Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilnius Town Group“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad Nutarimo priėmimo metu pareiškėjai išduotas TIPK leidimas buvo panaikintas, pareiškėja nebuvo nei atliekas naudojančia, nei šalinančia įmone, taigi, neturėjo pareigos turėti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento. Dėl šios priežasties, nesant pareiškėjos neteisėtų veiksmų, Nutarime nurodyta ekonominė sankcija jai paskirta nepagrįstai.

Nutarime nurodoma, kad pareiškėja AAD 2022 m. spalio 13 d. raštu buvo informuota dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento pateikimo, o 2023 m. vasario 14 d. raštu buvo įpareigota per 5 darbo dienas pateikti AAD prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, tačiau prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas nepateiktas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas bei Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. D1-265 (toliau – ir Aprašas), nuostatas.

Pažymi, kad pareiškėja 2023 m. vasario 22 d. rašte AAD paaiškino, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo šiuo metu negali pateikti dėl svarbių, pateisinamų priežasčių, apie kurias informavo AAD. Pareiškėja 2023 m. vasario 22 d. rašte AAD paaiškino, kad Agentūros iniciatyva, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 191, 192, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 193 straipsniu įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 3.2.5.1 papunkčiu ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, išduotų pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80, vykdoma pareiškėjos turimo TIPK leidimo pakeitimo į Taršos leidimą (toliau – ir TL) procedūra.

Pareiškėjos duomenimis, šiuo metu leidimo keitimo procedūra laikinai sustabdyta, siekiant suteikti Bendrovei papildomo laiko sudaryti su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) naują žemės nuomos sutartį dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir Žemės sklypas), dalies nuomos. Kadangi pareiškėjai nuosavybės teise priklauso Žemės sklype esantis pastatas – mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. 1099-4017-8014, Bendrovė kaip Žemės sklype esančio pastato savininkė turi teisę į Žemės sklypo dalies, reikalingos pastatui eksploatuoti, nuomą ar įsigijimą lengvatine tvarka (be aukciono). Šiuo metu susiklostė faktinė situacija, jog dėl NŽT vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus pareiškėja jau virš 2 metų negali tinkamai įgyvendinti jai įstatymo garantuojamos teisės į Žemės sklypo nuomą. Šiuo metu Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo procedūros sustojo dėl NŽT iškelto formalaus reikalavimo parengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą toje dalyje, kurioje Žemės sklypą kerta (duomenys neskelbtini) gatvė (tokio projekto rengimas užtrunka apie 6–12 mėnesių) ir nesuderinamumo tarp kompetentingų institucijų (NŽT ir Vilniaus miesto savivaldybės) Bendrovei tuo klausimu pateikiamų nurodymų.

Tik pareiškėjai sudarius Žemės sklypo dalies nuomos sutartį taptų aišku, koks Žemės sklypo plotas bus faktiškai naudojamas pareiškėjos veikloje, įskaitant ir nepavojingų atliekų tvarkymo veiklos vykdymą. Atitinkamai, galėjo pasikeisti pareiškėjos perdirbamų atliekų kiekis, kas pagal Aprašą turi reikšmę, nustatant prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą. Neturėdama Žemės nuomos sutarties, pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į draudimo bendrovę ar banką dėl, atitinkamai, laidavimo sutarties sudarymo ar garantijos išdavimo (tokie dokumentai pareiškėjai paprasčiausiai nebūtų išduodami).

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodo, kad Departamentas 2023 m. gegužės 9 d. surašė juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą (toliau – ir Protokolas) Nr. J47-1217/2023 UAB „Vilnius Town Group” už tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalimis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. D1-265 „Dėl Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo“ patvirtintų Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo nuostatomis, atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės, kurios privalo turėti taršos ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar Taršos leidimą, išskyrus nuotekų dumblo apdorojimą vykdančias savivaldybės valdomas įmones, turi Departamentui pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą.

2022 m. spalio 13 d. Departamentas raštu Nr. AD5-19987 apie prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento pateikimą informavo Bendrovę. 2023 m. vasario 14 d. Departamento raštu Nr. AD5-2634 Bendrovė įpareigota per 5 darbo dienas pateikti Departamento Aplinkos kokybės departamentui ir Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Bendrovė iki šios dienos prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento nepateikė ir vykdo veiklą, neturėdama galiojančio prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento (laidavimo draudimo sutarties ir (arba) banko garantijos, ir (arba) maksimaliosios hipotekos). Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalis ir padarė pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalimis bei Aprašo nuostatomis, atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės, kurios privalo turėti taršos ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar Taršos leidimą, išskyrus nuotekų dumblo apdorojimą vykdančias savivaldybės valdomas įmones, turi Departamentui pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Akivaizdu, jog nuo 2022 m. gegužės 1 d., įsigaliojus 2021 m. birželio 30 d. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo Nr. XIV-488 pakeitimams, Bendrovė, vykdydama atliekų apdorojimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pagal jai išduotą TIPK leidimą, privalėjo pateikti Departamentui prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. UAB „Vilnius Town Group” iki šios dienos prievolių užtikrinimo dokumento Departamentui nepateikė.

Remiantis Aprašo 13 punktu „Įmonė turi AAD pateikti naują ar pratęstą prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, parengtą pagal Apskaičiavimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus, ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos“. Aprašo 20 punkte nustatyta, kad „Įmonei per šio Prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo 13 punkte nurodytą terminą nepateikus naujo ar pratęsto prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, AAD raštu kreipiasi į įmonę reikalaudama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Nepateikus prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento AAD sprendžia dėl atsakomybės taikymo įmonei, įmonės vadovui ar kitam atsakingam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 32 dalies nuostatas.

Paaiškina, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. (30-4)-A4E-5052 sustabdė galiojimą, leidžiantį pareiškėjai perdirbti (apdoroti) šiuo metu atviroje 1 ha teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios planas pateiktas 2011 m. lapkričio 3 d. taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. VR-4.7-V-02-300 1 priede, esančias statybos ir griovimo atliekas, kurių likutis sudaro apie 12 816 t. Tačiau, atsakovo teigimu, šis priimtas sprendimas neturi jokios įtakos Bendrovei turėti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą.

Skiriant pareiškėjai ekonominę sankciją, Departamentas tiksliai vadovavosi imperatyviomis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo normomis, šio įstatymo 51 straipsniu ir atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą Nutarimą, paskirdamas pareiškėjai sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2023 m. birželio 9 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“, priimto byloje Nr. J47-1217/2023/J01, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Departamentas 2022 m. spalio 13 d. raštu Nr. AD5-19987 apie prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento pateikimą informavo Bendrovę.

2023 m. sausio 13 d. Departamento vyriausioji specialistė surašė Tarnybinį pranešimą „Dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentų nepateikimo“. Kartu su šiuo Tarnybiniu pranešimu buvo pateiktas įmonių, kurios nėra pateikusios prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentų, sąrašas. Pareiškėja buvo nurodyta pateikiamame sąraše.

Departamentas 2023 m. vasario 14 d. raštu Nr. AD5-2634 „Dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento pateikimo“ kreipėsi į pareiškėją ir įpareigojo pareiškėją per 5 darbo dienas pateikti minėtus dokumentus.

Pareiškėja 2023 m. vasario 22 d. pateikė Departamentui atsakymą. Paaiškino, kad, Agentūros iniciatyva, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 191, 192, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 193 straipsniu įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 3.2.5.1 papunkčiu ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, išduotų pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80, vykdoma pareiškėjos turimo TIPK leidimo pakeitimo į Taršos leidimą procedūra. Nurodė, jog yra sprendžiamas klausimas dėl Žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo ir tik sudarius sutartį bus aišku, koks plotas bus faktiškai naudojamas. Paaiškino, kad įsipareigoja pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą po to, kuomet bus baigtos minėtos procedūros.

Departamentas 2023 m. gegužės 9 d. surašė Protokolą, o 2023 m. birželio 9 d. priėmė šioje byloje skundžiamą Nutarimą, kuriuo Bendrovei už Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimus, už kuriuos atsakomybė nustatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje, skyrė 5 000 Eur baudą.

Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nutarimą.

Atliekų tvarkymo įstatymo (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 31 d. iki 2023 m. spalio 4 d.) 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių, kurios privalo turėti leidimą pagal šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus nuotekų dumblo apdorojimą vykdančias savivaldybės valdomas įmones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančia laidavimo draudimo sutartimi ir (arba) banko garantija, ir (arba) maksimaliąja hipoteka (toliau – prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas). To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytos įmonės privalo pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą vadovaudamosi šio straipsnio 5 dalyje nurodyta atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarka. Prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti apskaičiuota vadovaujantis šio straipsnio 5 dalyje nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų rūšis, kiekį ir tvarkymo būdus, tvarka. Prievolių įvykdymo užtikrinimas turi būti taikomas nuo atliekų tvarkymo veiklos pradžios iki tol, kol bus panaikintas šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodyto leidimo galiojimas ir įgyvendintos šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytame atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstytame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane nurodytos priemonės. Pažeidę šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ar šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, įmonė, įmonės vadovas ar kiti atsakingi asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas. Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 5 dalis nustato, kad Aplinkos ministras nustato atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, šių prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų dydį ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų rūšis, kiekį ir tvarkymo būdus, tvarką.

Aprašo 13 punktas nustato, kad įmonė turi Departamentui pateikti naują ar pratęstą prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą, parengtą pagal Apskaičiavimo tvarkos apraše nustatytus reikalavimus, ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos.

Aprašo 17 punktas nustato, kad Agentūrai priėmus sprendimą dėl apskaičiavimo formos suderinimo, įmonė pateikia Departamentui prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą kartu su Agentūros sprendimo suderinti apskaičiavimo formą elektroninio dokumento nuorašu ir lydraščiu. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas turi būti pasirašytas jį išdavusios draudimo įmonės ar banko kvalifikuotu elektroniniu parašu arba rašytiniu parašu. Teikdama draudimo įmonės išduotą laidavimo draudimo raštą ar banko išduotą garantiją, įmonė kartu pateikia apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (banko mokėjimo pavedimo kopiją, sąskaitos išrašą arba deponuotų lėšų išrašą). Kad užtikrintų prievolių įvykdymą maksimaliąja hipoteka, įmonė pateikia Departamentui nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos patvirtinimo data turi būti ne ankstesnė nei Agentūros priimto sprendimo dėl apskaičiavimo formos suderinimo data.

Aprašo 20 punktas nustato, kad Įmonei per Prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos aprašo 13 punkte nurodytą terminą nepateikus naujo ar pratęsto prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, Departamentas raštu kreipiasi į įmonę reikalaudamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Nepateikus prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, Departamentas sprendžia dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 32 dalies nuostatas (Aprašo 20¹ punktas).

Pareiškėja neneigia, kad nėra pateikusi prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento, nurodydama, kad tokio dokumento pateikti neturėjo, nes Nutarimo priėmimo metu neturėjo TIPK, t. y. nebuvo atliekas naudojančia ar šalinančia įmone Atliekų įstatymo prasme. Pareiškėja taip pat nurodo, kad tokio dokumento pateikti negalėjo, nes vyko TIPK leidimo pakeitimo į Taršos leidimą procedūra bei procesai, susiję su Žemės sklypo nuomos sutarties sudarymu su NŽT. Nesant Žemės sklypo nuomos sutarties, pareiškėja neturėjo galimybės teisinio pagrindo kreiptis į draudimo bendrovę ar banką, nes tokie dokumentai jai nebūtų išduoti.

Teismas su pareiškėjos argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad pareiškėja prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus turėjo pateikti dar 2022 m. gegužės 1 d., įsigaliojus 2021 m. birželio 30 d. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo Nr. XIV-488 pakeitimams. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja Departamento ne kartą buvo informuota apie būtinybę pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus, tačiau to neatliko. Pareiškėjai Protokolas surašytas 2023 m. gegužės 9 d. ir sankcija yra taikyta už tai, jog ji minėtų dokumentų nepateikė nuo Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, bet ne už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 16 d., kuomet buvo priimtas Sprendimas panaikinti TIPK.

Pareiškėja skunde teismui akcentuoja procedūras, kurios neva trukdė pareiškėjai gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus, tačiau teismas pažymi, jog minėti argumentai nėra teisiškai reikšmingi, nes teisės aktų nuostatos imperatyviai nustato minėtų dokumentų pateikimą. Pasisakant dėl argumentų, kad tik sudarius Žemės sklypo nuomos sutartį taptų aišku, koks būtų faktiškai naudojamas Žemės sklypo plotas ir atitinkamai perdirbamų atliekų kiekis pažymėtina, kad, kaip minėta, pareiškėja prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentus turėjo pateikti įsigaliojus 2021 m. birželio 30 d. Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo Nr. XIV-488 pakeitimams. Nuo šio laikotarpio iki kol buvo panaikintas TIPK leidimas pareiškėja vykdė veiklą, todėl tiek Žemės sklypo plotas, kuriame buvo vykdoma veikla bei atliekų kiekis pareiškėjai turėjo būti žinomi. Pareiškėja taip pat nurodo, kad draudimo bendrovės ar bankas tokių dokumentų nebūtų išdavęs, tačiau teismui nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kad į minėtus subjektus dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentų suteikimo buvo pasikreipusi.

Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo reikalavimų ar aplinkos ministro nustatytos atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų.

Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalis nustato, kad skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, numatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl atsakovas pagrįstai už pažeidimą, nustatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 85¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrė pareiškėjai ekonominės sankcijos vidurkį – 5 000 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilnius Town Group“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.