- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- I-173-643/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01716-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Gintaras Dzedulionis, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- L. A. M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. A. M. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas panaikinti 2013-04-30 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Fondo valdyba) sprendimą Nr. (6.5) I-2825 (toliau – ir Spendimas) ir įpareigoti atsakovę jai pateiktą skundą išnagrinėti iš esmės. Nurodo, kad Fondo valdybos sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą, nes šis paduotas praleidus nustatytą terminą, numatytą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 str., galiojusio iki 2012-12-31, yra neteisėtas, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis teismas) 2012-02-06 nutarimu pripažino, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 str. 1 d. tiek, kiek joje sumažintų senatvės pensijų mokėjimas toje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas „Valstybės žiniose“ oficialiai paskelbtas 2012-09-21. O kadangi galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, todėl kreiptis dėl perskaičiuotos pensijos sumos, remiantis Laikinojo įstatymo 6 ir 7 straipsnių nuostatomis, nebuvo teisinio pagrindo. Tai reiškia, kad nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“, t. y. 2012-09-21, ir yra skaičiuotinas senaties terminas, nes iki to laiko galiojusios Laikinojo įstatymo 6 ir 7 str. nuostatos buvo privalomos tiek Fondo valdybai, tiek teismams, kuriems, išskyrus Konstitucinį Teismą, nesuteikta kompetencija vertinti įstatymų atitikimo Konstitucijai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 7–10) su skundu nesutiko, prašė bylą nutraukti, nes praleistas apskundimo terminas, arba skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjui išmokėjo 2010 m. sausio mėnesį. Taigi, apie tai, kad jam mokama ne visa paskirta senatvės pensija, jis sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Todėl, Fondo valdyba nustatė, kad kreipdamasis su 2013-04-25 skundu išmokėti nuo 2010-01-01 negautą senatvės pensijos dalį, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 metų terminą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginys, kad senaties terminas dėl nuo 2010-01-01 neišmokėtos senatvės pensijos dalies skaičiuotinas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo oficialaus paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“, t. y. nuo 2012-09-21, atsakovės nuomone, atmestinas. Apie tai, kad įsigaliojus Laikinajam įstatymui šio įstatymo nustatyta tvarka pradėta mokėti ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, todėl pareiškėjo reikalavimui dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo ir dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijos skyriaus veiksmų Fondo valdybai apskundimo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010 m. sausio mėnesio.
Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatas (nuo 2013-01-01 galiojanti redakcija), Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje (2012 m. gruodžio 29 d. redakcija) nustatyta, kad skundai dėl sprendimų pensijų, rentų ir kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą. Taigi nuo 2013-01-01 yra nustatytas 6 mėnesių Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo terminas. Kadangi pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, taigi pareiškėjas apie tai, kad mokama ne viso dydžio senatvės pensija, sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, darytina išvada, kad pareiškėjas, prašydamas įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti jam dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo nuo 2010-01-01 negautą senatvės pensijos dalį kreipdamasis į Fondo valdybą 2013-04-25 skundu, o į teismą – 2013-05-22, praleido ne tik Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą, bet ir iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą.
Atsakovė, grįsdama savo poziciją, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartimi (administracinė byla Nr. A552-432/2013) ir 2013-02-19 nutartimi (administracinė byla Nr. A-602-167/2013) ir nurodo, kad teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus jo teises), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, jog šios yra pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
Be to, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pareiškėjui pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas dėl draudžiamųjų pajamų sumažinta pensija išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei 3 metams (Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nuo sužinojimo apie mokamą ne visą paskirtą pensiją, taigi sprendimai mokėti ne visą paskirtą senatvės pensiją jam jau yra įvykdyti. Todėl, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalies atžvilgiu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata netaikytina.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis buvo informuotas tinkamai (b. l. 28). Administracinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Skundas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:
2013-04-02 pareiškėjas kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus 2-ąjį pensijų skyrių su prašymu pateikti pažymą apie nesumokėtos dėl turėtų draudžiamųjų pajamų senatvės pensijos dydį už 2010–2011 metus ir Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyrius 2013-04-16 priėmė sprendimą Nr. (10.1) 3-47531, kuriuo konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo L. A. M. išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos pensijos dalies bei išmokėti skirtumą tarp paskirtos ir 2010–2011 m. mokėtos pensijos (b. l. 14–16).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Fondo valdybos Vilniaus 2 pensijų skyriaus 2013-04-16 sprendimu Nr. (10.1) 3-47531, kreipėsi su 2013-04-25 skundu į Fondo valdybą, prašydamas įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių išmokėti jam 2010-01-01–2011-12-31 laikotarpiu dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, t. y. dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, negautą senatvės pensijos dalį (b. l. 11).
Fondo valdyba 2013-04-30 sprendimu Nr. (6.5) I-2825 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013-04-25 skundą. Sprendime nurodyta, kad nesutikdamas su Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimais ir kreipdamasis į Fondo valdybą su 2013-04-25 skundu išmokėti 2010-01-01–2011-12-31 laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį, L. A. M. praleido iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų terminą (b. l. 3, 12–13).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Fondo valdybos 2013-04-30 sprendimo Nr. (6.5) I-2825 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės, patvirtintos Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės).
Pensijų įstatymo 45 str. (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013-02-08) 103 p. buvo nustatyta, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.
Pensijų įstatymo 45 str. (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, Fondo valdyba išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Skundų nagrinėjimo Fondo valdyboje tvarką reglamentuojančių Taisyklių 6 punktas numato, kad skundai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ar kitų Fondo įstaigų sprendimų pensijų, rentų ir kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti Fondo valdybai per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą. Tų pačių Taisyklių 25 – 32 punktai nustato atvejus, kada skundas gali būti persiunčiamas, nenagrinėjamas, jo nagrinėjimas sustabdomas ar nutraukiamas.
Apibendrinant išdėstytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad visų pirma, tokio pobūdžio ginčams nagrinėti yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pažymėtina, jog būtent taip minėtos įstatymų nuostatos yra aiškinamos ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-782/2013, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2017/2013, 2014 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-89/2014 ir kt.). Antra, Fondo valdyba, gavusi skundą dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ar kitų įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais, tik Taisyklių 25-32 punktuose numatytais atvejais gali nenagrinėti skundo iš esmės.
Minėta, kad pareiškėjas L. A. M. 2013-04-02 su prašymu kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių, kuris 2013-04-16 sprendimu jo prašymo netenkino. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas 2013-04-25 su skundu kreipėsi į Fondo valdybą, prašydamas įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių išmokėti 2010-01-01–2011-12-31 laikotarpiu dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, t. y. dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo negautą senatvės pensijos dalį. Fondo valdyba 2013-04-30 sprendimu Nr. (6.5) I-2825 pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti, kadangi L. A. M. praleido Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą 3 metų apskundimo terminą (b. l. 12–13). Pažymėtina, jog Fondo valdybos sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Taisyklių 31 punktu, kuriame nustatyta, kad, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Fondo valdybos 2013-04-30 sprendime Nr. (6.5) I-2825 yra aiškiai įvardyta šio akto apskundimo tvarka, taip pat nurodyta, kad iki 2013-05-20 pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė duomenų, kad yra apskundęs Fondo valdybos sprendimą atsisakyti nagrinėti jo prašymą ar kad Fondo valdyba išnagrinėjo jo prašymą iš esmės ir dėl jo priėmė sprendimą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir bylos faktines aplinkybes, darytinos išvados, jog pirma, pareiškėjas L. A. M., 2013-04-26 kreipdamasis į Fondo valdybą su skundu dėl įpareigojimo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių išmokėti jam senatvės pensijos nepriemoką, nepraleido teisės aktuose numatyto termino apskųsti minėtą Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-04-16 sprendimą. Antra, Fondo valdybos 2013-04-30 atsisakymas nagrinėti pareiškėjo skundą nelaikytinas šios įstaigos priimtas sprendimas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 4 d. prasme, t.y. Fondo valdyba nepasisakė dėl pareiškėjo skundo iš esmės. Fondo valdyba, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, privalėjo iš esmės išnagrinėti pareiškėjo skundą, įvertinti teritorinio skyriaus skundžiamo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą ir duoti atsakymą pareiškėjui, kuriame būtų išreikšta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos valia dėl skundžiamo 2013-04-16 sprendimo. To atsakovė nepadarė.
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Fondo valdyba akivaizdžiai netinkamai atsakė į pareiškėjo L. A. M. skundą, todėl skundžiamas atsakovės 2013-04-30 sprendimas naikinamas kaip neteisėtas. Be to, Fondo valdyba įpareigojama išnagrinėti iš esmės pareiškėjo L. A. M. 2013-04-25 skundą dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-04-16 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bei priimti vieną iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 4 d. nurodytų sprendimų.
Pareiškėjo reikalavimai dėl neišmokėtos pensijos dalies, delspinigių ir palūkanų priteisimo teismui galės būt reiškiami tik pasinaudojus privaloma skundo dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-04-16 sprendimo nagrinėjimo išankstine ikiteismine tvarka, t.y. Fondo valdybai priėmus sprendimą šiuo klausimu iš esmės.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais bei vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. A. M. skundą tenkinti.
Panaikinti 2013-04-30 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. (6.5) I-2825 ir įpareigoti atsakovę išnagrinėti iš esmės pareiškėjo L. A. M. 2013-04-25 skundą dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2013-04-16 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bei priimti vieną iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 4 d. nurodytų sprendimų
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.