Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, teistas:

1) 1994-11-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 147 straipsnio 1 dalį - 1 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 1995-11-30 nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 3 dalį - 2 metams laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 1997-02-14 pagal BK 271 straipsnio 2 dalį - 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;

4) 1997-11-12 pagal BK 271 straipsnio 4 dalį - 3 metams laisvės atėmimo su 1/2 turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 42 straipsniu, galutinė bausmė - 3 metai laisvės atėmimo su 1/2 turto konfiskavimu;

5) 1998-09-24 pagal BK 271 straipsnio 2 dalį - 2 metams laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 42 straipsnio 3 dalimi, galutinė bausmė - 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo su 500 Lt turto konfiskavimu;

6) 2001-09-21 pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 272 straipsnio 2 dalį – 4 metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu;

7) 2005-09-16 pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesiams laisvės atėmimo;

10) 2010-02-05 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

16) 2015-03-12 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – 3 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo, į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2013-02-04 nuosprendį;

17) 2016-03-10 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 str. 5 d. ir 260 str. 1 d. - 2 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, pagal BK 22 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. - 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2015 m. kovo 12 d nuosprendžiu, ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 m. 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas atliktas bausmės laikas pagal 2015 m. kovo 12 d. nuosprendį, taip pat laikas, įskaitytas šiuo nuosprendžiu – atliktas pagal 2013 m. vasario 4 d. nuosprendį.

18) 2016-05-24 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius BK 64(1) str. - 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-12 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (8 mėnesiais 10 dienų), prie neatliktos bausmės dalies iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę ir paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 m. 2 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. 2016-10-04 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-05-24 nuosprendžiu paskirta nebendrinta bausme - terminuotu laisvės atėmimu 10 mėnesių, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 metams 10 mėnesių. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas bausmės laikas, iš dalies atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-10 nuosprendį,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. A. buvo kaltinamas tuo, kad davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: 2018-01-31, apie 00.15 val., Pelesos g. 9, Vilniuje, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą, kartu su techninės apžiūros talonu padavė 30 eurų kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiausiajam patruliui R. M., už neteisėtą šio valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. kad nebūtų rašomas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnį 1 dalį, dėl to, kad 2018-01-31, apie 00.15 val., Pelesos g. 9, Vilniuje, vairavo automobilį „VW Golf“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės suteikiančios vairuoti tos kategorijos transporto priemonę.

Šiais veiksmais R. A. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalyje.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti 2018-01-31 liudytojo R. M. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti grynieji pinigai - 20 eurų kupiūra Nr. UD6010897131 ir 10 eurų kupiūra Nr. PA4455861659. Kupiūros standartinio dydžio, be pažeidimų. (b.l. 19)

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 4 dalyje, padarymo ir įrodymų vertinimo

BK 230 straipsnio 4 dalyje išaiškinta, kad kyšis – bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad kyšiu, kaip papirkimo dalyku, pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs, pavyzdžiui, ir tariamos ar tikros civilinės sutartys su paperkamuoju. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009). Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439-788/2016).

Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką sprendžiant asmens kaltumo dėl papirkimo (BK 227 straipsnis) klausimą reikia įvertinti ne tik tai, kaip atitinkamus tokio asmens (papirkėjo) veiksmus suprato valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo), bet ir nustatyti šio asmens ketinimą papirkti valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) – turi būti įrodyta, kad papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti ar duoda pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-176/2014, 2K-540/2013).

Vertindamas teismui pateiktus ir ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teismas nustatė ir pripažįsta, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog R. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. R. A. buvo kaltinamas tuo, kad davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: 2018-01-31, apie 00.15 val., Pelesos g. 9, Vilniuje, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą, kartu su techninės apžiūros talonu padavė 30 eurų kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiausiajam patruliui R. M., už neteisėtą šio valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, t.y. kad nebūtų rašomas administracinio nusižengimo protokolas. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos tokios faktinės aplinkybės: R. A. buvo sustabdytas vairuojantis automobilį; priėjus policijos pareigūnui R. M., R. A. jam per kelis kartus padavė automobilio registracijos ir kitus dokumentus. Pagal R. A. ir R. M. parodymus, taip pat peržiūrėjus vaizdo įrašą, esantį byloje (alwa 20180131_011728_F.avi, alwa 20180131_012028_F.avi), nustatyta, kad R. A. dokumentus pareigūnui padavė per 4 kartus (vaizdo įrašų laikas: pirmą kartą – 01:17:28, antrą kartą – 01:17:36; po to dalis dokumentų buvo grąžinta – 01:18:29; trečią kartą – 01:19:24; ketvirtą – 01:20:20). Paskutinį kartą (ketvirtą) buvo paduotas nenustatytas dokumentas A4 lapo formato, perlenktas pusiau. Kartu su šiuo dokumentu, šio dokumento apačioje, R. A. policijos pareigūnui padavė ir 30 Eur pinigus. R. A. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad šie pinigai pareigūnui buvo paduoti kartu su dokumentais netyčia, nes jie buvo įdėti ir laikomi vienoje vietoje kartu su automobilio dokumentais bei skirti automobilio remontui. R. A. neigė siekęs papirkti pareigūną, taip pat teigė, kad pareigūnui pasakė, jog pinigai skirti automobilio remontui, o ne pareigūno papirkimui.

Apklaustas liudytoju R. M. parodė, kad pinigai buvo po lapu. Buvo 20 ir 10 eurų kupiūros. Pinigai buvo padėti po techninės apžiūros talonu greičiausiai. Kai paėmė, iš karto nepamatė, tik pajuto, kad kažkas yra po apačia ir pasakė, kad yra papirkimas ir palauktų automobilyje. Jam tai buvo pirmas kartas ir nežinojo iš karto ką daryti. Kai jis pasakė, kad tai papirkimas, ką tuo metu sakė kaltinamasis, neprisimena. Atsisėdęs savo automobilyje pasakė kolegei, kad buvo bandymas papirkti. Taigi pagal liudytojo R. M. parodymus matyti, kad jis, pamatęs jog jam buvo paduoti pinigai, R. A. pranešė, kad tai papirkimas ir nuėjo iki tarnybinio automobilio. Po to, pasakius kolegei, grįžo prie R. A. automobilio jo atsivesti. Liudytojas R. M. negalėjo pasakyti ką R. A. jam sakė duodamas pinigus, iš karto po to ar vėliau, nenurodė, kad R. A. jam duodamas pinigus minėjo už ką duoda pinigus, taip pat nepaneigė R. A. parodymų, kad šis sakė, jog pinigai skirti automobilio remontui. Kaltinamojo R. A. versijos nepaneigia ir byloje apklausta liudytoja S. O., kuri parodė, kad ji prisimena, jog kaltinamajam pasakė, kad ne „rusų laikai, kad tu kyšius dalintum“. Ką į tai atsakė vairuotojas, ji neprisimena. Ar kaltinamasis sakė, kad neduoda kyšio, gal ką ir sakė, bet ji neprisimena, ką atsakė dėl kyšio davimo.

Priešingai, bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja A. N. iš dalies patvirtino kaltinamojo parodymus ir parodė, kad pareigūnas rado pinigus ir paklausė R., ar duoda kyšį. R. pasakė, kad ne, o duoda dokumentus patikrinti. Nors kitas liudytojas T. K. nurodė, kad girdėjo kaip kartu su kaltinamuoju važiavusios merginos skundėsi, kad R. A. pareigūnams atidavė visus jų pinigus, tačiau tokie šio liudytojo parodymai esminės reikšmės bylai reikšmingoms aplinkybėms neturi, nes jie nei paneigia, nei patvirtina kokiu tikslu R. A. davė pinigus pareigūnui. Vien tai, kad R. A. pinigus galimai gavo iš kitų asmenų, nereiškia, kad jis duodamas juos pareigūnams, siekė pareigūnus papirkti.

Pažymėtina ir tai, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą, esantį byloje (alwa 20180131_011728_F.avi, alwa 20180131_012028_F.avi), nustatyta, kad, kaip minėta, R. A. dokumentus pareigūnui padavė per 4 kartus, vieną kartą kažkokie dokumentai jam buvo grąžinti (kas patvirtina R. A. parodymus dėl dokumentų pateikimo pareigūnui ir grąžinimo jam). Be to, iš vaizdo įrašo (01:20:23) matyti, kad R. A. ketvirtą kartą (galimai su pinigais) padavęs vieną iš dokumentų, siekia ranka jį pasiimti atgal, kas vėl iš dalies patvirtina R. A. parodymus dėl galimai per klaidą paduotų pinigų.

Liudytojas R. M. taip pat parodė, kad R. A. prisipažino, kad neturi teisių ir siūlė susitarti be baudos. R. M. suprato, kad nerašytų protokolo, nes vairavo neturėdamas teisių. Įspėjo vairuotoją dėl baudžiamosios atsakomybės dėl valstybės tarnautojo papirkimo. Vairuotojas tylėjo, kai tai pasakė. Mano, kad girdėjo jo įspėjimą. Jis 2 kartus buvo įspėtas ir abu kartus tylėjo. Iš šio liudytojo parodymų seka, kad R. A. siūlė susitarti be baudos ir protokolo rašymo, tačiau byloje nėra duomenų, kad net ir šio siūlymo metu R. A. pareigūnui būtų neteisėtai siūlęs, žadėjęs, susitaręs duoti pinigus ar kitas turtines vertybes už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai. Vien tai, kad R. A. siūlė susitarti, teismo vertinimu savaime nereiškia, kad pareigūnui buvo siūlomi pinigai ar kitos vertybės, nes konkretaus tokio pasiūlymo pagal liudytojo R. M. parodymus nebuvo. Kita vertus, liudytojo R. M. parodymų dėl pasiūlymo susitarti nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Priešingai, liudytoja A. N. teigė, kad jokio pasiūlymo ir R. A. pusės nebuvo, o pats R. A. irgi neigia siūlęs susitarti. Daugiau įrodymų, patvirtinančių liudytojo R. M. parodymys dėl bandymo susitarti, byloje nėra. Taigi darytina išvada, kad, pirma, galimai buvęs R. A. siūlymas susitarti neatitinka BK 227 straipsnio 4 dalies dispozicijos sudėties požymių, antra, tokio pasiūlymo nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, o vieno liudytojo parodymų nepakanka kaltinamojo kaltei konstatuoti.

Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad teismui kyla abejonės dėl to, kokiu tikslu R. A. davė pinigus pareigūnams, nes byloje nėra pakankamai įrodymų dėl to, kad jis tokiais veiksmais siekė papirkti policijos pareigūną. Kartu teismas laiko, kad siūlymas susitarti be konkretaus tokio pasiūlymo turinio, negali būti vertinamas kaip BK 227 straipsnio 4 dalies dispoziciją atitinkantis požymis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nesant galimybės paneigti abejonių, visi byloje esantys neaiškumai ir abejonės yra vertinami kaltinamojo naudai. Todėl R. A. dėl jam pareikšto kaltinimo išteisintinas, nes neįrodyta, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nenustačius, kad R. A. kaip nusikalstamos veikos, tai yra papirkimo, priemonę panaudojo pinigus – 30 € – kurie tyrimo metu buvo paimti ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugyklą. (b.l. 16, 20-21) Šie pinigai, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžintini R. A..

2018-01-31 R. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas. (b.l. 35-40). Šios kardomosios priemonės, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Išteisinti R. A. (R. A.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 4 dalį, kadangi neįrodyta, kad R. A. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 20 eurų kupiūrą Nr. UD6010897131 ir 10 eurų kupiūrą Nr. PA4455861659, 2018-02-14 pagal kvitą A serija AAC Nr. 004575 perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus saugyklą, grąžinti R. A..

R. A. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.