Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. V. A. ir S. A. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. V. A. ir S. A. ieškinį atsakovui G. A., trečiajam asmeniui M. A. dėl sutarties pakeitimo, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir nuosavybės pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Ieškovai prašė pakeisti 1992 m. vasario 21 d. sutarties, sudarytos A. G. vardu, kur iš Suvieko valstybino ūkio buvo nupirkta už ieškovų lėšas gyvenamasis namas su rūsiu, ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) ir patvirtintos Zarasų rajono notarinės kontoros vyresniojo notaro įrašą „G. A., A., gimęs (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) toliau vadinamas pirkėju“ į įrašą „A. V. A., V. gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir S. A. gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), toliau vadinami pirkėjais“; perkelti A. V. A., S. A. pirkėjo teises ir pareigas; pripažinti ieškovams bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su rūsiu, veranda, priestatu, ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad jie 1992 m. vasario 21 d. sūnaus G. A. vardu, iš Suvieko valstybino ūkio, nupirko gyvenamąjį namą ir kt. pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Sutartyje, kuri patvirtinta Zarasų rajono notaro, pirkėju buvo nurodytas G. A., nes jie tikėjo, kad perkamas turtas priklausys tik sūnui, tačiau dabar sužinojo, jog suklydo, nes Zarasų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-20-731/2016 dėl sūnaus G. A. santuokos nutraukimo. Teigė, jog sūnus nurodė, kad jis su žmona dalinasi ir pilnai jų lėšomis nupirktus pastatus už kuriuos sumokėjo 36‘432 rub.Šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti jų suderintą ir pasirašytą taikos sutartį, kurioje susitarė, kad atsakovas pripažįsta ieškinį ir sutinka pakeisti 1992 m. vasario 21 d. sutarties įrašą „G. A., A., gimęs (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) toliau vadinamas pirkėju į įrašą „A. V. A., V. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) ir S. A. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), toliau vadinami pirkėjais“ ir perkilti A. V. A., S. A. pirkėjo teises ir pareigas. Atsakovas G. A. pripažino ieškovams A. V. A., S. A. bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę į gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, veranda, priestatu, ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą tvartą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.

Zarasų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė tvirtinti ieškovų A. V. A. ir S. A. ir atsakovo G. A. 2016-12-21 sudarytą taikos sutartį.Nurodė, kad Zarasų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-20-731/2016, pagal M. A. ieškinį atsakovui G. A. ir pagal G. A. priešieškinį M. A. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto padalinimo. Šioje byloje sprendžiamas ir šalių santuokos metu įgyto turto, tame tarpe ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo klausimas. Šis turtas įregistruotas G. A. vardu, tačiau pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgytas santuokos metu, todėl šiuo metu šis turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.Ieškovams yra žinoma apie Zarasų rajono apylinkės teisme nagrinėja civilinė byla Nr. e2-20-731/2016, ir kad šioje byloje sprendžiamas M. A. ir G. A. santuokos nutraukimo klausimas bei santuokos metu įgyto turto, tame tarpe ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo klausimas. Nepaisant šios aplinkybės ieškovai ieškinį dėl sutarties pakeitimo, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir nuosavybės pripažinimo, reiškia tik G. A., o M. A. neįtraukė atsakove šioje byloje. Tik teismui primigtinai reikalaujant įtraukė ją trečiuoju asmeniu. M. A. nėra pasirašiusi pateiktos taikos sutarties, su taikos sutarties sąlygomis nesutinka.Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, jog sutartis sudaryta nesant išreikštai visų šalių valiai, pažeidžia trečiojo asmens M. A. teises ir interesus bei prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, todėl negali būti teismo tvirtintina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai.

Atskiruoju skundu ieškovai prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti ieškovų ir atsakovo 2016 m. gruodžio 21 d. pasirašytą taikos sutartį. Nesutinka su teismo argumentais, nes byloje esantys duomenys paneigia pirmosios instancijos teismo teiginį, jog sodyba pirkta iš santuokoje įgytų lėšų. Teismo priimta nutartis prieštarauja CK 47 straipsnio 2 daliai, nes tretieji asmenys neturi teisės atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Be to, M. A. neturi būti laikoma šioje byloje atsakove, nes Panevėžio apygardos teismas šiuo klausimu jau pasisakė.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas G. A. sutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį patenkinti.Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo M. A. prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliantai siekia pažeisti jos teises ir teisėtus interesus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti jos procesinį statusą, kaip trečiojo asmens pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, o savarankiškų reikalavimų pareiškimas matyti iš jos pateikto atsiliepimo į ieškinį, kuriame nurodė savo reikalavimus dėl bylos baigties.Šios bylos baigtis tiesiogiai turės įtakos trečiajam asmeniui, nes apeliantai siekia perimti namo ir pastatų nuosavybės teisę, kuri priklauso atsakovui ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindu. Mano, kad tokia teisinė situacija, kuomet be asmens valios išreiškimo sudaromomis sutartimis, yra sprendžiamo jo nuosavybės teisės perleidimo klausimai tinkamai taikant ir vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, yra negalima ir neteisėta.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti taikos sutartį. Tokia taikos sutartimi sprendžiamas asmens nuosavybės į nekilnojamąjį turtą perėjimas kitam asmeniui, nors dabartinis nuosavybės teisės turėtojas net nėra tokios sutarties šalis. Taip pat nesutinka su apeliantų argumentais, jog dėl M. A. procesinio statuso išsprendė Panevėžio apygardos teismas, nes teismas visiškai nesprendė šio klausimo, o pasisakė, kad nebuvo pagrindo nustatyti ieškinio trūkumams. Apeliantai siekia, kad M. A. neįgautų atsakovės statuso, todėl net nepradėjus bylos nagrinėjimo – pateikė taikos sutartį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas atmestinas, Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovai prašo pakeisti 1992 m. vasario 21 d. sutarties, sudarytos A. G. vardu, kurios pagrindu iš Suvieko valstybino ūkio už ieškovų lėšas buvo nupirktas gyvenamasis namas su rūsiu, ūkio pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) ir patvirtintos Zarasų rajono notarinės kontoros vyresniojo notaro įrašą: „G. A., Alfonso, gimęs (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) toliau vadinamas pirkėju“ į įrašą „A. V. A., V. gim. (duomenys neskelbtini)gyv. (duomenys neskelbtini) ir S. A. gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), toliau vadinami pirkėjais“; perkelti A. V. A., S. A. pirkėjo teises ir pareigas; pripažinti ieškovams bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, veranda, priestatu, ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, Zarasų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-7-731/2017, pagal M. A. ieškinį atsakovui G. A. ir pagal G. A. priešieškinį M. A. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokos metu įgyto turto padalinimo. Šis ieškinys teismui pateiktas 2015 m. rugpjūčio 13 d. Ieškovė M. A. į dalintiną santuokinį turtą įtraukė gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, veranda, priestatu, kitais pastatais bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Teigia, kad namų valdą įgyta santuokoje su atsakovu G. A..Ieškovai A. V. A. ir S. A. ieškinį dėl sutarties pakeitimo, pirkėjo teisių perkėlimo ir nuosavybės į gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, veranda, priestatu bei kitais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), pripažinimo teismui pateikė 2016 m. sausio 28 d.Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Įstatymas tiek teismui, tiek proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau. Įstatymas reglamentuoja, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis). Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu. CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė šalims bylą užbaigti taikos sutartimi. Kiekvienu atveju teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar taikos sutartis yra sudaryta laisva šalių valia, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso, asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 3 dalis).Ieškovai ir atsakovas taikos sutartimi siekia pakeisti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) savininką ir įrodinėja, kad šį nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise įgijo už savo lėšas tačiau sūnaus G. A. vardu (b. l. 44). Zarasų rajono apylinkės teismas nagrinėja ir kitą civilinę bylą, kurioje sprendžiama dėl M. A. ir G. A. santuokos nutraukimo bei santuokoje įgyto turto padalinimo, tame tarpe ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog taikos sutartis, sudaryta tarp A. V. A., S. A. ir G. A. pažeidžia ir M. A. teises bei interesus, nes ji taip pat pretenduoja į ginčo namą.Taigi, Zarasų rajono apylinkės teisme nagrinėjamos dvi civilinės bylos, kuriose keliami reikalavimai dėl nuosavybės teisių į tą patį nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su rūsiu, veranda, priestatu bei kitais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų argumentus bei nurodytą teisinį reglamentavimą daro išvadą, kad siekiant tinkamai išspręsti ginčą dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisų, svarstytinas klausimas dėl galimybės nagrinėjamas civilines bylas sujungti ir nagrinėti kartu (CPK 136 straipsnio 4 dalis).Apibendrinant pirmiau išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.