Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1030-640/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-08
Bylos Nr.
2S-1030-640/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Pareiškėjas
D. L., L. K.
Kategorijos
  • 95.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1030-640/2012Teisminio proceso numeris Nr. 2-09-3-00082-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 95.5., 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. L. ir L. K. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties priimtos civilinėje byloje pagal antstolės J. J. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė J. J. vykdydama Druskininkų m. apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus kreipėsi į Druskininkų m. apylinkės teismą prašydama pakeisti skolininką V. S. naujais skolininkais D. L. ir L. K. vykdomosiose bylose Nr. 0052/02/00226, 0052/02/00675, 0052/02/00826, 0052/02/01339. Nurodė, kad 2003-09-24 skolininkas V. S. mirė. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą po V. S. mirties išduotas jo dukroms D. L. ir L. K..

Žemesnės instancijos teismas

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012-02-01 nutartimi (b.l. 11-12) antstolės J. J. pareiškimą patenkino ir pakeitė skolininką V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) jo turtinių teisių bei pareigų perėmėjais D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vykdomosiose bylose Nr. 0052/02/00226, 0052/02/00675, 0052/02/00826, 0052/02/01339. Nurodė, kad palikimo priėmimo faktas šiuo atveju suponuoja mirusio skolininko turtinių teisių ir pareigų perėmimą bei galimą teisių perėmimą vykdymo procese, t. y. vykdymo proceso šalies pakeitimą CK 5.51 ir 5.52 str. Nustačius įstatyminį mirusio skolininko turto įpėdinį, kuris yra ir jo turtinių teisių bei pareigų perėmėjas, antstolio prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese tenkintinas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos D. L. ir L. K. atskiruoju skundu (b.l. 17-19) prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-02-01 nutartį ir išspręsti skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą iš esmės – antstolės J. J. prašymą dėl skolininko pakeitimo atmesti. Nurodo, kad išieškotojo ar skolininko testamentiniai ar įstatyminiai įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 str. prasme. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Pareiškėjos pažymi, kad joms 2005-06-15 buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo jos paveldėjo V. S. priklausantį turtą. Palikėjos nei priimdamos palikimą, nei įregistruodamos paveldėtą turtą savo vardu, nei daug vėliau po to nieko nežinojo apie palikėjo skolas. Nurodo, kad kreditorius nepateikė jokių įrodymų, jog trejų metų naikinamasis terminas nebuvo praleistas ir kreditoriniai reikalavimai pareiškėjoms buvo pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodo, kad nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Nurodo, kad nustačius, jog kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 str. 1 d. nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl proceso teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas. Be to, nurodė, kad pranešimą apie rašytinį nagrinėjimą pareiškėjos gavo tik 2012-01-30, o skundžiama nutartis priimta 2012-02-01, todėl pareiškėjos objektyviai negalėjo susipažinti su dokumentais bei pateikti teismui atsikirtimus į antstolės pareiškimą.

Atsiliepimas

Antstolė J. J. atsiliepimu (b.l. 31) į atskirąjį skundą, prašo pareiškėjų atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, kad palikimo priėmimą ir atsakomybę už palikėjo skolas nustato CK VI skyrius. CK 5.50 str. nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodo, kad pareiškėjos atskirajame skunde pačios netinkamai taiko materialinę teisės normą, nes CK 5.63 str. 1 d. nustatyta palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka yra skirta tik tiems kreditoriams, kurie dar nėra iš palikėjo prisiteisę ar pareiškę jam ieškinių teisme.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, kad 2005-06-15 pareiškėjos D. L. ir L. K. priėmė V. S. palikimą ir paveldėjo jo turtą. 2012-01-04 antstolė J. J. vykdydama vykdomuosius raštus, išduotus 2001-10-31, 2002-08-29, 2001-10-31, 2002-08-29 kreipėsi į teismą prašydama pakeisti mirusį skolininką V. S. naujais skolininkais D. L. ir L. K..

Ginčo esmė – ar skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai pakeitė skolininką vykdymo procese.

CPK 596 str. 1 d. nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šioje įstatymo nuostatoje išvardyti atvejai, kuriais pakeičiamas išieškotojas ar skolininkas. Jie gali būti pakeisti ir kitais įstatymų nurodytais atvejais. Procesinis teisių perėmimas civiliniame procese galimas tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos ir yra pagrindas tą šalį pakeisti jos teisių perėmėju. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialinio teisinio santykio subjektų pasikeitimas. Tam reikalingos dvi sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialinio teisinio santykio; 2) pasitraukusiojo subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Teisių perėmimas vykdymo procese vykdomas pakeičiant išieškotoją ar skolininką, jeigu perleidžiamas reikalavimas, perkeliama skola ar kitais įstatymų numatytais atvejais.

Iš bylos matyti, jog teismui kartu su prašymu pateikti vykdomieji raštai patvirtina, jog antstolė J. J. vykdo Druskininkų miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-466-02/2001, išduotą 2001-10-31, dėl 36,97 Lt išieškojimo valstybės naudai (vykdomoji byla Nr.0052/02/00226); Druskininkų miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-317-01/2002, išduotą 2002-08-29, dėl 40,10 Lt išieškojimo valstybės naudai (vykdomoji byla Nr.0052/02/00645); Druskininkų miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-466-02/2001, išduotą 2001-10-31, dėl 1098,81 Lt išieškojimo UAB „Druskininkų butų ūkis“ (vykdomoji byla Nr.0052/02/00826); Druskininkų miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-317-01/2002, išduotą 2002-08-29, dėl 759,75 Lt išieškojimo UAB „Druskininkų butų ūkis“ naudai (vykdomoji byla Nr.0052/02/01339) iš skolininko V. S. (b.l. 3-6).

2003-09-24 skolininkas V. S. mirė (b.l.10). Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą po V. S. mirties išduotas jo dukroms D. L. ir L. K. (b.l. 2).

LR CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje, t.y. kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko veikla. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (LR CK 5.63 str. 4 d.). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka, yra informavimo veiksmas; jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 daliai taikyti. Jeigu reikalavimai arba ieškinys pareikšti vėliau nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai praleistas dėl svarbių priežasčių terminas teismo gali būti pratęsiamas (atnaujinamas). Jei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų imtasi vėliau nei per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-540/2011; kt.). Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė L. U. D. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, ir kt., bylos Nr. 3K-3-243/2011).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolės J. J. prašymą dėl vykdymo proceso šalies (skolininko) pakeitimo, nesprendė aukščiau nurodytų aplinkybių, t.y. nesiaiškino ar palikėjo V. S. kreditoriai laikėsi CK 5.63 str. reikalavimų, o tik nepagrįstai konstatavo, kad antstolės prašymas yra pagrįstas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apeliančių atskirojo skundo argumentą, jog apie civilinės bylos nagrinėjimą jos buvo informuotos netinkamai, nes dėl itin trumpo laiko nuo pranešimo apie bylą iki teismo posėdžio negalėjo pateikti savo prieštaravimų pareiškimui. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad išieškotojai šiuo nagrinėjamu atveju iš viso nebuvo informuoti apie bylą ir taip pat negalėjo pateikti savo argumentų dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. CPK 593 str. 3 d. numato, kad pareiškimai dėl leidimo įeiti į skolininko būstą, dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko paprastai nagrinėjami šalims nepranešus. Tai reiškia, kad visais kitais atvejais, kuomet nagrinėjami pareiškimai vykdymo proceso metu, teismas privalo informuoti visus suinteresuotus bylos baigtimi asmenis apie tokio pareiškimo nagrinėjimą (CPK 153 str. 2 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesiaiškinant, ar kreditoriai – valstybė, UAB „Druskininkų butų ūkis“ laikėsi CK 5.63 str. reikalavimų, todėl tokia teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta. Siekiant išsiaiškinti šias bylai reikšmingas aplinkybes, kad būtų tinkamai atskleista bylos esmė, klausimas negali būti išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus įrodymus, nes nėra pateiktos vykdomosios bylos, tai pat nėra apie bylą informuoti kreditoriai, todėl jis perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 3 p., teismas

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl skolininko pakeitimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė