprotavimus dėl premijų, kurie buvo priskirti būtent jai, dėl ko jai ir atsirado tam tikros pasekmės, kadangi po šios publikacijos pasikeitė kai kurių komandos narių bei vadovų požiūris į ją, jie neprieidavo prie jos po varžybų ir nesveikindavo su pergalėmis, ji juto, kad ir kiti pažįstami ją vertina neigiamai.
Asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių. Tokiu atveju, kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė, nustatyta CK 2.24 straipsnio 1 dalyje. Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad žurnalistas turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje. Panašią poziciją yra išsakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas 2008 m. spalio 14 d. byloje Petrina v. Rumunija, kurioje nurodė, kad jeigu apkaltinami konkretūs asmenys, nurodant jų pavardes ir pareigas, tai suponuoja žurnalistų pareigą pateikti pakankamą faktinį pagrindą. Kadangi ieškovė teigė, kad ji nebuvo informacijos, nurodytos paskelbtame straipsnyje, šaltiniu, t. y. ji niekada to, kas buvo nurodyta straipsnyje, nėra išsakiusi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad žurnalistas prieš paskelbdamas informaciją privalėjo patikrinti, ar kreipimąsi, kuris buvo cituojamas, atsiuntė būtent ieškovė, o ne vien tikrinti informaciją dėl premijų žaidėjoms išmokėjimo ar neišmokėjimo, aiškinantis su tuometiniu vicemeru S. V.. Šiuo atveju ieškovės garbę ir orumą žemino tai, kad jai buvo priskirti pasisakymai dėl premijų skirstymo, sukėlę tam tikrą neigiamą atgarsį, todėl žurnalistas, vykdydamas jam priskirtas pareigas, pirmiausia privalėjo nustatyti, ar būtent ieškovė yra nurodžiusi šią informaciją, atsiųsdama elektroninį laišką, tačiau to nepadarė, nors tai galėjo nustatyti, susiekęs su pačia ieškovė. CK 2.24 straipsnyje įtvirtinta paskleistų duomenų ir tikrovės neatitikties prezumpcija. Dėl to įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, turi atsakovas. Ieškovas taip pat turi teisę pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad duomenys yra melagingi. Atsakovai neįrodė, kad publikacijos išsakytos mintys, pasisakymai yra būtent ieškovės, todėl neįvykdė savo pareigos įrodyti, kad publikacijoje nurodyta ir ieškovei priskirta informacija yra išsakyta būtent jos (CPK 178 straipsnis). Ir atvirkščiai, ieškovė, pateikusi į bylą įrodymus apie jos naudojamą kitą elektroninio pašto adresą bei informaciją apie elektroninio pašto adreso registravimą, neleidžiančio identifikuoti jį įregistravusį asmenį, paneigė, kad ji yra elektroninio laiško, kuris buvo cituojamas publikacijoje, autorė. Apeliantų nuomone, tai, kad ieškovė turėjo ir naudojo kitą elektroninio pašto adresą, nepaneigia fakto, jog informaciją galėjo atsiųsti ir ji pati, nes galima turėti neribotą skaičių elektroninio pašto adresų. Tačiau pažymėtina, kad atsakovai neįrodė ne tik tai, kad būtent ieškovė atsiuntė elektroninį laišką, bet ir tai, kad elektroniniame laiške išreikšta pozicija atitiko ieškovės išreikštą poziciją šiuo klausimu (dėl premijų skirstymo). Todėl duomenų, neva ieškovės nurodytų, tikrumas galėjo būti patvirtintas tik atsakovams įrodžius, kad elektroniniame laiške išsakytas mintis, samprotavimus yra tikrai išsakiusi būtent ieškovė, tačiau tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos tinkamai nustatė paskleistų žinių neatitikimą tikrovei. Dėl to darytina išvada, kad atsakovai turėjo patikrinti ketinamą skelbti informaciją, laikydamiesi profesinei veiklai keliamų reikalavimų, o jiems paskelbus tikrovės neatitinkančią ar netikslią informaciją apie ieškovę, kuri žemina jos garbę ir orumą, privalo šią žinią paneigti (Visuomenės informavimo įstatymo 15, 44 straipsniai).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Atsakovų teigimu, teismo sprendimas yra šališkas, tendencingas ir iškraipantis bylos medžiagą, kadangi jame nurodoma, jog atsakovas neatsakė ieškovei į jos 2015-04-14 raštą dėl elektroninio pašto adreso, iš kurio buvo gauta ta informacija, ir pačių gautų laiškų jai pateikimo, kadangi byloje yra pateikta 2015-04-17 rašto ieškovei kopija, iš kurios matyti, jog redakcija pranešė ieškovei elektroninio pašto adresą, iš kurio buvo gauta informacija, bei jai buvo pateiktos gautų laiškų kopijos. Iš tikrųjų, atsakovai pateikė tokį atsakymą į ieškovės nurodytą laišką ir jis yra pateiktas byloje, tačiau ši aplinkybė neturi jokios įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjamu atveju reikšminga tik tai, kad nors atsakovai pateikė atsakymus į ieškovės paklausimus ir prašymus, tačiau pagrindinio ieškovės prašymo, suformuluoto jos raštuose, neįvykdė, kadangi nepaneigė tikrovės neatitinkančios informacijos.
Atmestinas ir atsakovų apeliacinio skundo argumentas, kad teismas be pagrindo nesuteikė aukštesnę įrodomąją galią Marijampolės AVPK nutarimui, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės pareiškimą dėl neteisėto jos tapatybės naudojimo ir apšmeižimo, o ieškovė jo neskundė ir nesiekė, kad būtų nustatyta, iš kokio IP adreso buvo siųsti elektroniniai laiškai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis nutarimas neturi aukštesnės įrodomosios galios, kadangi ieškovė neprivalėjo nutarimo apskųsti, o savo teises ėmėsi ginti civilinio proceso tvarka. Kolegija sutinka, kad nurodytas nutarimas neturi akivaizdžios įrodomosios reikšmės. Tai, kad ieškovė neskundė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nereiškia, kad tokiais veiksmais ji pripažino faktą, kad elektroniniai laiškai buvo siųsti jos, ji paprasčiausiai pasirinko kitą savo teisių gynimo būdą civilinio proceso tvarka, t. y. savo teises ėmėsi ginti CK 1.138 straipsnyje numatytais būdais. Pareiškus ieškovei ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, būtent atsakovai privalėjo įrodyti, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę, tačiau, kaip jau nurodyta, šios pareigos neįvykdė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Nustačius, kad apeliacinio skundo motyvai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, skundas atmestinas, o sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl ko tenkinamas ieškovės prašymas priteisti jos turėtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1–3 dalys). Atstovavimo išlaidos, remiantis byloje pateiktais įrodymais, yra 471,90 Eur, jos priteistinos ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 235,95 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Regionas (įmonės kodas 122210251) ir V. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t. y. po 235,95 Eur iš kiekvieno atsakovo atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.