Panevėžio apygardos teismo nutartis

Asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės A. B. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Pšalgauskienės ir suinteresuoto asmens, šeimos nario V. M., skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria A. B. priverčiama medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeistas ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre tęsiant gydymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi A. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktuose esant nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, priverčiamos medicinos priemonės taikymas nuo jos paskyrimo dienos periodiškai buvo tęsiamas švelninant stebėjimo sąlygas, paskutinį kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi A. B. priverčiama medicinos priemonė- stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, pakeista ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre tęsiant gydymą.

3. Skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Irena Pšalgauskienė prašo skundžiamą nutartį, kuria A. B. stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje pakeistas ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre, panaikinti ir pratęsti jam stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Skunde nurodo, kad teismas, nustatęs, jog A. B. psichinė būklė pagerėjo, neįvertino jo socialinio pavojingumo, mano, kad A. B. elgesys formaliai teisingas yra tik struktūruotoje aplinkoje, o ligos ir ydos atžvilgiu jo kritika tik formali, t.y. dalinai kritiškas savo elgesiui jis yra tik būnant nuolatinėj priežiūroje ir stebint jo elgesį. Mano, kad pirmos instancijos teismas neįsitikino ar suinteresuotas asmuo galės užtikrinti A. B. gydymo režimo tęstinumą ambulatorinėmis sąlygomis. V. M. į posėdį neatvyko, ji charakterizuojama neigiamai, pati turi psichikos problemų.

4. Skundu suinteresuotas asmuo šeimos narys, V. M. nesutinka, kad jos brolis A. B. apsigyventų pas ją kai bus paleistas iš ligoninės ir atsisako brolio globos, nes pati dėl psichikos ligos turi neįgalumą, todėl nesugebės tinkamai vykdyti pareigos, su tuo nesutinka ir kartu gyvenantis sutuoktinis.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundus tenkinti ir pratęsti A. B. stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, A. B. su skundais sutiko, jo gynėjas prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6.Skundai tenkinami.

7. Išnagrinėjęs skundų argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė A. B. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre. Pirmos instancijos teismas, nustatęs A. B. psichinės būklės pagerėjimą, netinkamai įvertino jo socialinį pavojingumą bei suinteresuoto asmens galėjimą ir gebėjimą užtikrinti A. B. kontrolę gydymui ambulatorinio stebėjimo sąlygomis.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, jam taikant medicinos priemones bei stebint elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

9. Skundais prašoma pakeisti A. B. nustatytą gydymo režimą ambulatorinio stebėjimo ir gydymo pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre sąlygomis ir pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymą. Akcentuojamas neišnykęs A. B. socialinis pavojingumas, nurodant jog jo elgesys formaliai teisingas tik struktūruotoje aplinkoje, o šeimos narys, kurio globai būtų A. B. perduotas negalės vykdyti anksčiau duotą įsipareigojimą dėl savo ligos.

10. Pirmos instancijos teismas, vertindamas A. B. psichinės sveikatos būklės dinamiką stebimu laikotarpiu ir pripažinęs, kad ji stabilizavosi, sutiko su komisijos dėl priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros ( toliau-Komisija) rekomenduojančia išvada ir pakeitė priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis į ambulatorinį gydymą pagal gyvenamąją vietą, tačiau apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi bei skundų motyvais su tokiomis pirmos instancijos teismo išvadomis nesutinka.

11. Iš Komisijos išvados matyti, jog A. B. 2016-02-10 diagnozuotas (duomenys neskelbtini), kurie lėmė jo padarytas nusikalstamas veikas ir buvo jo padaryto labai sunkaus ir nesunkaus nusikaltimo priežastis. Tuo metu jo psichikos būklė buvo sutrikusi ir jis savo veiksmų, nulėmusių jo vaikų mirtis ir sugyventinės nežymų sveikatos sutrikdymą, nesuvokė. ( b.l.7-18). Jam priverčiamoji medicinos priemonė stacionarinis stebėjimas griežto, sustiprinto ir bendro stebėjimo sąlygomis taikoma nuo 2016-11-09, t.y. daugiau kaip 6 metus. Tai, kad stebėjimo sąlygos periodiškai buvo švelninamos, aptariamu atveju, apygardos teismui leidžia spręsti, jog A. B. priverstinis gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje turėjo įtakos ne tik jo psichinės sveikatos pagerėjimui, bet ir socialinio pavojingumo sumažėjimui, ką akivaizdžiai įrodo stebėjimo sąlygų kaita iš sunkiausios į lengviausią.Kaip matyti iš A. B. paaiškinimų Komisijai bei jo paaiškinimų duotų teismo posėdžiuose, jis kritiškai vertina savo psichikos būklę, nurodo kad lankysis Kėdainių psichikos centre, vartos vaistus ir nevartos alkoholio, kas leistų svarstyti, jog jo liga gali būti kontroliuojama ambulatorinio stebėjimo sąlygomis esant tinkamai jo priežiūrai. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad įstatymas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą sieja su asmens sveikatos būklės pagerėjimu ir jo pavojingumo išnykimu, kas aptariamu atveju ir lėmė skundžiamo apylinkės teismo sprendimo priėmimą, nustačius jog A. B. sveikatos būklė pastarąjį stebimą laikotarpį pakankamai pagerėjo ir yra stabili. Apygardos teismui taip pat nėra abejonių, jog A. B. psichikos būsena stebimu laikotarpiu yra gera, nes iš Komisijos išvados matyti, kad koregavosi nemiga, sumažėjo nerimas ir įkyrios mintys bei stabilizavosi emocijos, pokalbio su juo metu suvokimo sutrikimų ir kliedesinės simptomatikos nestebėta, be to, jis žada daugiau niekada nebevartoti alkoholio ir lankytis pas psichiatrus. Tačiau šiuo atveju taip pat kreiptinas dėmesys, jos Komisijos išvadoje konstatuojama, kad toks formaliai teisingas elgesys yra struktūruotoje aplinkoje, o tai nagrinėjamos situacijos aspektu reiškia, jog toks elgesys yra esant kontroliuojamai A. B. dienotvarkei, gyvenimo ir mitybos režimui, nustatyto gydymo režimo bei žalingų įpročių (alkoholio vartojimo) nebuvimui ir A. B. nuolatinei priežiūrai. ( b.l.3-4). Apygardos teismo vertinimu, taikant ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, A. B. gyventų jau nebe struktūruotoje aplinkoje, o prižiūrimas tik šeimos nario- sesers V. M., su kuria, kaip jis teigia palaiko artimus ryšius, o tai suponuoja detaliai ištirti visas aplinkybes ar šiuo atveju, taip pat išliktų panaši A. B. elgesio kontrolė ir ar šeimos narys, kurio priežiūrai A. B. perduodamas, ir toliau galėtų ją tinkamai įgyvendinti, kad nedidėtų A. B. socialinis pavojingumas.

12. Iš 2022-10-12 A. B. sesers V. M. prašymo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams matyti, kad ji sutinka rūpintis broliu paleidus jį iš ligoninės, skatins lankytis pas gydytojus, gerti vaistus ir padės įsikurti. (b.l.24). Tačiau iš karto po skundžiamos nutarties priėmimo, V. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriame jau nebesutinka, kad brolis su ja apsigyventų ir teigia, kad nesugebės užtikrinti jo priežiūros. ( b.l.62, 68). Tokia nenuosekli, nelogiška ir prieštaringa A. B. sesers pozicija bei kartu su skundu pateikti jos sveikatą charakterizuojantys duomenys (neigiama (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos charakteristika dėl V. M. neadekvataus elgesio, darbingumo lygio pažyma, išvada dėl darbo pobūdžio sąlygų), leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad asmens, kuriam taikomos priverčiamos medicinos priemonės ambulatorinis stebėjimas ir gydymas skundžiamoje nutartyje nurodytoje vietoje nebūtų veiksmingas ir tinkamas. Tokią išvadą sustiprina tai, kad V. M. pati yra tik iš dalies darbinga ir iš esmės jai pačiai reikalinga priežiūra, nes nuo 2022-02-15 iki 2024-02-17 jai nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, kaip pati nurodo skunde dėl psichikos ligos ( b.l.63-68), o tai , aptariamu atveju, yra ypač reikšminga aplinkybė, sprendžiant apie A. B. būsimas gyvenimo sąlygas. Be to, V. M. gyvena kartu su vyru K. M., kuris nesutinka, kad A. B. gyventų kartu, o iš (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad kartu toje gyvenamojoje vietoje deklaruota ir dukra I. M. bei jos mažametis sūnus ( b.l.50, 62). Tokie duomenys apygardos teismui leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad palikus galioti skundžiamą nutartį, A. B. neturėtų kur gyventi toje gyvenamojoje vietoje, pagal kurią jam turėtų būti taikomas ambulatorinis gydymas ir nebūtų jį globojančio bei prižiūrinčio asmens V. M. atsisakius šio įsipareigojimo.

13. Vertintina ir tai, kad A. B. esant nepakaltinamumo dėl psichikos ligos būsenoje, jis nužudė du savo kūdikius ir sužalojo sugyventinę, o jo elgesį lėmė ne tik tuo metu buvusi psichikos liga, bet ir asocialios gyvenimo sąlygos, girtavimas su užgėrimais, po kurių surikdavo atmintis jam „vaidendavosi“, tai matyti iš Komisijos išvados ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertizės akto ( b.l.14). Kreiptinas dėmesys į tai, kad A. B. pagal smurto rizikos įvertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio smurto rizika, t.y. vertinant jo duomenis nustatyti veiksniai didinantys riziką nusikalsti-psichikos sutrikimai, su mokymusi ir darbu susijusios problemos, su alkoholiu susijusios problemos. Nustatyti ir svarbūs veiksniai, kurie gali didinti riziką pakartotinai nusikalsti, t.y. savivokos stoka, buvimas destabilizuojančioje aplinkoje, alkoholizacija ir vaistų nevartojimas ambulatorinio gydymo metu ( b.l.23). Akivaizdu, kad A. B. taikant ambulatorinį stebėjimą pagal gyvenamąją vietą ir jam gyvenant pas seserį, kuri taip pat serga psichikos liga, ir būna neadekvataus elgesio, būtų ne tik sudaromos sąlygos konfliktui su seserimi ar jos sutuoktiniu, kurie nesutinka, kad jis gyventų kartu, o tai gali įtakoti jo psichikos ligos paūmėjimą, kartu ir socialinio elgesio pavojingumą bei nebūtų tinkamų sąlygų jo elgesio ir vaistų vartojimo kontrolei.

14. 14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Komisijos išvadą, skundžiamą nutartį, kitus byloje esančius duomenis sprendžia, kad nors A. B. psichikos sveikatos būklė yra pagerėjusi, tačiau esant vidutinei pakartotinio smurto rizikai ir veiksniams, kurie gali didinti riziką pakartotinai nusikalsti ir nesant tinkamų gyvenimo ir priežiūros pagal gyvenamąją vietą sąlygų, esant pakitusiai situacijai dėl A. B. tolesnio ambulatorinio gydymo vietos jo seseriai nesutinkant rūpintis ir priimti gyventi, priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis A. B. kol kas yra negalimas. Dėl to yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria A. B. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir A. B. priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, pratęsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimo, dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeitimo A. B., netenkinti.

Pratęsti A. B. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymą.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.