Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui N. J., institucijai teikiančiai išvadą byloje – Valstybes vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateiktu ieškiniu prašo: 1) nustatyti nepilnamečio sūnaus N. J. gyvenamąją vietą su ieškove L. D. jos gyvenamojoje vietoje; 2) priteisti iš atsakovo N. J. nepilnamečio sūnaus N. J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100,00 (vieną šimtą) Eur periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) nustatyti N. J. bendravimo su N. J. tvarką; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus bei patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog su atsakovu N. J. ieškovė gyveno neįregistravus santuokos, nuo 2017 m. pavasario iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. J.. Atsakovas tėvystę pripažino notarine tvarka, sūnui suteikta tėvo pavardė.

2020 m. rugpjūčio mėnesį šeimoje prasidėjo nesutarimai. Ieškovė atsidūrė ligoninėje, o atsakovas vartojo alkoholį ir neprižiūrėjo sūnaus. Ieškovei pareikalavus, atsakovas išėjo gyventi atskirai.

Ieškovė likusi viena išlaiko sūnų, rūpinasi kasdieniniais jo poreikiais, ugdymu, sveikatos priežiūra, laisvalaikiu. Tarp ieškovės ir vaiko yra stiprus emocinis ryšys, todėl sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jo gyvenamojoje vietoje.

N. J., pradėjus gyventi atskirai, neprisideda prie vaiko išlaikymo. Geranoriškai teikti išlaikymo atsakovas nesutiko. Ieškovei žinoma, kad atsakovas turi neįgalumą ir gauna neįgaliojo pensiją - 140 Eur. Nors atsakovas ir yra neįgalus, tačiau gauna pensiją ir turi pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Šiuo metu ieškovė dar nedirba, augina vaiką iki 3 m., o nuo 2021 sausio mėnesio yra registruota Užimtumo tarnybos įskaitoje. Šiuo metu jos gaunamos pajamos itin mažos (gauna socialinę pašalpą 202 Eur ir 444 Eur išmoką keturiems vaikams).

Dėl atsakovo bendravimo su sūnumi problemų nėra. Tėvas turi pareigą ne tik teikti savo vaikui išlaikymą, bet ir dalyvauti jo ugdymo ir mokymo procese, todėl aš skatinčiau tėvą dažniau bendrauti su sūnumi. Bendrauti per socialinius tinklus, telefonu sūnus dar per mažas. Prašo nustatyti tokią N. J. bendravimo su sūnumi N. J. bendravimo tvarką: atsakovas bendrauja su sūnumi jo gyvenamojoje vietoje, du kartus per mėnesį, pirmą ir trečią šeštadienį arba sekmadienį, laike nuo 12 iki 18 val.; prieš aplankydamas sūnų, N. J. informuoja ieškovę apie tai iš anksto telefonu ar SMS žinute prieš 1-2 dienas. Tarpusavio susitarimu galima detaliau susitarti dėl kitokių bendravimo galimybių.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka – įteikti asmeniškai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie neatvykimo į teismo posėdį priežastį teismo neinformavo, iš ko darytina išvada, kad atsakovas visiškai nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, ir bylą nagrinėja jam nedalyvaujant.

Išvadą teikiančios institucijos – Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – VTAT) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. VTAT pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, jog atsižvelgiant į Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (toliau - SPIS) yra nustatyta, kad L. D. šeima nuo 2000-07-25 iki 2018-06-30 buvo įrašyta į Trakų rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Atvejo vadybos procesas šeimai yra taikomas nuo 2019-03-18. Skyriuje buvo gauti pranešimai apie galimus nepilnamečių vaikų teisių ir geriausių interesų pažeidimus.

Skyriaus specialistai 2021-06-18 apsilankė L. D. gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, kad šeima gyvena socialiniame būste. N. J. lanko darželį Trakų gimnazijoje. Specialiųjų poreikių nenustatyta. Bute yra 2 kambariai, bendras gyvenamasis plotas 64 kv. m. Vanduo naudojamas iš gręžinio. Bute yra vonia, tualetas, būstas šildomas granulėmis. Namuose trūksta tvarkos, dauguma daiktų sudėti tiesiog ant žemės. Vaikas neturi atskiro kambario, miega kartu su motina ir broliu viename kambaryje. Vaikas turi būtiniausius reikalingus ugdymuisi daiktus. Pasak ieškovės L. D., vaiko tėvas šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Vaikas dėl amžiaus nelabai kalba su tėvu telefonu. Kai buvo nuvykę aplankyti N. J., vaikas pabučiavo tėvą, bet nebendravo. L. D. neprieštarauja tėvo ir vaiko bendravimui, tik norėtų, kad tėvas lankytų vaiką blaivus. Moteris supranta, kad galimai vyras neturės iš ko mokėti alimentų, kadangi šiuo metu gauna tik neįgalumo pašalpą, kuri siekia 140 Eur.

Skyrius atsižvelgdamas į vaiko geriausius interesus, teikia išvadą, kad vaiko N. J., gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko mama L. D..

Ieškovė L. D. šiuo metu oficialiai nekur nedirba, registruota užimtumo tarnyboje, gauna 324 Eur nedarbo draudimo išmoką bei 444 Eur pinigai už vaikus. Neįgalumas nenustatytas.

Iš SODROS duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas N. J. oficialiai niekur nedirba, gauna šalpos neįgalumo pensiją 143 Eur. Nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.

Skyriaus vertinimu, nepilnamečiui N. J., prašomas priteisti išlaikymas atitinka vaiko poreikius ir teisėtus interesus.

Skyrius, įvertinęs ieškinyje siūlomą bendravimo tvarką, tėvų siekį bendrauti su vaikais užtikrinant jų teises ir teisėtus interesus bei, visų svarbiausia - užtikrinant vaikų ryšio su abiem tėvais palaikymą ir vystymą, taip pat kitas aplinkybes, mano, kad siūloma bendravimo tvarka neprieštaraus geriausiems vaiko interesams, atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius ir saugumą, ir jų nepažeistų.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja, nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką ir priteisti iš atsakovo 100 Eur dydžio išlaikymą vaikui.

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį byloje ginčo dėl ieškovės ieškinio reikalavimų nėra.

Sprendžiant šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, prioritetinis yra vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Byloje nustatyta, jog nepilnametis N. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės L. D. ir atsakovo N. J. sūnus. Vaikas gyvena su motina, kuri jį išlaiko, rūpinasi kasdieniniais jo poreikiais, ugdymu, sveikatos priežiūra, laisvalaikiu. Tarp motinos ir vaiko yra stiprus emocinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove L. D., jos gyvenamojoje vietoje.

Pasisakydama dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo to laiko kuomet paliko šeimą visiškai neteikė vaikui jokio materialinio išlaikymo ir nesirūpino sūnumi.

Spręsdamas dėl vaiko išlaikymui būtinų išlaidų teismas pažymi, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Priteisiant išlaikymą vaikui, teismas turi vertinti dabartinę situaciją. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė yra registruota Užimtumo tarnyboje. Ieškovės šeimos pajamas sudaro apie 642 Eur gaunamos išmokos. Ieškovė augina dar tris nepilnamečius vaikus. Šeima gyvena socialiniame būste. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sistemos duomenų bazės išrašo matyti, jog atsakovui N. J. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis ir paskirta 143,00 Eur dydžio neįgalumo pašalpa.

Pažymėtina, jog tėvų turtinė būklė turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Nagrinėjamu atveju laikytina, jog ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 100 Eur dydžio išlaikymą yra pagrįstas. Atsižvelgiant į išdėstytą iš atsakovo priteistina 100 Eur per mėnesį išlaikymo suma sūnui N. J..

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą ( Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė ). Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo ( sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan. ). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje ( CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis ).

Ieškovė prašė nustatyti, jog atsakovas su vaiku bendrauja vaiko gyvenamojoje vietoje du kartus per mėnesį, pirmą ir trečią šeštadienį arba sekmadienį, laike nuo 12 val. iki 18 val. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl nustatoma ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovas, pareiškęs reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, yra atleistas nuo žyminio mokesčio už šį ieškinį mokėjimo.

Pagal pareikšto ieškinio kategoriją, už ieškinį turėjo būti mokamas 177,00 Eur dydžio žyminis mokestis.

Ieškovei šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-05-06 sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-09-10 pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 252,00 Eur.

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Atsakovas nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei. Teismas įvertinęs tai, kad atsakovas šiuo metu yra išlaikomas valstybės, yra neįgalus, šiuo sprendimu priteisiamą materialinio išlaikymo sumą, mano, kad bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimas iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį, dėl ko atsakovas negalėtų tinkamai mokėti priteisto išlaikymo vaikui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas iš atsakovo valstybei nepriteisia antrinės teisinės pagalbos išlaidų už teisinės pagalbos suteikimą ieškovei, žyminio mokesčio bei išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 150, 177-178, 268-270, 282, 375-386 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove L. D., (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus N. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021-06-11) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

1) N. J. bendrauja su sūnumi N. J. vaiko gyvenamojoje vietoje du kartus per mėnesį, pirmą ir trečią šeštadienį arba sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val.;

2) prieš apsilankydamas pas sūnų, atsakovas N. J. informuoja ieškovę L. D. apie tai iš anksto telefonu ar SMS žinute prieš 1 -2 dienas.

Sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.