Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-06-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-82/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-19
Bylos Nr.
1S-82/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Advokatai
Aleksandras Palamarčukas
Kategorijos

Byla Nr. 1S-82/2009 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriausteisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Dužinskui,gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo K. T. gynėjos advokatės V. L. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarties, kuria K. T. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2009 m. birželio 5 d.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. T. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, o būtent:

jis 2008 m. birželio 2 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), A. Ž. priklausančioje sodyboje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, bendrai veikdamas su N. C., R. T. ir J. T., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, vadeliodamas vežimą, nuvažiavo į A. Ž. sodybą, pastarajam išėjus iš gyvenamojo namo į kiemą, tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. Ž. į galvą bei kitas kūno vietas, padarydamas galvos traumą, šonkaulių lūžimus, poodines kraujosruvas, dėl to A. Ž. mirė, ir tokiu būdu jį nužudė;

be to, K. T. įtariamas tuo, kad būdamas toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, t. y. 2008 m. birželio 2 d., apie 2 val., (duomenys neskelbtini), A. Ž. priklausančiame name, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, bendrai veikdamas su N. C., R. T. ir J. T., pavartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją B. Ž., sudavė smūgius kojomis nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas ir, taip atimdami galimybę jai priešintis, reikalavo pinigų, kuriuos ji ne savo laisva valia paėmė nuo kambaryje stovėjusio stalo po klijuote ir atidavė, po to iš kambaryje stovėjusios spintelės stalčiaus pagrobė plastmasinį maišelį su jame buvusiomis monetomis po 5 Lt, tuo padarė nukentėjusiajai 180 Lt turtinės žalos, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartimi įtariamajam K. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, to paties teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi šios kardomosios priemonės terminas pratęstas dar trims mėnesiams.

Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 28 d. ir 2009 m. kovo 4 d. nutartimis suėmimo terminą abu kartus dar pratęsė po tris mėnesius. Skundžiama 2009 m. birželio 1 d. nutartimi Kauno apygardos teismas įtariamajam suėmimo terminą vėl pratęsė trims mėnesiams.

Kauno apygardos teismas konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad K. T. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Jis įtariamas padaręs du tyčinius – labai sunkų ir apysunkį – nusikaltimus, už labai sunkų nusikaltimą numatyta tik reali ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Be to, K. T. yra nevedęs, jo nesaisto šeimos ryšiai, jis nedirbo ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės Kauno apygardos teismui leido pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas ir užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, daugybės atliekamų procesinių veiksmų.

Šalies argumentai

Įtariamojo K. T. gynėja advokatė V. L. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartį.

Gynėja nurodo, kad apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą K. T., neatsižvelgė į įtariamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, laisvėje likusius motiną ir brolį, su kuriais palaiko ryšius laiškais. Būdamas suimtas jis negali padėti motinai rūpintis ūkiu.

Teismas nepagrįstai nurodė, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes tam jis neturi jokio pagrindo. K. T. suimtas jau metus laiko, bet daugiau kaip pusę metų su juo neatliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, o paskirtų ekspertizių išvadų jis gali laukti ir laisvėje. Padarytus veiksmus įtariamasis pripažįsta, tačiau, gynėjos nuomone, jie netinkamai kvalifikuoti.

Teismo posėdyje suimto įtariamojo K. T. gynėjas prašo įtariamojo gynėjos skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo K. T. gynėjos skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje detaliai nurodyta, kada gali būti skiriama (taigi ir pratęsiama) kardomoji priemonė – suėmimas.

Pratęsdamas įtariamojo K. T. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo).

K. T. įtariamas padaręs du tyčinius – labai sunkų ir apysunkį – nusikaltimus, todėl, jei kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė.

Pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Kauno apygardos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“.

Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Iš surinktų duomenų matyti, jog įtariamasis nevedęs, jo nesaisto šeimos ryšiai, iki sulaikymo jis nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio.

Šių aplinkybių visuma patvirtina teismo išvadą, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindas, dėl kurio K. T. paskirta bei pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė.

Duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros protokole, nukentėjusiosios B. Ž., liudytojų apklausos protokoluose, įtariamųjų apklausos protokoluose, daiktų bei dokumentų pateikimo protokoluose, teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 709/08 (02) dėl A. Ž. mirties priežasties, kituose dokumentuose esanti informacija leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog K. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminą.

Skunde nurodomos aplinkybės, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir palaiko ryšius su artimaisiais, yra reikšmingos nustatant, ar įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau nepaneigia suėmimo pagrindo ir nėra pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Įtariamojo K. T. gynėja skunde nurodo, jog įtariamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažįsta, todėl negali daryti jokio poveikio kitiems proceso dalyviams, tačiau skundžiamoje nutartyje nebuvo nustatytas suėmimo pagrindas, nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad jis trukdys procesui.

Be to, nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo, nesvarstomas kaltės klausimas. Tai padarys pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės.

Skunde teigiama, jog įtariamasis laikomas suimtas jau metus laiko, bet daugiau kaip pusę metų su juo neatliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Apeliacinio teismo teisėja konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties ir sudėtingas. Tai patvirtina aplinkybė, jog įtarimai pareikšti keturiems asmenims.

Per laikotarpį po ankstesnio kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo apklausti liudytojai V. Ž., N. S.; atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl įtariamojo N. C. veikų; įteikti patikslinti pranešimai apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų padarymo visiems keturiems asmenims, tarp jų ir K. T.; atliekami objektų tyrimai bei ekspertizės.

Paaiškėjus naujai aplinkybei, kad mirė nukentėjusioji B. Ž., prieš kurią padarytas plėšimas, 2009 m. balandžio 13 d. paskirta papildoma užduotis atlikti medicinos tyrimą. Byloje taip pat atlikta ir atliekama daugybė objektų tyrimų bei ekspertizių – teismo medicinos lavono tyrimas, kompleksinis biologinis DNR, daktiloskopinis, trasologinis, medicinos tyrimai, odorologinis tyrimas, kompleksinė teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė.

Dėl to ikiteisminio tyrimo trukmė adekvati atliktų bei atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekiui, ir išlieka suėmimo terminui pratęsti būtinos sąlygos, nepažeistos Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Vadovaudamasis BPK 127 straipsnio 7 dalies nuostatomis, teisėjas, pratęsdamas suėmimo terminą, turi patikrinti, ar per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Tai reiškia, jog veiksmai nebūtinai turi būti atliekami su konkrečiu įtariamuoju, ką šiuo atveju gynėja nurodo skunde. Iš jau aptartų duomenų matyti, kad tiriant nusikalstamas veikas ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami, o pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminas pratęstas, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus daroma išvada, jog Kauno apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas K. T. pratęstas tokiu pagrindu ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs Lietuvos Respublikos BPK, bei nepažeidžiant jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 1 ir 4 punktų nuostatų.

Pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n utaria:

įtariamojo K. T. gynėjos advokatės V. L. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė