Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2015-03-31 · Byla Nr. ATP-172-107/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-31
Bylos Nr.
ATP-172-107/2015
Teisminio proceso Nr.
4-25-3-00588-2014-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Stasys Valužis
Administracinė byla Nr. ATP-172-107/2015Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00588-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 44.; 79.1.(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. V. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-01-23 nutarties, kuria Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūno 2014-11-12 nutarimas panaikintas, V. V., gim. (duomenys neskelbtini) , nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 1 dalį 10 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-01-23 nutartimi pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 straipsnio 1 dalį nubausta už tai, kad 2014-08-20, apie 20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono vietovėse taisyklių 6.2, 6.5, 42 punktų reikalavimus, neprižiūrėjo jai priklausančio rotveilerių veislės šuns, leido jam laisvai bėgioti, jis įbėgo į V. Š. priklausančią namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Skunde apygardos teismui V. V. nurodo, kad jos ir V. Š. santykiai paaštrėjo, kai jis 2014-03-12 automobiliu įvažiavo į jai nuosavybės teise priklausantį namų valdos kiemą ir mirtinai sužalojo kieme pririštą šunį, vartojo smurtą prieš V. V.. Įvykį tyrė pareigūnas V. B.. Jis atsisakė V. Š. pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir sukelto konflikto jos namų valdoje. 2014-03-12 V. V. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 69-1-00078-14 dėl V. Š. sužalojimo. Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nustačius, kad V. V. nuo V. Š. agresijos gynėsi neperžengdamas būtinosios ginties ribų. Todėl V. Š. pradėjo jai ir jos šeimai kerštauti.

V. V. teigia, kad apylinkės teismas nieko nepasisakė dėl to, kad 2014-09-22 pareigūno surašytas protokolas Nr. 69P-187646-14 savo turiniu neatitinka ATPK 260 straipsnyje keliamų reikalavimų ir teismų formuojamos praktikos. Protokole konstatuota, kad pažeidimo metu nebuvo nei liudytojų, nei nukentėjusiųjų, tik nurodyta, kad „šuo bėgiojo laisvai, be priežiūros“ ir tuo ji pažeidė Taisyklių 6.2, 6.5, 42 punktuose nustatytą gyvūnų laikymo tvarką. V. V. nuomone, visi trys jai inkriminuoti Taisyklių pažeidimai yra prieštaringi pagal pažeidimo sudėties požymius. Taisyklių 6.2 punkte gyvūnų laikytojui draudžiama vedžioti gyvūnus ir leisti gyvūnams laisvai bėgioti viešose vietose. Tų pačių Taisyklių 6.5 punkte draudžiama išleisti vieną šunį ar katę į laiptines, kiemus ir kitas bendro naudojimo vietas (be šeimininko). Taisyklių 42 punkte draudžiama pririšti šunį grandine, kurios ilgis leistų jam išeiti už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos. Taisyklių 56 punkte numatyta, kad gyvūnas be priežiūros laikomas tada, kai vienas bėgioja viešoje vietoje ir šalia nėra šeimininko.

V. V. teigia, kad 2014-09-22 protokole pareigūnas nenurodė šuns spalvos ir dydžio, nenurodė, jog šuo bėgiojo vienas, todėl nepagrįstas teiginys, kad šuo bėgiojo be priežiūros (Taisyklių 56 punktas). Skundžiamoje nutartyje teismas išplėtė administracinio kaltinimo ribas ir ją nubaudė už tai, kad šuo bėgiojo vienas po kaimyno kiemą. V. V. teigia, kad Vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra nurodęs, jog ATPK 260 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad protokolas yra ypatingą reikšmę turintis procesinis dokumentas, kuriame formuojamas kaltinimas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, fiksuojami nustatyti įrodymai, pažeidimo faktą liudijantys asmenys, kitos aplinkybės bei žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos (LVAT 2006-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr.3-444/2006, Administracinių bylų praktika Nr. 9, 31-40 psl.; Nr. 7, 251-252 psl.) . V. V. neginčija fakto, kad 2014-08-20 į V. Š. kiemą galėjo įbėgti koks nors šuo, bet nesutinka su išvada, kad tas šuo buvo būtent jos. Protokole šuns požymiai neužfiksuoti, jokių objektyvių duomenų, kad į V. Š. kiemą įbėgo jai priklausantis šuo, nėra. Apeliantė nurodo, kad teismui pateikė penkių rotveilerių veislės šunų nuotraukas, kartu ir jos šuns nuotrauką, kad liudytojai galėtų atpažinti jos šunį, tačiau teismas prašymo netenkino, nes, teisėjo nuomone, visi rotveilerių veislės šunys panašūs. Liudytojai, kurių paaiškinimus teismas vertino kaip pagrindą konstatuoti jos kaltumą pažeidimo padarymu, yra artimai susiję giminystės ir draugystės ryšiais, tačiau ir jų duoti paaiškinimai fakto, kad ji padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nepatvirtino. L. V. teismui parodė, kad ji matė V. Š. kieme juodos spalvos šunį, gal vilkinį, bet šunų nepažįsta, ji nematė, kur šuo nubėgo, kieno tas šuo, V. Š. nesakė. Ji nematė žmonių nei kieme, nei ant kelio. V. Š. ir jo sutuoktinė B. Š. teismui paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kaime jie rotveilerių veislės šunį matė pas V., todėl galvoja, kad tai V. šuo. Pareigūnai pateikė teismui E. K. 2014-12-02 paaiškinimą, kuriame ji įspėta už melagingų parodymų davimą. Paaiškinime teigiama, kad ji (V. V.) nuo 2014-08-18 iki 2014-08-28 kiekvieną dieną nuo 19 val. lankėsi grožio procedūrų kabinete pagal 2014 m. liepos mėn. nupirktą dovanų kuponą. Ši aplinkybė paneigia skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad E. K. nepatvirtino to, jog 2014-08-20 ji (V. V.) lankėsi grožio salone.

V. V. tvirtinimu, byloje įrodymų, kurie duotų pagrindo teigti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nėra, dėl to skundžiama nutartis yra neteisinga ir naikintina. V. V. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jai nutraukti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VPS Prevencijos poskyrio viršininkas K. B. teigia, kad tiek apylinkės teisme, tiek skunde V. V. pateikti argumentai, kad neva ne jos šuo įbėgo į V. Š. kiemą, kad ji negalėjo padaryti administracinio teisės pažeidimo, nes nebuvo namuose, yra tik V. V. teiginiai, kurių jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina. Nurodo, kad V. V. dėl Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono vietovėse taisyklių pažeidimo yra bausta 2013-06-13. Ji piktybiškai nesilaiko gyvūnų laikymo taisyklių, todėl kyla konfliktų su kaimynu V. Š..

Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VPS Prevencijos poskyrio viršininkas K. B. mano, kad V. V. administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai, įvertintos visos bylos aplinkybės ir surinkti įrodymai. Administracinė nuobauda V. V. paskirta teisingai ir pagrįstai, todėl prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti (ATPK 260 straipsnio 1 dalis).

2014-09-22 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėja J. R. surašė V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2014-08-20, apie 20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono vietovėse taisyklių 6.2, 6.5, 42 punktų reikalavimus, neprižiūrėjo jai priklausančio rotveilerių veislės šuns, leido jam laisvai bėgioti, jis įbėgo į V. Š. priklausančią namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 36).

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus V. V. pažeidė, todėl tvirtinti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nėra jokio pagrindo.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai). Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

2014-08-21 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK buvo gautas V. Š. pareiškimas dėl to, kad V. V. savo rotveilerių veislės šunį paleidžia be priežiūros. 2014-08-20, apie 20 val., šuo buvo atbėgęs į V. Š. kiemą. Šį faktą gali paliudyti L. V. (b. l. 27).

Teismo posėdyje liudytojas V. Š. patvirtino, kad 2014-08-20, apie 19 val., atvažiavo žmonos draugė. Apie 20 val. į jų kiemą įbėgo V. V. juodos spalvos rotveileris. Kol jis surado fotoaparatą, šuo iš kiemo išbėgo. Šuo nubėgo pas V. V., kuri stovėjo ant kelio (b. l. 100).

Teismo posėdyje liudytoja B. Š. parodė, kad įvykio metu ji sėdėjo prie lango ir pamatė kieme lakstantį svetimą šunį. Vyras norėjo šunį nufotografuoti, tačiau šis pabėgo. Šuo buvo V. V., nes daugiau tokių šunų nėra. Šuo nubėgo į V. V. kiemą (b. l. 101).

Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos rašto matyti, kad V. V. adresu (duomenys neskelbtini) , 2014-07-08 yra užregistruotas rotveileris, vardu D., identifikacijos kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 29).

2014-09-22 paaiškinime V. V. teigė, kad ji savo šuns niekada be pavadžio nevedžioja ir be priežiūros nepalieka. Šuo į V. Š. kiemą nubėgęs nebuvo. Kieme šunį pririša prie grandinės ir prie lyno, kad šis galėtų laisvai judėti (b. l. 32).

Teismo posėdyje V. V. parodė, kad atstumas nuo jos kiemo iki Š. kiemo yra pakankamai didelis. Jos kalytė yra dar maža. Vasarą lauke auga aukšta žolė, todėl ji išbėgti iš kiemo negalėjo. Įvykio dieną ji lankėsi grožio salone. Juodą didelį šunį turi ir kaimynai (b. l. 101).

2014-09-03 paaiškinime L. V. nurodė, kad 2014-08-20, apie 20 val., ji svečiavosi pas Š.. Pro kambario langą matė, kaip į Š. kiemą atbėgo rotveilerių veislės šuo. Šuo bėgiojo po kiemą vienas. Š. sakė, kad šis šuo atbėga į jų kiemą nuolat. Norėjo šunį nufotografuoti, bet nespėjo (b. l. 30).

Teismo posėdyje liudytoja L. V. patvirtino, kad įvykio dieną ji lankėsi pas Š.. Į Š. kiemą buvo atbėgęs svetimas šuo. V. Š. norėjo šunį nufotografuoti, bet nespėjo. Šunų veislių liudytoja neskiria (b. l. 99).

Teismo posėdyje liudytoja S. L. paneigė, kad matė V. V. šunį, lakstantį palaidą. Paskutinį kartą V. V. šunį matė, kai jis buvo vedamas su pavadėliu, tai buvo pavasarį. Pareigūnei nesakė, kad bijo šuns (b. l. 69). Tačiau iš 2014-08-26 tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėjos J. R. užfiksuotų S. L. parodymų matyti, kad V. V. leidžia lakstyti savo rotveilerių veislės šuniui be priežiūros. Šuo yra didelis, ji jo bijo. Kartą šuo buvo pribėgęs ir prie jos. V. V. šuns nesuvaldė, tik pasakė, kad šuo jaunas, nieko nepadarys. Paprašius šunį pririšti, V. V. pareiškė, kad ji gyvena vienkiemyje ir elgsis taip, kaip norės. V. V. ir toliau laiko savo šunį palaidą, šuo laksto visur, kur nori (b. l. 31).

Teismo posėdyje liudytoja J. R. parodė, kad S. L. jai papasakojo, jog ją buvo užpuolęs V. V. šuo, bet ji nesiskundė, nes su V. V. geriau nesibarti. Liudytoja J. R. buvo nuvykusi į kaimą, kuriame gyvena V. V.. Kaimynai patvirtino, kad V. V. šunį mato bėgiojantį palaidą. Buvo patikrinta versija, ar tuo metu, kai lakstė palaidas šuo, V. V. lankėsi grožio salone. Pirminiame paaiškinime V. V. dėl to, kad lankėsi grožio salone, net neužsiminė. Grožio salono darbuotoja licencijos salono veiklai neturėjo, o V. V. teigė, kad ji salone lankėsi šeštadienį ir dar po darbo valandų. Ant kitų grožio salono klientų kortelių apsilankymo laikas nurodytas nebuvo, o ant V. V. kortelės buvo (b. l. 100).

Teismo posėdyje liudytojas V. B. parodė, kad jis lankėsi E. K. grožio salone. E. K. paaiškino, kad įvykio metu ji turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir dirbti negalėjo. Ant salono skrajučių salono darbo laikas nurodytas nebuvo, išskyrus ant V. V. skrajutės. Tai sukėlė įtarimą, kad V. V. įvykio dieną salone iš tikrųjų nesilankė (b. l. 99).

2014-11-27 tarnybiniuose pranešimuose Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėjai J. R. ir V. B. nurodė, kad jie buvo nuvykę į E. K. grožio studiją „(duomenys neskelbtini)“. E. K. paprašė parodyti verslo liudijimą, tačiau verslo liudijimo rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiams ji neturėjo. Darbo užrašų knygutėje pastebėjo tarp kitų klientų įterptą įrašą apie V. V. apsilankymą salone rugpjūčio 20 d. Prekių, paslaugų pardavimo kvitai buvo išrašyti atgaline data. E. K. paaiškino, kad su V. V. yra pažįstamos seniai, kad V. V. atėjo pas ją verkdama ir paaiškino, kad iš jos nori atimti šunis. V. V. prašė išrašyti kvitą ir abonementą, kad neva ji lankėsi pas ją grožio studijoje. E. K. sutiko jai padėti, todėl išrašė kvitą ir abonementą atgaline data. E. K. dėl savo poelgio gailėjosi (b. l. 57, 58).

Esant aptartiems duomenims, abejoti tuo, kad įvykio metu V. V. neprižiūrėjo savo šuns, jos šuo buvo atbėgęs į V. Š. kiemą, nėra jokio pagrindo. Šią aplinkybę patvirtino V. Š., jo žmona bei L. V.. Kad V. V. leisdavo savo šunims lakstyti be pavadžio, nepaneigia ir liudytojos S. L. parodymai, tačiau iš jos parodymų matyti, kad ji su V. V. bijo susibarti, todėl savo parodymus pakeitė. V. V. už Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono vietovėse taisyklių pažeidimus buvo bausta ir anksčiau. Tam, kad išvengtų atsakomybės, V. V. pateikė versiją, kad įvykio dieną, kai jos šuo lakstė palaidas, ji lankėsi E. K. grožio studijoje. Tačiau šią aplinkybę paneigia policijos pareigūnų J. R. ir V. B. užfiksuoti duomenys, jų parodymai, duoti teismo posėdyje. Netikėti nuosekliais policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo. Apie tai, kad lankėsi E. K. grožio studijoje, iš pradžių neparodė ir pati V. V.. Siekdama išvengti atsakomybės, tokią versiją ji iškėlė vėliau. Nors V. V. teigė, kad juodą šunį turi ir kaimynai, tačiau to šuns šeimininko nenurodė.

Esant aptartoms aplinkybėms, Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-01-23 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas, tačiau, panaikindamas Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūno 2014-11-12 nutarimą ir V. V. nubausdamas pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį, apylinkės teismas turėjo priimti ne nutartį, bet nutarimą (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis). Ši klaida taisytina, todėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-01-23 nutartis naikintina ir vietoje jos priimtinas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjas

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-01-23 nutartį panaikinti ir V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje priimti nutarimą:

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūno 2014-11-12 nutarimą nutraukti administracinės teisės pažeidimo bylą panaikinti, V. V. pagal ATPK 110 straipsnio 1 dalį nubausti 10 Eur dydžio bauda.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Stasys Valužis