Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-01 · Administracinė byla Nr. I-694-968/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-01
Bylos Nr.
I-694-968/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
A. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-694-968/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02689-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas

sekretoriaujant Astai Statkevičienei,dalyvaujant pareiškėjui A. O. (A. O.)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas A. O. su skundu (1 t., b. l. 1–4; 2 t., b. l. 40) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. gruodžio Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios buvo prastos būklės, jose nebuvo tinkamos ventiliacijos ir apšvietimo, buvo drėgna ir šalta, buvo tarakonų, ant sienų buvo pelėsio. Kamerose nebuvo galimybės visiems pavalgyti prie stalo, nebuvo veidrodžio. Pasivaikščioti pareiškėjas galėjo tik 1 val. per dieną. Pareiškėjui buvo išduodamas tik 1 pagalvės užvalkalas, 2 paklodės ir 2 rankšluosčiai. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs moralinę, psichologinę traumą, buvo pažemintas jo orumas.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundo argumentus, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Lukiškių TI-K atsiliepime netiksliai nurodytos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, bei kartu su juo laikomų asmenų skaičius.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (1 t., b. l. 130–139) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose numatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomi suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 4,38 Eur, kurios priteistinos iš pareiškėjo.

Lukiškių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies

4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis nuo 2013 m. gruodžio iki 2014 m. gruodžio Lukiškių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

6. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

7. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas:

2013-12-01 buvo uždarytas į kamerą Nr. 314, kurios plotas 7,58 m², joje buvo laikomas iki

2013-12-02, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3–4 asmenys; 2013-12-03 išvyko į Alytaus pataisos namus (toliau – Alytaus PN); 2013-12-17 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 3 asmenys; 2013-12-18 perkeltas į kamerą Nr. 315, kurios plotas 7,30 m², joje buvo laikomas iki 2013-12-23, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2–3 asmenys; 2013-12-24 perkeltas į kamerą Nr. 258, kurios plotas 34,71 m², joje buvo laikomas iki 2013-12-30, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3–7 asmenys; 2013-12-31 išvyko į Alytaus PN; 2014-01-21 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 266, kurios plotas 7,74 m², kurioje buvo 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 105, kurios plotas 7,38 m², kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2014-01-22 buvo perkeltas į kamerą Nr. 318, kurios plotas 7,81 m², kurioje buvo 4 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 121, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 3 asmenys; 2014-01-23 perkeltas į kamerą Nr. 258, kurios plotas 34,71 m², kurioje buvo 5 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 121, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 3 asmenys; 2014-01-24 perkeltas į kamerą Nr. 321, kurios plotas 7,70 m², joje buvo laikomas iki 2014-01-27, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2–4 asmenys; 2014-01-28 išvyko į Alytaus PN;

2014-02-18 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 3 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 383, kurios plotas 7,22 m², joje buvo laikomas iki 2014-02-24, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3–4 asmenys; 2014-02-25 išvyko į Alytaus PN;

2014-03-25 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 m², kurioje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 390, kurios plotas 36,54 m², joje buvo laikomas iki

2014-04-07, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–3 asmenys; 2014-04-08 išvyko į Alytaus PN;

2014-05-27 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2014-05-28 perkeltas į kamerą Nr. 312, kurios plotas 7,67 m², joje buvo laikomas iki

2014-06-01, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2014-06-02 perkeltas į kamerą Nr. 274, kurios plotas 7,84 m², joje buvo laikomas iki 2014-06-09, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–3 asmenys; 2014-06-10 išvyko į Alytaus PN; 2014-06-23 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas 7,38 m², joje buvo laikomas iki 2014-06-24, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2014-06-25 perkeltas į kamerą Nr. 320, kurios plotas 7,76 m², kameroje buvo 2 asmenys; 2014-06-26 perkeltas į kamerą Nr. 334, kurios plotas 7,53 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2014-06-27 perkeltas į kamerą Nr. 363, kurios plotas 6,79 m², joje buvo laikomas iki 2014-07-07, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2014-07-08 išvyko į Alytaus PN; 2014-08-19 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 205, kurios plotas 6,90 m², joje buvo laikomas iki

2014-08-21, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2014-08-22 perkeltas į kamerą Nr. 269, kurios plotas 7,68 m², kurioje buvo 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 m², joje buvo laikomas iki 2014-08-25, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–2 asmenys; 2014-08-26 išvyko į Alytaus PN; 2014-10-07 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, kurios plotas 7,38 m², kameroje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2014-10-08 perkeltas į kamerą Nr. 275, kurios plotas 7,85 m², kameroje buvo 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 112, kurios plotas 7,28 m², joje buvo laikomas iki

2014-10-09, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1 asmuo; 2014-10-10 perkeltas į kamerą Nr. 264, kurios plotas 7,80 m², kameroje buvo 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 356, kurios plotas 8,31 m², kameroje buvo 2 asmenys; 2014-10-11 perkeltas į kamerą Nr. 266, kurios plotas 7,74 m², kameroje buvo 2 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 113, kurios plotas 6,43 m², joje buvo laikomas iki

2014-10-12, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–3 asmenys; 2014-10-13 perkeltas į kamerą Nr. 385, kurios plotas 6,79 m², kameroje buvo 2 asmenys; 2014-10-14 perkeltas į kamerą Nr. 113, kurios plotas 6,43 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2014-10-14 išvyko į Alytaus PN; 2014-11-18 atvyko iš Alytaus PN, buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas 7,45 m², kameroje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 267, kurios plotas 7,63 m², joje buvo laikomas iki 2014-12-01, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1–4 asmenys; 2014-12-02 išvyko į Alytaus PN.

8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad atsiliepime į jo skundą Lukiškių TI-K netiksliai nurodė kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, bei kartu su juo laikomų asmenų skaičių. Šių savo teiginių pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais, nedetalizavo, kurios konkrečiai kameros yra nurodytos netiksliai, kuriais laikotarpiais kamerose laikomų asmenų skaičius nurodytas neteisingai bei koks jis turėtų būti. Teismas neturi pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, todėl jais vadovaujasi spręsdamas šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą. Atitinkamai, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, matyti, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 101 dieną.

9. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 64 dienas, vadinasi, 37 dienas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.

11. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą iš esmės kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia (lot. be kita ko) nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, prašymo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, prašymo Nr. 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje Valašinas prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.

12. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 37 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

13. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

14. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

15. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą šiais laikotarpiais buvo ženkliai pažeista.

16. Skunde pareiškėjas teigia, kad kai kuriose Lukiškių TI-K kamerose buvo antisanitarinės sąlygos: kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos ir apšvietimo, buvo drėgna, šalta, ant sienų buvo pelėsio, kamerose buvo tarakonų, tačiau Lukiškių TI-K administracija ignoruodavo prašymus atlikti dezinsekciją.

16.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų temperatūra turi būti 18–28? C, santykinė drėgmė – 35–65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15–0,25 m/s, o šaltuoju metų laiku, – 18–22? C, 35–60 proc. ir 0,05–0,15 m/s (26 punktas). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (28 punktas). Visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs (54 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas). Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją) (60 punktas).

16.2. Argumentų dėl netinkamos Lukiškių TI-K kamerų būklės pareiškėjas teismui nepagrindė jokiais įrodymais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas 2016-07-19 raštu Nr. 2.10-4080(16.17.8.10.12) (1 t., b. l. 16), teismą informavo, jog ginčo laikotarpiu nėra gavęs pareiškėjo skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.

16.3. Iš atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (1 t., b. l. 157–177; 2 t., b. l. 1–11) matyti, jog Lukiškių TI-K kamerose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant kameras Nr. 105, Nr. 107, Nr. 111, Nr. 112, Nr. 113, Nr. 120, Nr. 121, Nr. 258, Nr. 266, Nr. 274, Nr. 275, Nr. 315, Nr. 318, Nr. 320, Nr. 321, Nr. 356, Nr. 363 ir Nr. 385, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas ir pareiškėjas) buvo nustatyta, kad: kamerų Nr. 121, Nr. 315 ir Nr. 321 apšvietimas, temperatūra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis atitiko teisės aktų reikalavimus, kameros vėdinamos natūraliai per langus (2013-12-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-13.16-1677 (1 t., b. l. 159–160)); kamerų Nr. 266 ir Nr. 274 apšvietimas ir temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus, kameros vėdinamos natūraliai per langus, tačiau santykinė oro drėgmė šiose kamerose neatitiko higienos reikalavimų, pastarasis pažeidimas pašalintas 2014-04-29 (2014-02-21 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-161 (1 t., b. l. 163–164), 2014-04-30 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-645 (1 t., b. l. 165)); kamerų Nr. 112 ir Nr. 258 apšvietimas ir oro judėjimo greitis atitiko teisės aktų reikalavimus, kameros vėdinamos per langus; kamerų Nr. 105, Nr. 107, Nr. 111 ir Nr. 120 temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus (2014-02-05 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-71 (1 t., b. l. 166–167)); kamerų Nr. 105, Nr. 107, Nr. 121 ir Nr. 315 apšvietimas, temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko teisės aktų reikalavimus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, kameros vėdinamos per langus (2014-06-04 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-909 (1 t., b. l. 173–174)); kamerų Nr. 363 ir Nr. 385 temperatūra, santykinė oro drėgmė ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, kameros vėdinamos per langus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta; kameros Nr. 105 santykinė oro drėgmė atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per langą, tačiau kameros temperatūra ir dirbtinė apšvieta neatitiko higienos reikalavimų, kameroje buvo pelėsio (2014-11-27 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2362 (1 t., b. l. 175–177)); kamerų Nr. 275 ir Nr. 318 temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, kameros vėdinamos per langus, pelėsio požymių nenustatyta; kameros Nr. 320 santykinė oro drėgmė ir apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per langus, pelėsio požymių nenustatyta, tačiau kameros temperatūra neatitiko reikalavimų (2014-12-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2591 (2 t., b. l. 3–4)); kamerų Nr. 274 ir Nr. 321 santykinė oro drėgmė, temperatūra, apšvietimas atitiko teisės aktų reikalavimus, kameros vėdinamos per langus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (2014-09-19 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1581 (2 t., b. l. 5–7)); kameros Nr. 356 apšvietimas ir temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (2014-02-10 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-96 (2 t., b. l. 8–9)). Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje pateiktuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose yra nurodyti duomenys apie sveikatos kontrolę, vykdytą ir tais laikotarpiais, kai pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo, taip pat kamerose, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas. Todėl, vadovaudamasis protingumo principu, teismas remiasi tik tų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų duomenimis, kuriuose kamerų patikros aplinkybės buvo fiksuojamos kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ir per protingai trumpiausią laiko tarpą nuo ginčo laikotarpio. Atitinkamai, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, taip pat į tai, jog daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu būtų nustatyti kokie nors higienos normų reikalavimų pažeidimai, byloje nėra, konstatuotinas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22, 26 ir 56 punktų reikalavimų pažeidimas.

16.4. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo tarakonų, tačiau byloje pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai, kuriuose nurodyta, kad buitinių parazitų buvimo požymių kamerose nenustatyta, Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų yra sudaręs sutartį su įmone, turinčia visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją, informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą Lukiškių TI-K registruojama (2014-02-21 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-161 (1 t., b. l. 163–164), 2014-09-19 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1591 (2 t., b. l. 5–7), 2014-11-27 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2362 (1 t., b. l. 175–177), 2014-12-18 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-2581 (2 t., b. l. 3–4)). Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą taip pat nurodo, jog siekdamas palaikyti švarą kamerose sudaro paslaugų teikimo sutartis su licencijuotomis įmonėmis, šias sutartis bei pagal jas atliktų darbų aktus pridėjo prie atsiliepimo (2 t., b. l. 12–30). Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad Lukiškių TI-K sistemingai vykdo tokio pobūdžio priežiūrą ir profilaktiką. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2016-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 ir kt.). Todėl pareiškėjo argumentai dėl tarakonų buvimo ir kamerų nedezinfekavimo atmestini.

17. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo galimybės valgyti prie stalo, kadangi jis buvo skirtas tik 2 asmenims, be to, kamerose nebuvo veidrodžių.

17.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ (2010-02-25 įsakymo 1R-38 redakcija) nustatyta, kad kameroje turi būti vienas stalas, taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2016-07-13 pažymoje Nr. 24-5961 „Dėl A. O. skundo“ (1 t., b. l. 156) nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai su 2 pasukamomis kėdutėmis, atitinkamo dydžio stalas ir 2 stalo dydį atitinkantys suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau nei 4 lovos. Iš šioje pažymoje apie Lukiškių TI-K kameras nurodytų duomenų matyti, kad kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiškėjas, buvo įrengtos 2–4 dviaukštės lovos, šiose kamerose buvo laikoma nuo 1 iki 7 asmenų. Pažymėtina, kad laikotarpiu, kurį pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas kartu su dar vienu asmeniu (57 dienas), kamerose pakako prie stalo įrengtų kėdžių, vietos kameroje laikomiems asmenims pavalgyti prie stalo trūko tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas su dar dviem ir daugiau asmenų, todėl šiuo laikotarpiu konstatuotinas laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų pažeidimas.

17.2. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus kamerų atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame, be kita ko, turi būti įrengtas veidrodis. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose veidrodžių nebuvo. Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K į bylą nepateikė šiuos pareiškėjo teiginius paneigiančių įrodymų, nei atsiliepime į pareiškėjo skundą, nei Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2016-07-13 pažymoje Nr. 24-5961 „Dėl A. O. skundo“ (1 t., b. l. 156) nėra duomenų, patvirtinančių, kad kamerose įrengtose sanitariniuose mazguose (ar kitoje kamerų vietoje) buvo įrengti veidrodžiai, todėl ši aplinkybė vertinama pareiškėjo naudai.

18. Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščioti gryname ore jis galėdavo tik 1 valandą per dieną. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui buvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore nėra, šis pareiškėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K žmogui buvo išduodamos tik 2 paklodės ir vienas pagalvės užvalkalas, taip pat 2 rankšluosčiai. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Atitinkamai pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 66 punktą lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose (2010-02-25 įsakymo 1R-38 redakcija) nustatyta, kad vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, per mėnesį išduodami 2 pagalvės užvalkalai ir 4 paklodės (vietoje 2 paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei), taip pat 2 rankšluosčiai. Pareiškėjo teigimu, vienu kartu jam buvo išduodamos 2 paklodės ir 1 užvalkalas pagalvei bei 2 rankšluosčiai. Taigi minėtos pareiškėjo buitinio aprūpinimo normos nebuvo pažeistos.

20. Pareiškėjo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K jis patyrė psichologinę traumą. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų būtų pablogėjusi jo psichinė sveikata. Į bylą pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2016-07-21 rašte Nr. S-1490 (1 t., b. l. 15) nurodyta, kad A. O. ginčo laikotarpiu su skundais dėl pablogėjusios sveikatos nesikreipė. Byloje pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (1 t., b. l. 19–129) taip pat nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiškėjo psichinės sveikatos pakitimus, sąlygotus netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu.

21. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 470 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 470 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. O. (A. O.) (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 470 (keturis šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas