- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-27
- Bylos Nr.
- e2YT-20031-984/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10983-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Pareiškėjas
- M. J., D. L.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė Nijolė Jokubauskienė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. J., Valstybės įmonė ,,Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. J. ir D. L. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys: notarė Nijolė Jokubauskienė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. J., Valstybės įmonė ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas M. J. kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu, prašydamas: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. po savo mamos A. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, 1/4 dalies žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti; 2) Netenkinus pirmojo reikalavimo, pratęsti terminą pareiškėjui M. J. savo tėvo A. J. vardu priimti palikimą likusį po močiutės A. J. mirties (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminui skaičiuojamam nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. J., kuri nebuvo sudariusi testamento, todėl jos turtas turėjo būti paveldimas pagal įstatymą. A. J. mirties dieną buvo išsituokusi bei turėjo du vaikus sūnų A. J. (pareiškėjo tėvą) bei dukrą D. L.. Trijų mėnesių terminas priimti palikimą po A. J. mirties suėjo 2024 m. gruodžio 21 d. Per šį terminą į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei sūnus A. J. (pareiškėjo tėvas), nei dukra D. L.. Sūnus A. J. mirė nelaimingo atsikimimo metu (duomenys neskelbtini) taip ir nespėjęs pas notarą priimti palikimo likusio po A. J. mirties. A. J. kreiptis į notarę dėl palikimo priėmimo nespėjo, nes turėjo rūpintis mamos laidotuvėmis ir turėjo rūpintis sergančiu tėvu J. J., kuriam buvo reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. A. J. ne kartą sakė, kad jo sesuo D. L. nori ir prašo A. J. sulaukti, kol numirs abu tėvai, kad priimti palikimą vieno paveldėjimo proceso metu. Nors A. J. ir nesikreipė po mamos A. J. mirties į palikimo atsiradimo vietos notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau aktyviais veiksmais įgyvendino savo paveldėjimo teisę – priėmė palikimą jį faktiškai valdydamas, nes rūpinosi po mamos mirties likusiu nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), kaip savo. A. J. kas antrą dieną ir dažniau pasikeisdamas su D. L. lankėsi, gyveno ir nakvojo po mamos mirties paveldėtame būste, (duomenys neskelbtini). Kartu po mamos mirties A. J. slaugė savo tėvą J. J., rūpinosi būsto, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūra. A. J. taisė namo santechniką, elektros prietaisus, rūpinosi tėvų funkcinių slaugos lovų veikimu, baldais, higienos klausimais bei jų oriu gerbūviu. Taip pat savo tėvus maitino, slaugė, girdė vaistus bei apie tai komunikavo su pareiškėja. Kartu net ir po savo tėvų mirties prižiūrėjo paveldėtą turtą, mokėjo sąskaitas už paveldėto turto komunalinius mokesčius ir pan. Iki šios dienos paveldėtame turte yra likę A. J. laikyti asmeniniai daiktai, automobilio padangos, žūklės įrankiai, drabužiai, knygos bei kt.
3. Pareiškėja D. L. patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. L. po savo mamos A. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė mamos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Nurodė, kad nors pareiškime pareiškėja nurodė aplinkybes, dėl kurių ji objektyviai negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau faktinės aplinkybės liudija, jog tiek M. J. tėvas A. J. (miręs (duomenys neskelbtini)), tiek ir A. J. sesuo D. L. (pareiškėja) priėmė palikimą faktiškai pradėdami turtą valdyti. Pažymėjo, kad byloje susiklostė aplinkybės, kai pareiškėjos nurodyti faktai liudija, jog teismas turi pagrindą taikyti tiek teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimo termino atnaujinimą, tiek ir juridinio fakto dėl palikimo priėmimo, faktiškai turtą pradėjus valdyti, nustatymą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 2 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2YT-20031-984/2025 ir Nr. e2YT-24695-1171/2025, buvo sujungtos, suteikiant bylai vieną numerį e2YT-20031-984/2025.
5. Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ ,,Turto bankas“ prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
6. Kiti suinteresuoti asmenys nepateikė atsiliepimų.
7. Tarp šalių kilus ginčui, teismas nutarė civilinę bylą nagrinėti 2025 m. lapkričio 27 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, tačiau teismo posėdžio metu paaiškėjus, kad abu pareiškėjai pripažįsta abiejų nurodomas faktines aplinkybes apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu, šalių atstovams prašant, perėjo į rašytinį bylos nagrinėjimą ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimai tenkintini
8. Pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra, kai nustatomos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką aiškinant įstatymo nuostatas dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, „faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
10. Nagrinėjamu atveju byloje tarp pareiškėjų buvo kilęs ginčas, kas turi paveldėti turtą po A. J. mirties. Bylos eigoje tarp pareiškėjų ginčo neliko bei abu pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. L. po savo mamos A. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė mamos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo M. J. tėvas A. J. po savo mamos A. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė mamos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
11. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. J.. Iš byloje pateiktos VĮ Registrų centro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad A. J. mirė būdama ištuokoje, turi vieną dukrą – pareiškėją D. L. bei vieną sūnų A. J., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Iš byloje pateiktos VĮ Registrų centro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad A. J. turėjo tik vieną sūnų pareiškėją M. J..
12. Iki A. J. mirties jai nuosavybė teise priklausė šis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ; 1/2 dalis pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalis kitų statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
13. Iš 2025 m. balandžio 8 d. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad A. J. testamento nebuvo sudariusi. 2025 m. kovo 26 d. Liudijimas patvirtina, kad po A. J. mirties turtą paveldėjo jo sūnus M. J..
14. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad po A. J. mirties visus komunalinius mokesčius mokėjo A. J. Be to, iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad tiek A. J. tiek D. L. pasikeisdami lankėsi, gyveno ir nakvojo, slaugė motiną, tėvą, rūpinosi būsto, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūra.
15. CPK 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001).
16. Iš pirmiau nurodytų aplinkybių nustatyta, kad, mirus A. J., jos dukra D. L. bei jos sūnus A. J. (miręs (duomenys neskelbtini)), nepraleisdami įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino, priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, mokėjo mokesčius, turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininkais. Pareiškėjai neturi galimybės kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, todėl atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, nustatomi prašomi juridinę reikšmę turintys faktai.
17. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti pareiškėjų paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimus tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) po savo mamos A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo mamos A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.