Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2026-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-159-666/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-02-24
Bylos Nr.
1-159-666/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-37959-2025-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Erikas Jurgutis
Kaltinamasis
D. B.
Advokatai
Marina Saveljeva
Baudžiamoji byla Nr. 1-159-666/2026(Proceso Nr. 1-01-37959-2025-5)Procesinio sprendimo kategorija 2, 2.3, 2.3.5, 2.3.5.1, 2.3.7.4, 2.10 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026-02-24Kretinga
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis,sekretoriaujant Ingai Kanareikinai,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei (nuotoliu per Zoom programėlę),kaltinamajam D. B. ir jo gynėjui advokatui Gintautui Daugėlai,

teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Klaipėdoje, Lietuvos pil., deklaruota ir gyvenamoji vieta nevedęs, nuo 2026-01-12 dirba trenerio asistentu, administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (toliau - BK) 258 str. 2 d., padaręs baudžiamąjį nusižengimą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. B. neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą, t.y. iki 2025 m. spalio 26 d. 22.30 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą - kastetą, kuris Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 str. 3 d. 7 p., priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamųjų smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltųjų nešaunamųjų ginklų, ir nešiojo su savimi kelnių kišenėje, kol 2025 m. spalio 26 d. 22.30 val., prie Stovyklos g. 4 namo, Klaipėdos m., pas jį atrado ir paėmė policijos pareigūnas.

2. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis D. B. kaltu dėl inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo prisipažino pilnai. Sutiko bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintų įrodymų tyrimą. Paaiškino, kad prieš 5-6 metus elektroninėje parduotuvėje "Aliexpress" įgijo metalinį daiktą, kaip dabar žino - kastetą, kurį naudojo kaip alaus butelių atidarytuvą. Įgijo ne kastetą, o priemonę atidaryti butelius. 2025 m. spalio 26 d. vakare, po 22 val. jis su draugais atvyko pasivaikščioti į Klaipėdos rajoną, Girulius, prie jūros. Po pasivaikščiojimo, grįžtant prie automobilio, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareigūnai pasiteiravo, ar jis turi kokių draudžiamų daiktų. Jam atsakius neigiamai, jam buvo atlikta asmens apžiūra. Šios apžiūros metu pareigūnas kelnių kišenėje atrado ir paėmė anksčiau minėtą metalinį daiktą, kurį jis nešiojosi ir naudojo kaip alaus butelių atidarytuvą. Tik ikiteisminio tyrimo metu jis sužinojo, kad jo įgytas daiktas yra kastetas ir jis priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamųjų ginklų. Pripažįsta, kad įgijo šį daiktą, kad nešiojosi. Pasielgė neatsakingai, neapgalvotai. Labai gailisi. Prašo, esant tokiai galimybei, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Laiduotoja prašo paskirti jo mamą V. A., su kuria labai glaudus tarpusavio ryšys, labai geri tarpusavio santykiai, pasitikėjimas ir ji galėtų daryti jam teigiamą įtaką. Mama jam yra autoritetas. Mama dirba ir išlaiko šeimą. Su mama aptarė padarytą baudžiamąjį nusižengimą ir padarė reikiamas išvadas. Nuo 2026-01-12 dirba VšĮ “ asistentu Vilniuje. Darbas atsakingas ir įpareigojantis. Jis nerūko ir nevartoja alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų. Atliko savanorišką karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė pilnai ir objektyviai įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

3. Liudytoja (policijos pareigūnė) G. R. ikiteisminio metu paaiškino, kad 2025 m. spalio 26 d. tarnybos metu, vykdant prevencinę priemonę Klaipėdos mieste, kartu su Klaipėdos AVPK VTT SPS specialistais D. U. ir L. L., apie 22 val. 30 min. Stovyklos g. ties 4 numeriu pažymėtu namu pastebėjo einančius asmenis, kurie juos pamatę, akivaizdžiai sunerimo ir išsiskirstė į skirtingas puses. Kilus įtarimui, kad asmenys gali turėti įstatymo draudžiamų daiktų, buvo nuspręsta patikrinti. Atliekant dalinę apžiūrą asmens, kaip nustatyta jo tapatybė - D. B., jo kelnių dešinės pusės galinėje kišenėje buvo rastas metalinis daiktas, panašus į kastetą. D. B. paaiškino, kad tai yra butelių atidarytuvas ir jis naudoja jį alui atidaryti. Daiktas panašus į kastetą iš D. B. buvo paimtas, supakuotas į voką Nr. 1 (b. l. 28-30).

4. 2025-10-27 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus vyresniosios specialistės G. R.pranešime dėl rasto galimai draudžiamo daikto nurodyta, kad 2025 m. spalio 26 d. dirbant AP " L1922" kartu su Klaipėdos AVPK VTT SPS specialistais D. U. ir L. L. nuo 20 val. 00 min. iki 02 val. 00 min. vykdant Klaipėdos mieste prevencinę priemonę, apie 22 val. 30 min. Stovyklos g. ties 4 numeriu pažymėtu namu pastebėjo einančius asmenis, kurie įtartinai pradėjo elgtis, vengė akių kontakto, visi išsiskirstė į skirtingas puses. Atliekant dalinę apžiūrą pas D. B.kelnių dešinės pusės galinėje kišenėje buvo rastas metalinis daiktas panašus į kastetą. Metalinio daikto panašaus į kastetą dydis yra 7 cm x 7,5 cm. Asmuo paaiškino, kad daiktas yra atidarytuvas ir jis naudoja jį alui atidaryti. D. B. galimai neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, t.y. galimai kastetu, todėl minėtas daiktas išimtas ant reikalaujamu daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, metalinis daiktas supakuotas į voką Nr. 1. (b. l. 11-12). Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad 2025-10-26 iš D. B. paimtas dalinės apžiūros metu kelnių kišenėje rastas metalinis daiktas panašus į kastetą (b. l. 13-15).

5. Specialisto išvadoje 2025-10-30 Nr. IBPS-V-2952659-25 nurodyta, kad 2025-10-26 Klaipėdoje, Stovyklos g. 4, atliekant dalinę apžiūrą, pas D. B. kelnių kišenėje rastas ir paimtas objektas yra kastetas - šaltasis nešaunamasis ginklas, pagamintas pramoniniu būdu ir priskiriamas prie smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltųjų ginklų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šios rūšies šaltieji-nešaunamieji ginklai priskiriami prie civilinėje apyvartoje draudžiamų ginklų (b. l. 20-23).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

6. BK 258 str. 2 d. nurodyta, kad tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą - baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

6.1. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. B. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį pasitvirtino. D. B. neteisėtai įgijo ir nešiojo nešaunamąjį ginklą, t.y. iki 2025 m. spalio 26 d. 22.30 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą - kastetą, kuris Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 str. 3 d. 7 p., priskiriamas prie civilinėje apyvartoje draudžiamųjų smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltųjų nešaunamųjų ginklų, ir nešiojo su savimi kelnių kišenėje, kol 2025 m. spalio 26 d. 22.30 val., prie Stovyklos g. 4 namo, Klaipėdos m., pas jį atrado ir paėmė policijos pareigūnas. Kaltinamasis savo kaltę pilnai pripažino, kaltinamajame akte išdėstytų faktinių aplinkybių neginčijo, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai – pareigūnės apklausa, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Šie įrodymai yra nuoseklūs, papildo vieni kitus. Taigi, kaltinamojo D. B. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Padarytas baudžiamasis nusižengimas. Teisiamasis darydamas baudžiamąjį nusižengimą veikė tiesiogine tyčia.

7. Civilinio ieškinio byloje nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

8. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (2025-02-01 redakcija). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma ir tik visų šių sąlygų buvimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

9. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas pateikė kaltinamojo ir galimos laiduotojos, kaltinamojo mamos V. A. prašymus, kuriais prašoma atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį mamos V. A. atsakomybėn ir baudžiamąją bylą nutraukti. Bylos nagrinėjimo metu teisiamasis ir gynėjas prašymą palaikė visa apimtimi.

10. Bylos nagrinėjimo metu apklausta galima laiduotoja V. A. paaiškino, kad teisiamasis yra jos sūnus, gyvena kartu su ja. Sūnus yra labai geras. Jis atsakingas, pareigingas. Pavestus darbus sūnus atlieka. Po padaryto nusižengimo sūnus padarė reikiamas išvadas. Po įvykio ji turėjo pokalbius su sūnumi. Sūnus nerūko ir nevartoja alkoholio. Būna namuose. Nuo 2026-01-12 dirba VšĮ “N” trenerio asistentu Vilniuje. Ji dirba ir gauna nuolatines pajamas. Darbdavys galimą laiduotoją charakterizuoja labai gerai. Pasižada teismui, kad ji savo autoritetu daro ir darys teigiamą įtaką sūnui, nes juos sieja labai glaudūs socialiniai ryšiai. Jie nuolat susiskambina. Bendrauja namuose. Ji užtikrinta, kad sūnus padarė reikiamas išvadas ir ateityje nedarys jokių teisės pažeidimų. Sutinka ir prašo paskirti ją sūnaus laiduotoja. Prašo skirti laidavimą be užstato, nes finansinė padėtis šeimoje sudėtinga. Ji anksčiau nebausta administracine tvarka ir neteista.

10. 1. Teismas vertina, jog kaltinamąjį ir jo mamą sieja glaudūs socialiniai ryšiai. Jie šeimoje gyvena kartu, kas šeimą charakterizuoja kaip tvirtą saitą, rodo jų tvirtą požiūrį į šeimos ryšį, atsakomybę ir atskaitomybę. Laiduotoją darbdavių atstovai charakterizuoja labai gerai. V. A. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, todėl atsižvelgus į laiduotojos asmenines savybes, į tai, kad laiduotoja yra kaltinamojo mama, šeima yra atsakinga, veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į glaudžius šeimos ryšius, darytina išvada, kad asmuo, pateikęs prašymą dėl laidavimo, yra vertas teismo pasitikėjimo.

10.2. Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė nelaikyti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia atsakomybę tai, kad jis kaltę pripažino, nes pastarasis nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie įgytą kastetą (bankinį išrašą ar kt.). Prašė vertinti, kad kaltinamasis proceso metu buvo nenuoširdus. Teismas su šiuo prokurorės prašymu nesutinka ir vertina, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoširdus, savo kaltę pripažino ir labai gailėjosi dėl padaryto baudžiamojo nusižengimo. Tai, kad praėjus daugiau kaip 6 metams nuo kasteto įgijimo kaltinamasis negalėjo pateikti teismui kasteto įgyjimą patvirtinančių rašytinių įrodymų, negali būti vertinimas kaltės nepripažinimu ar pripažinimu iš dalies.

11. Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1d. 2p.), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, nuo 2026-01-12 dirba ir gaus nuolatines pajamas, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nuoširdžiai gailisi nusižengęs, todėl teismas vertina, kad yra visi pagrindai taikyti BK 40 str., nes teismas daro išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad D. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla nutrauktina. Laidavimas skirtinas be užstato, atsižvelgiant į sudėtingą D. B. šeimos finansinę padėtį. Teismas nesutinka su prokurorės pateikta pozicija, kad šioje byloje priimant nuosprendį negalima taikyti laidavimo institutą ir vertina, kad atsižvelgiant į teisiamojo labai jauną amžių, patiklumą jį supančiai aplinkai, norą pakeisti gyvenimą ir įpročius, yra visi pagrindai taikyti laidavimo institutą. Manytina, kad D. B. padarė reikiamas išvadas dėl savo elgesio visuomenėje ir jų grupėse bei yra vertas teismo pasitikėjimo.

Dėl kitų klausimų

12. Kardomąją priemonę ––rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

13. Kastetą, 1 vnt, saugomą Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje (b. l. 31-35), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, sunaikinimą pavedant Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybai.

Proceso išlaidos

14. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

14.1. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje 2025-12-16 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių finansavimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-14374, kurioje paskaičiuota valstybės naudai priteistina 200 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (advokato užmokesčio) teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam D. B.. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam Donatui B. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas laikomas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto), t. y. ne jo iniciatyva, o dėl imperatyvaus teisinio reguliavimo. Paskirta gynėja advokatė Marina Saveljeva dalyvavo pirmame 2025-12-17 teismo posėdyje bylą nagrinėjant teisme. Atsižvelgiant į tai, kad teisiamasis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pat pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi Lietuvos apeliacinis ir Lietuvos Aukščiausiasis teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis byloje Nr. 2K-322/2014). Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 68, 72 str. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 303, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

Kaltinamąjį D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 258 str. 2 d. baudžiamojo nusižengimo padarymo pagal mamos V. A., gim laidavimą vienerių (1) metų terminui. Laidavimą paskirti be užstato.

Baudžiamąją bylą D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti D. B., jog, jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

I. V. A, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kastetą, 1 vnt, saugomą Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, sunaikinimą pavedant Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybai.

Civilinio ieškinio nėra.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. B..

Nuosprendį per 20 dienų, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio įteikimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą padavus per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus Kretingoje.

Teisėjas Erikas Jurgutis