Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

dalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros įgaliotiems atstovams Irmai Jestremskienei, Tomui Barkauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą dėl 2009-02-12 nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos sušvelninimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-02-12 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Tomo Barkausko nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. PR-31 R. S. buvo paskirta administracinė nuobauda – 4000 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 4 d., padarymą.

Pareiškėjui administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis 2009-02-16, tiksliau nenustatytu laiku, Prienų rajone, netoli Naravų kaimo, Prienų šilo miške, neturėdamas leidimo naudoti gyvūnijos išteklius, licencijos, draudžiamu laiku, draudžiamu medžioklės įrankiu (kilpa), neturėdamas medžioklės lapo, medžiotojo bilieto, veikdamas grupėje asmenų su D. M. , neteisėtai sumedžiojo apie 3 metų amžiaus stirną. Šiais veiksmai pažeidė Medžioklės įstatymo 4 str. 1 p., 17 str., Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 3 skyriaus 17.2 p., 4 skyriaus 18.1 p., 18.2 p., 9 skyriaus 60.1 p. reikalavimus.

Administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos įgalioti atstovai teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo nepatenkinti.

Įgalioti atstovai paaiškino, kad pareiškėjui pagrįstai parinktas maksimalus nuobaudos dydis. Nors pareiškėjas savo kaltės neneigė, tačiau pažeidimas buvo padarytas veikiant bendrininkų grupėje. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad pažeidimas padarytas bendrininkų grupėje. Pareiškėjas duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė, be to, buvo labai sudėtinga įrodyti pažeidimo sudėtį.

Tai, kad pareiškėjas padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 4 d., be pareiškėjo skundo motyvų (pažeidimo sudėtį ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę iš esmės pripažįsta), taip pat įrodoma ir administracinio teisės pažeidimo protokolo, nutarimo skirti administracinę nuobaudą, Prienų agentūros ir Valstybinės maisto ir veterinarijos pažymų duomenimis, kurie pripažįstami tinkamais įrodymais, ir, kuriais remiantis, nustatomas administracinio teisės pažeidimo padarymas bei jo padarymu kaltinamo asmens kaltė (ATPK 256 str., 257 str. - prijungta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. PR-31). Teismas laiko, kad surinktas pakankamas pagrindas patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog pareiškėjas, nebūdamas medžiotoju, sąmoningai (tyčia) pažeidė Medžioklės įstatymo 4 str. 1 p., 17 str., Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 3 skyriaus 17.2 p., 4 skyriaus 18.1 p., 18.2 p., 9 skyriaus 60.1 p. reikalavimus. Teismo posėdžio metu Institucijos įgaliotas atstovas ir liudytojas (kurie betarpiškai buvo įvykio vietoje pareigūnai) teismui patvirtino visas faktines administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas dalinai ir nutarimas skirti administracinę nuobaudą pakeistinas (ABTĮ 124 str. 1 d. 5 p.).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta bei nutarimas priimtas tam įgaliotų pareigūnų, administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose. Nagrinėjant bylą Institucijoje buvo nustatyta 1 pareiškėjo atsakomybę lengvinanti ir 1 atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 32 str. 1 d. 1 p.). Teismas su tokia Institucijos pareigūno išvada sutinka ir laiko nepagrįstu įgaliotos atstovės teiginį, jog nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Administracinė nuobauda pareiškėjui turėjo būti paskirta tinkamai taikant LR ATPK 9 str., 20 str., 24 str., 30 str., 30-1 str., 30-2 str., 31 – 32 str., 272 str., 284 str. nuostatas bei atsižvelgus į visas administracinės nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes, taip pat į pareiškėjo asmenybę, jo turimų administracinių nuobaudų visetą. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs ir administracinės nuobaudos dydį rūšį parinkęs pareigūnas nevisiškai išsamiai įvertino šias nuostatas ir dėl šių aplinkybių visumos teismas daro išvadą, kad pritaikytos materialinės teisės normos sankcijos pažeidėjui nevisiškai atitinka ATPK 30-2 str. reikalavimams, teisingumo ir protingumo kriterijams, humaniškumo principui. Teismas tuo pačiu pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

Pareiškėjas prašo iš esmės taikyti LR ATPK 30-1 str., 30-2 str. nuostatas ir sumažinti paskirtosios administracinės nuobaudos dydį (konkretaus sumažintos baudos dydžio pareiškėjas teismui nenurodė). Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ir, tuo pačiu, tikslinga pareiškėjui paskirti mažesnę straipsnio sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą administracinės nuobaudos, negu paskirtoji nutarimu, dydį – paskirti 3000 Lt baudą (taikyti administracinės nuobaudos dydžio vidurkį – ATPK 30-2 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad pagrįstai buvo nustatytos 1 atsakomybę sunkinanti ir 1 atsakomybę lengvinanti aplinkybės, pareiškėjas praeityje už panašius teisės pažeidimus nebaustas (b.l. 10). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, taip pat yra pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra sietinas su ATPK 30-1 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (ABTĮ 13 str., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N 9– 827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje N3-1900/2006). ATPK 85 str. 4 d. sankcijoje numatyti baudos dydžiai - nuo 2000 Lt iki 4000 Lt. Šiuo atveju Institucija, skirianti administracinę nuobaudą, turi administracinę nuobaudą individualizuoti, atsižvelgdama į ATPK 30 str. 2 d., 30-2 str. nurodytas aplinkybes. Parenkant administracinės nuobaudos dydį, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes (taip pat į nustatytų atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių santykį bei reikšmingumą) ir laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Teismo nuomone, pareiškėjui paskirta maksimalaus dydžio administracinė nuobauda – 4000 Lt neatitinka ATPK 30-2 str. bei proporcingumo principo reikalavimų, nes ji paskirta tinkamai neįvertinus pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdžio ir kitų bylos aplinkybių, taip pat įstatymo reikalavimų (ATPK 30-2 str.). Teismas taip pat pabrėžia, kad proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijoje numatytas administracinės nuobaudos dydis būtų skiriama tada, jei bylos aplinkybės leidžia teigti, kad nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti pritaikius administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui švelnesnę nuobaudą negu numatyta sankcijoje už padarytą pažeidimą. Šiuo tikslu būtina įvertinti ir pareiškėjo anksčiau padarytų pažeidimų pobūdį, jų pavojingumą, paskirtų nuobaudų įvykdymą, pareiškėjo elgesį, kitas svarbias aplinkybes. Kaip jau buvo minėta pareiškėjas galiojančių administracinių nuobaudų neturi, savo kaltės iš esmės neneigia, nustatytos jo atsakomybę lengvinančios ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jo finansinė padėtis nėra gera, todėl pareiškėjui tikslinga sumažinti paskirtos baudos dydį iki sankcijos vidurkio (ABTĮ 30 str., 30-2 str.). Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, savo kaltės pareiškėjas iš esmės neneigia ir pats, padarė grubų teisės pažeidimą, sukėlusį sunkias pasekmes. Būtina įvertinti ir tai, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas, už kurį jam skirta administracinė nuobauda, laikomas labai grubiu, sukėlusiu sunkias pasekmes – veikiant bendrininkų grupėje kilpa buvo žiauriai uždusintas gyvūnas. Dėl šių aplinkybių nėra jokio pagrindo pareiškėjui dar labiau sumažinti baudos dydį arba visiškai neskirti administracinės nuobaudos, nes tai akivaizdžiai prieštarautų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teismų praktikai dėl ATPK 30-1 str. taikymo (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d.).

Jokių esminių pažeidimų, kurie galimai buvo padaryti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant Institucijoje, teismas nenustatė. Pareiškėjui pažeidimo protokolo nuorašas buvo įteiktas iš anksto, jame buvo išdėstytos procesinės teisės, pareiškėjas turėjo realią galimybę su jomis susipažinti. Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą pabrėžė, kad pareiškėjo skundo ir, tuo pačiu, visos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas teisme, leidžia pašalinti visus pažeidimus, galimai padarytus skiriant nuobaudą Institucijoje (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p.,

nutaria:

Pakeisti 2009-02-12 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Alytaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Prienų agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Tomo Barkausko nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. PR-31, kuriuo R. S. buvo paskirta administracinė nuobauda – 4000 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 str. 4 d., padarymą, ir R. S. paskirti 3000 (trijų tūkstančių) Lt baudą

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųsta Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.