Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant: pareiškėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus įgaliotai atstovei V. K.,

suinteresuoto asmens Z. K., kuriai prašoma nustatyti neveiksnumą, nustatyti globą, rūpybą, skirti globėją, rūpintoją bei turto administratorių, atstovei advokatei V. K.,

suinteresuotam asmeniui, kurį prašoma skirti globėju, rūpintoju bei turto administratoriumi, V. B.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Z. K., kuriai prašoma nustatyti neveiksnumą, nustatyti globą, rūpybą bei paskirti globėją, rūpintoją bei turto administratorių,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl Z. K. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos, rūpybos nustatymo, globėjo, rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys – Z. K., kurią prašoma pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse, jai nustatyti globą ir rūpybą, skirti globėją, rūpintoją, bei turto administratorių, jos atstovė advokatė V. K., V. B., kurią prašoma skirti globėja, rūpintoja ir turto administratore.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškimo ir kitų procesinių dokumentų esmė.

Pareiškime nurodoma, kad Zitai K. N. ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės teritorinis skyrius 2019-08-26 išdavė specialiųjų poreikių nustatymo pažymą Nr. SP2464, jai nustatytas pirmo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Z. K. diagnozuota liga (duomenys neskelbtini). Z. K. gydosi K. PSPC ir V. psichikos sveikatos centre. 2021-11-16 socialinės darbuotojos atlikto gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus vertinimo išvadoje nurodyta, kad Z. K. negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus tiek turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse. V. B. rūpinasi mamos slauga ir gydymu. Jos moralinės ir dorovinės savybės, sveikatos būklė, giminystės ryšys leidžia globoti ir rūpintis savo mama. Daugiau norinčių ir galinčių rūpintis Z. K. nėra. Santykiai tarp mamos ir dukros yra šilti, su dukra Z. K. jaučiasi gerai (b. l. 1-3).

Byla išnagrinėta posėdyje nedalyvaujant asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, Z. K., kadangi remiantis ekspertizės aktu (b. l. 44 - 45 ) ji negali tinkamai priimti ir suvokti procesinių dokumentų, nesupras proceso esmės, negalės teismui pateikti objektyvių paaiškinimų (CPK 464 straipsnio 2 dalis).

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Suinteresuoto asmens Z. K. atstovė advokatė teismo posėdyje su pareiškimu sutiko iš dalies, nes teismas turėtų remtis moksliškai pagrįstomis išvadomis. Neturinti pagrindo ginčyti ekspertizės akto išvadų, todėl prašanti atstovaujamąją pripažinti neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Mananti, kad kartu byloje reikalinga išspręsti globos, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo klausimus. Nėra duomenų, kad Z. K. būtų netinkamai prižiūrima, ar jai ko truktų, ją dukra prižiūri gana ilgą laiką, todėl dukra tinkamas globėjas ir turto administratorius, ir jais skirtina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

III. Neveiksnumo nustatymo pagrindai ir motyvai, teismo padarytos išvados.

CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Pareiškėjas su pareiškimu pateikė teismui Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos R. S. 2021 m. lapkričio 16 d. išvadą Nr. 93 apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, taip pat pareiškime nurodė konkrečias sritis, kuriose prašo teismo pripažinti asmenį neveiksniu (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Pateiktoje socialinio darbuotojo išvadoje nurodoma, kad Z. K. negeba savimi pasirūpinti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, išskyrus asmeninių neturtinių santykių srityse – asmeninis pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais sandoriais, bei savitvarkos įgūdžių sritis (b. l. 9-10). Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma nustatyta, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. neterminuotai Z. K. nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 12). Pasirengimo nagrinėti bylą metu buvo paskirta Z. K. teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 37-39 ). Gautame teismo psichiatrijos ekspertizės akte 2022 m. gegužės 26 d.---31 d. Nr. (duomenys neskelbtini)2022 teigiama, kad Z. K. konstatuojama įgyta (duomenys neskelbtini). liga, ji nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti visose ekspertams teismo nutartyje skirti ekspertizę nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 44-45). Dėl ekspertizės išvadų bylos dalyviai neprieštaravo, teismui abejonių dėl jų nėra. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre apie Z. K. jokių duomenų nėra (b. l. 13).

Įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, socialinio darbuotojo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos atstovės, asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, atstovės advokatės nuomonę, daro išvadą, kad Z. K. dėl savo psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl, įstatyme esant įpareigojimui teismui nurodyti konkrečias sritis, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia (CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742 „dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“) atskirose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jos interesai. Dėl sunkios sveikatos būklės, jos amžiaus, progresuojančio pobūdžio ligos nėra pagrindo manyti, kad jos būklė gali pagerėti, dėl ko nėra jokio reikalo riboti jos veiksnumo tose srityse, kurios jai neaktualios, kurių galimybėmis ji dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Štukaturovas prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009/05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais CK, CPK pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Atsižvelgiant į tai, pareiškimas dalyje dėl neveiksnumo nustatymo asmeninių neturtinių santykių srityje – politinių ir rinkimo, balsavimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam), šeimos santykių srityje, asmens gebėjimo būti globėju, darbo teisinių santykių srityse neturėtų būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į paminėta ir į suinteresuoto asmens Z. K. fizinę ir psichikos būklę, į jos elgseną šiuo metu, į tai, kad nėra duomenų apie jos keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams, nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui Z. K. neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto ,,Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo“ nurodytose srityse: šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (10.2.5 punktas), taip pat į aprašą neįtrauktose, tačiau pareiškime ir teismo nutartyje skirti ekspertizę nurodytose asmeninėse neturtinėse srityse - politinių ir rinkimo, balsavimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam); taip pat gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje. Tačiau suinteresuotam asmeniui Z. K. apribotinas veiksnumas šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (10.1.1 p.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (10.1.2 p.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (10.1.3 p.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 p.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 p.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 p.); savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); (10.2.1 p.); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (10.2.2 p.).

Byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškintina, kad pagal CPK 469 straipsnį, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

IV. Globos ir rūpybos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus skyrimo pagrindai, motyvai, teismo padarytos išvados.

Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Rūpyba skiriama pilnamečiui asmeniui, kuris teismo sprendimu pripažintas ribotai veiksniu tam tikroje srityje (CK 3.277 straipsnio 1 dalis ). Rūpyba yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.239 straipsnio 1 dalis). Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka (CPK 468 straipsnio 4 dalis). Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Jei neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas pagal globos ir rūpybos institucijos prašymą ar savo iniciatyva paskiria turto administratorių. Šiuo administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo (CPK 493 straipsnio 1 dalis).

Z. K. šioje byloje teismo sprendimu pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių santykių srityse, bei asmeninių neturtinių santykių srityse, išvardintose ,,Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742, 10 punkte, todėl jai imperatyviai nustatytina globa (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, 3.277 straipsnio 1 dalis), bei skirtinas globėjas. Byloje surinkti visi tam reikalingi rašytiniai įrodymai (CPK 505 straipsnio 1 dalis, 506 straipsnio 1 dalis).

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, esantis byloje pareiškėju, pareiškime pateikė rašytinę išvadą, kurioje Z. K. globėja bei turto administratore siūlo skirti dukrą V. B., kuri sutinka būti mamos globėja, jos moralinės ir dorovinės savybės, giminystės ryšys, sveikatos būklė leidžia tai padaryti (b. l. 1-3). Suinteresuotas asmuo V. B. sutiko raštiškai būti paskirta neveiksniu tam tikrose srityse pripažintos Z. K. globėja bei turto administratore, ką patvirtino ir teismo posėdžio metu (b. l. 4). Su tuo sutinka neveiksnia pripažintos Z. K. atstovė advokatė. Šiuo metu Z. K. gyvena kartu su dukra, kur jai sudarytos tinkamos sąlygos, ir ten gyvens nuolatos. V. B. iki šiol globoja motiną, pagal sveikatos būklę globoti gali (b. l. 7). Ji neturi administracinių nuobaudų (b. l. 26), nėra teista (b. 27). Kitų asmenų norinčių globoti Z. K. nėra. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei atsižvelgus į suinteresuoto asmens V. B. ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus teismo posėdyje, konstatuotina, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Z. K. nesugeba savimi pasirūpinti, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, dėl ko jai reikalinga nuolatinė globa visose srityse, kuriose jai nustatytas neveiksnumas. V. B. iki šiol tinkamai rūpinasi neveiksnia mama Z. K., gali ir toliau tinkamai atlikti globėjos pareigas, todėl siekiant apsaugoti neveiksnaus asmens teises ir interesus, ji skirtina savo motinos globėja (CPK 491, 505 - 508 straipsniai).

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui išaiškintina, kad jis turi įstatyminę pareigą kontroliuoti, kaip globėja atlieka savo funkcijas, reikalui esant kreiptis į teismą dėl globėjo bei rūpintojo pakeitimo.

Z. K. turi nekilnojamojo turto (b. l. 22), šioje srityje jai apribotas veiksnumas, todėl skirtina turto administratoriumi jos globėja V. B. (CK 3.245 straipsnis). Globėjui ir turto administratoriui išaiškintinos jo teisės ir pareigos (CPK 508 straipsnio 4 dalis, CK 3.240, 3.243, 3.244 straipsniai).

Teismo nutartys dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdomos skubiai (CPK 496 straipsnis), tačiau kadangi globa nustatyta teismo sprendimu, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, globa vykdoma nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-268 straipsniais, 468 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini)..., pripažinti neveiksnia (negebančia pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų) šiose srityse:

1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

1.6. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

2.1. savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

2.2. sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Nustatyti globą Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)., turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose jai šiuo teismo sprendimu nustatytas neveiksnumas.

P. Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)., globėja V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini). nustatant, kad ji kaip globėja veikia tose srityse, kuriose Z. K. pripažinta neveiksnia ir kuriose jai nustatyta globa.

Globos vietą nustatyti globotinės Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)...

P. Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)., turto administratore V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini)..

Globėjai ir turto administratorei V. B. išaiškinti jos teises ir pareigas:

Globėjas ir rūpintojas yra globotinio ir rūpintinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo, turi teisę sudaryti neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius (CK 3.240 str. 1, 2 d.). Globėjų ir rūpintojų veiklą prižiūri globos ir rūpybos institucijos (CK 3.241 str. 1 d.). Globėjas ir rūpintojas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jų negali atlikti dėl savo artimųjų giminaičių ligos, turtinės padėties pablogėjimo ar kitų svarbių priežasčių, taip pat jei jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ir rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais (CK 3.246 str. 2, 3 d.). Jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ir rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų. Jeigu šiais globėjo ar rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui, globėjas ar rūpintojas privalo ją atlyginti. Kreiptis į teismą dėl globėjo ar rūpintojo nušalinimo turi teisę globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras (CK 3.246 str. 2, 3 d.). Globėjas ar rūpintojas privalo informuoti globos instituciją apie gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 str. 5 d.). Neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens interesais. Sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1500 eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas ar rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio ar rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio ar rūpintinio daiktinės teisės. Globėjas, rūpintojas, jo artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus (CPK 3.244 str.). Neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo gali būti dovanotojas su rūpintojo sutikimu, jeigu šis nesutinka, būtinas teismo leidimas, išskyrus, kai dovanotino turto vertė neviršija vienos socialinės bazinės išmokos dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos socialinės bazinės išmokos dydžio sumos. Ribotai veiksnus šioje srityje asmuo turi teisę priimti jam skirtas dovanas su rūpintojo sutikimu, jeigu rūpintojas neduoda leidimo, jį gali duoti rūpintinio prašymu jį gali išduoti teismas. Rūpintojo sutikimas nereikalingas, jeigu ribotai veiksnus asmuo priima simbolines dovanas, neviršinančias vienos socialinės bazinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 str. 1, 2 d.).

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, nedalyvavusiems jo paskelbime, per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.