- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-28
- Bylos Nr.
- 1-27-880/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 95-1-00009-10
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- A. D.
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Kategorijos
A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, teistas 2011 m. gegužės 27 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D., nesunkiai sužalojo žmogų, dėl ko jis ilgai sirgo, o būtent:
A. D., 2007 m., laikotarpyje nuo gegužės 2 d. iki 2007 m. birželio 27 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dienomis, visais atvejais būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šeimyninių konfliktų metu, savo sutuoktinę A. D. mušė kumščiais, spardė kojomis ir jai metaliniu žarstekliu sudavė iš viso 17 kartų į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai daugybinius kūno sužalojimus: masyvias kraujosruvas – hematomas ausų kaušeliuose, kurios komplikavosi ausų kaušelių uždegimu, randėjimu bei deformacija, ir daugybines kraujosruvas veide apie akis ir kairės akies odenoje, juosmenyje, nugaroje, rankose, kairiajame dilbyje, dešinėje didžiojoje lytinėje lūpoje ir kojose su dešinio skruosto, apatinės lūpos, alkūnių, juosmens ir blauzdų nubrozdinimais, muštines žaizdas kaktos dešinėje pusėje, viršutinėje lūpoje ir dešiniajame kelyje, XII dešinės pusės šonkaulio lūžį, dėl ko A. D. ilgai sirgo ir jai buvo sutrikdyta sveikata.
Šiuose A. D. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1 d. požymių.
Taip pat A. D., 2008 m. rugpjūčio 27 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu savo sutuoktinei A. D. metaliniu žarstekliu sudavė po vieną kartą į veidą ir dešinį kelį, padarydamas nukentėjusiajai kraujosruvas veide apie kairę akį ir dešiniajame kelyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė A. D. sveikatą.
Šiuose A. D. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., požymių.
2008 m. spalio 21 d., apie 18.30 val., A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu savo sutuoktinę A. D. mušė kumščiais, spardė kojomis ir jai metaliniu žarstekliu sudavė 17 kartų į įvairias kūno dalis, padarydamas nukentėjusiajai muštines žaizdas viršugalvio dešinėje pusėje ir dešinėje blauzdoje, poodines kraujosruvas akių vokuose (su nubrozdinimu kairiajame skruoste), kairiajame kelyje ir daugybines poodines kraujosruvas žastuose, šlaunyse ir blauzdose (su kairės blauzdos nubrozdinimu), kairės kojos išorinės (šeivikaulio) kulkšnies lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė savo sutuoktinės A. D. sveikatą.
Šiuose A. D. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 3 p., požymių.
2008 m. gruodžio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, A. D. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu savo sutuoktinę A. D. mušdamas kumščiais, spardydamas kojomis ir metaliniu žarstekliu suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, bet tyčia skečiant jai dešinės plaštakos pirštus, padarė nukentėjusiajai plėštinę dešinės plaštakos tarpupirščio žaizdą ir daugybinius sumušimus (kraujosruvas) veide ir kūne, tokiu būdu nežymiai sutrikdė A. D. sveikatą.
Šiuose A. D. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., požymių.
2009 m., laikotarpyje nuo sausio 1 d. iki 2009 m. vasario 6 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis dienomis, A. D., visais atvejais būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., šeimyninių konfliktų metu savo sutuoktinę A. D. mušė kumščiais, spardė kojomis ir jai metaliniu žarstekliu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai daugybinius kūno sužalojimus: kairės plaštakos IV delnakaulio galvutės ir dešinės blauzdos išorinės (šeivikaulio) kulkšnies lūžius, kairės plaštakos IV piršto pirmo pirštakaulio ir dešinio raktikaulio petinio galo lūžius; daugybines kūno žaizdas, kraujosruvas žastuose, alkūnėse ir dilbiuose bei nubrozdinimus kaktoje, plaštakose, nugaroje, blauzdose, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė savo sutuoktinės A. D. sveikatą.
Šiuose A. D. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 3 p., požymių.
2009 m. gegužės 14 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu savo sutuoktinę A. D. mušė kumščiais, spardė kojomis ir jai metaliniu žarstekliu suduodamas ikiteisminio trimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas bei laužant kairės rankos V pirštą, nukentėjusiajai padarė kairės plaštakos V piršto vidurinio pirštakaulio išnirimą bei daugybinius galvos, kūno, rankų sumušimus – nubrozdinimus, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė savo sutuoktinės A. D. sveikatą.
Šiuose A. D. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 3 p., požymių.
2009 m., laikotarpyje nuo gegužės 28 d. iki birželio 3 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu savo sutuoktinę A. D. mušė kumščiais, spardė kojomis ir kirvio pentimi sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai kairės pėdos pirmo padikaulio lūžį bei daugybinės nugaros ir kojų sumušimo žymes: kraujosruvas, nubrozdinimus, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė savo sutuoktinės A. D. sveikatą.
Šiuose A. D. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 3 p., požymių.
Kaltinamasis A. D. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad A. D. yra jo žmona. Iki 2011 m. kovo mėnesio jie gyveno kartu viename name (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu su A., jie pradėjo nesutarti dėl A. neištikimybės. Todėl tarpusavyje dažnai kildavo konfliktai, kurių metu jis A. sumušdavo: mušdavo ir metaliniu žarstekliu, ir spardydavo kojomis. Nuo 2007 m. jis A. daug kartų yra mušęs, todėl išskirti kažkokią konkrečią datą negali. Jis prisipažįsta, kad visuomet A. mušdavo būdamas girtas. Visus kartus sutuoktinę mušdavo savo namuose, (duomenys neskelbtini). A. D. pripažįsta, kad po jo sumušimų sutuoktinei A. buvo problemų su ausimis, taip pat jai buvo lūžęs šonkaulis, kojos, rankų pirštai, ant jos kūno būdavo kraujosruvos, mėlynės, sumušimai. Jis neprisimena, kad žmonai būtų laužęs pirštus ar kažkaip padaręs jai sužalojimą pirštus skečiant. Kadangi mušimų metu jis buvo girtas, tai gali būti, jog jis kažko neprisimena. Po sumušimų žmona kartais pabėgdavo iš namų pas savo seserį J. M. į Musninkus. Ji nueidavo pas savo seserį ir ten girtuokliaudavo. Ne vieną kartą jis žmoną iš ten parveždavo į namus. Po sumušimų A. dažnai gulėdavo ligoninėje. Po ligoninės ji grįždavo į namus, vėl pradėdavo girtuokliauti, būdavo neištikima ir vėl jis ją už tai sumušdavo. 2010 metais žmona gyveno socializacijos centre, tačiau iš ten buvo pabėgusi ir grįžo į namus. Po 2010 m. kovo mėnesio sumušimo ji gyvena tame centre ir į namus nebuvo grįžusi.
Nukentėjusioji A. D. parodė, kad su vyru A. D. santuokoje gyveno 13 metų. Paskutinius 3 metus, prieš jai apsigyvenant Socialinių paslaugų centre, vyras ją mušė. Šiame centre ji gyvena 3 metus. Vyras ją muša, nes susirado kitą moterį. Ji konkrečiai kiekvieno mušimo atvejo ir datų neprisimena. Vyro sumušta buvo 10 kartų. Ji prisimena, kad 2009 m. birželį, namuose, (duomenys neskelbtini), vyras kirviu jai sulaužė pėdą, ant nugaros buvo mėlynės. 2009 m. vasarį jis žarstekliu mušė jai per galvą bei kitas kūno vietas. Tą patį mėnesį jis mušė žarstekliu ir antrą kartą. 2008 m. gruodžio mėnesį žarstekliu jai padarė tarpupirštyje žaizdą. 2008 m. spalio mėnesį kirvio buku galu sudavė per koją ir lūžo kulkšnis, mušė ir žarstekliu. 2007 m. rugpjūtį vyras ją mušė kumščiais per kelius, veidą. 2007 m. gegužės mėnesį vyras mušė kumščiais per ausis, dėl to ją po to operavo. Taip pat vyras mušdamas jai sulaužė šonkaulį. Visus kartus vyras ją mušė namuose, (duomenys neskelbtini), dėl kitos moters, būdamas girtas. Kiek vyras suduodavo smūgių ji nežino. Niekas nematė, kai vyras ją mušdavo.
Liudytoja Z. T. parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 30 d. ji dirbo Širvintų PSPC GMP. 9.22 val. GMP buvo gautas telefoninis pranešimas, kad yra sumušta A. D., reikalinga medikų pagalba. Pagal įrašą GMP kvietimo kortelėje matyti, kad GMP kvietė kaimynė. Liudytoja patvirtino, kad viską apie A. D. sužalojimo aplinkybes bei visus tuo metu rastus ir užfiksuotus A. D. kūno sužalojimus ji surašė GMP kvietimo kortelėje.
Liudytojų V. S., I. K., N. Z., R. V., D. S. ir R. V. parodymai apie Širvintų PSPC GMP iškvietimus pas A. D. yra tapatūs liudytojos Z. T. parodymams.
Liudytoja V. M. parodė, kad ji yra A. ir A. D. kaimynė. Kol A. gyveno su A., šis ją dažnai mušdavo. A. pastoviai vaikščiodavo sumušta, su mėlynėmis ant veido, sulaužytais kaulais. A. labai žiauriai elgdavosi su žmona. Mušdavo be jokios priežasties. Mušdavo ir būdamas girtas, ir būdamas blaivas. A. sumuštą žmoną dažnai užrakindavo namuose, kad ji negalėtų kreiptis pagalbos. Ji kelis kartus sumuštai A. kvietė greitąją medicininę pagalbą, kelis kartus sumuštą A. vežė į Musninkus pas seserį. A. labai bijojo A., jam neprieštaraudavo. A. skųsdavosi, kad A. ją mušė žarstekliu, rankomis, spardydavo kojomis.
Liudytoja J. M. parodė, kad A. D. yra jos sesuo. Kol A. gyveno su A., šis pastoviai ją mušdavo. A. girtas tapdavo priekabus, dėl nebūtų dalykų žmonai priekaištaudavo. A. daugelį metų vaikščiodavo sumušta, ant veido jai būdavo mėlynės, sužalotos ausys. A. jai žarstekliu buvo sulaužęs kojas ir rankas. A. po sumušimų dažnai ateidavo į jos namus, tad ji sumuštai seseriai kviesdavo greitąją medicininę pagalbą. A. A. bijodavo prieštarauti.
Liudytojas Č. B. davė analogiškus parodymus liudytojos J. M. parodymams.
Iš specialisto išvados (b.l. 46-56) matyti, kad iš medicininių dokumentų nuo 2007 m. gegužės 9 d. iki 2007 m. liepos 4 d. laikotarpyje A. D. buvo nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai: masyvios kraujosruvos – hematomos ausų kaušeliuose, kurios gydant jas būtinais kartotiniais (galimai dėl pakartotinų traumavimų - sumušimų, kaip nurodžiusi nukentėjusi) chirurginiais hematomų atvėrimais, komplikavosi ausų kaušelių audinių uždegimu, randėjimu bei deformacija, ir daugybinės kraujosruvos veide apie akis ir kairės akies odenoje, juosmenyje, nugaroje, rankose, kairiajame dilbyje, dešinėje didžiojoje lytinėje lūpoje ir kojose su dešinio skruosto, apatinės lūpos, alkūnių, juosmens ir blauzdų nubrozdinimais, muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje, viršutinėje lūpoje ir dešiniajame kelyje, XII dešinės pusės šonkaulio lūžis. Visi šie sužalojimai padaryti daugybiniais (ne mažiau kaip 17) smūginiais kietų bukų ir galimai bukabriaunių daiktų poveikiais ir visumoje būdingi smūgių sudavimui kelių dienų prieš kreipiantis medicinos pagalbos (2007 m. gegužės 9 d.) laikotarpį. Neatmetama, kad visi aukščiau išvardinti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2007 m. gegužės 2 d. (kaip buvo nurodžiusi pati nukentėjusi). Sužalojimas tiek visumoje, tiek ausų kaušelių hematomos, kaip ir šonkaulio lūžis (atskirai), atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes jų gijimas užtruko ir sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai (ilgiau 10 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktu įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamasis paaiškino, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, ir tikslios dienos jis nepamena. Be kaltinamojo parodymų priimant sprendimą teismas remiasi nukentėjusiosios parodymais, kuriuose ji nurodė kaltinamasis vartojo jos atžvilgiu smurtą nuo 2007 m. gegužės 9 d. iki 2007 m. liepos 4 d. laikotarpyje, tikslios dienos nežino, ir jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taip pat teismas remiasi minėta specialisto išvada, kuria nustatyta, kad nuo 2007 m. gegužės 9 d. iki 2007 m. liepos 4 d. laikotarpyje A. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus galima daryti išvadą, kad kaltinamasis A. D. mušė kumščiais, spardė kojomis ir jai metaliniu žarstekliu sudavė iš viso 17 kartų į įvairias kūno vietas, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. Veika padaryta tyčia, nes kaltinamasis suprato savo smurtinio pobūdžio veiksmus, numatė kokios gali būti mušimo rankomis, kojomis ir žarstekliu pasekmės ir jų siekė.
Dėl 2008 m. rugpjūčio 27 d., padarytos nusikalstamos veikos
Iš specialisto išvados (b.l. 46-56) matyti, kad A. D. 2007-08-30 nustatytos kraujosruvos veide apie kairę akį ir dešiniajame kelyje. Tai padaryta (ne mažiau kaip dviem) smūginiais kieto buko daikto (ų) paveikiais prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir jo padarymo galimybė nurodytu laiku (prieš 3 dienas iki kreipiantis medicinos pagalbos) neatmetama.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktu įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamasis paaiškino, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, ir tikslios dienos jis nepamena, kilus konfliktui su nuknietėjusiąja dėl jos neištikimybės. Be kaltinamojo parodymų priimant sprendimą teismas remiasi nukentėjusiosios parodymais, kuriuose ji nurodė kaltinamasis vartojo jos atžvilgiu smurtą ir jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Taip pat teismas remiasi minėta specialisto išvada, kuria nustatyta, kad buku daiktu ne mažiau kaip dviem smūgiais A. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus galima daryti išvadą, kad kaltinamasis A. D. mušė metaliniu žarstekliu, kuriuo sudavė du smūgius: vieną į veidą, o kitą per koją, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Veika padaryta tyčia, nes kaltinamasis suprato savo smurtinio pobūdžio veiksmus, numatė kokios gali būti mušimo žarstekliu pasekmės ir jų siekė.
Dėl 2008 m. spalio 21 d., apie 18.30 val., padarytos nusikalstamos veikos
Iš specialisto išvados (b.l. 46-56) matyti, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog A. D. 2008-10-28 (Širvintų gydytojų) ir 2008-11-12 (teismo medicinos ekspertės) atliktų medicininių apžiūrų ir kairės čiurnos rentgeno nuotraukų Nr. 10213-10214 padarytų 2008-08-28, duomenimis nustatomi šie sužalojimai: muštinės žaizdos viršugalvio dešinėje pusėje (l) ir dešinėje blauzdoje (2), poodinės kraujosruvos akių vokuose (su nubrozdinimu kairiajame skruoste), kairiajame kelyje ir daugybinės poodinės kraujosruvos žastuose, šlaunyse ir blauzdose (su kairės blauzdos nubrozdinimu), kairės kojos išorinės (šeivikaulio) kulkšnies lūžis. Sužalojimai padaryti smūginiais kieto buko, galimai riboto paviršiaus bei pailgo ar bukabriaunio daikto (ų) poveikiais (ne mažiau kaip 17). Kairės blauzdos išorinės kulkšnies lūžis galėjo įvykti ir nuo netiesioginio poveikio - staigaus kairės pėdos pasukimo apie išilginę kojos ašį, esant fiksuotai pėdai. Sužalojimų padarymo galimybė nukentėjusios nurodytu laiku (2008-10-21) neatmetama. Sužalojimas visumoje ir kairės blauzdos išorinės (šeivikaulio) kulkšnies lūžis (atskirai) atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kulkšnies lūžio A. D. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai (ilgiau 10 dienų).
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktu įrodymus ir juos įvertinęs teismas daro išvadą, kad A. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamasis paaiškino, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, ir tikslios dienos jis nepamena, kilus konfliktui su nuknietėjusiąja dėl jos neištikimybės. Be kaltinamojo parodymų, teismas remiasi nukentėjusiosios parodymais, kuriuose ji nurodė kaltinamasis vartojo jos atžvilgiu smurtą ir jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taip pat teismas remiasi minėta specialisto išvada, kuria nustatyta, kad buku daiktu ne mažiau kaip dviem smūgiais A. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus galima daryti išvadą, kad kaltinamasis A. D. mušė kumščiais, spardė kojomis ir jai metaliniu žarstekliu sudavė iš viso 17 kartų į įvairias kūno vietas, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. Veika padaryta tyčia, nes kaltinamasis suprato savo smurtinio pobūdžio veiksmus, numatė kokios gali būti mušimo rankomis, kojomis ir žarstekliu pasekmės ir jų siekė.
Dėl 2008 m. gruodžio 12 d. padarytos nusikalstamos veikos
Specialisto išvadoje (b.l. 46-56) nustatyta, kad 2008-12-13 Širvintų ligoninėje A. D. nustatyta muštinė - plėštinė dešinės plaštakos tarpupirščio (neaišku kurio) žaizda ir daugybiniai sumušimai (kraujosruvos) veide, kūne. Tai padaryta daugkartiniais (bent kokio orientacinio poveikių skaičiaus pagal įrašus medicinos dokumente nustatyti negalima) kieto buko daikto (ų) poveikiais (žaizda tarpupirštyje galėjo būti padaryta ir skečiant pirštus) prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti iš vakaro, kaip nurodė pati nukentėjusi. Sužalojimas visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis prisipažino, jog šią dieną mušė nukentėjusiąją, tačiau neigia plėšęs piršto tarpupirštį ir mano, jog jis plyšo jai griūnant nuo jo smūgio. Tačiau nukentėjusioji teigia, kad šį sužalojimą ji patyrė ne griūnant, o kaltinamajam skečiant pirštus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl neblaivumo daug aplinkybių nepamena, o nukentėjusioji aiškiai prisimena sužalojimo aplinkybes ir tokių aplinkybių galimumą patvirtina specialisto išvada, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog plėštinę dešinės plaštakos tarpupirščio (neaišku kurio) žaizdą A. D. padarė tyčia skėsdamas nuknietėjusiosios pirštus.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktu įrodymus ir juos įvertinęs teismas daro išvadą, kad A. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamasis paaiškino, kad nusikalstamą veiką padarė kilus konfliktui su nuknietėjusiąja dėl jos neištikimybės. Be kaltinamojo parodymų, teismas remiasi nukentėjusiosios parodymais, kuriuose ji nurodė kaltinamasis vartojo jos atžvilgiu smurtą ir jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Taip pat teismas remiasi minėta specialisto išvada, kuria nustatyta, kad A. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pagal specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus galima daryti išvadą, kad kaltinamasis A. D. mušė kumščiais, spardė kojomis ir jai metaliniu žarstekliu į įvairias kūno vietas, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Veika padaryta tyčia, nes kaltinamasis suprato savo smurtinio pobūdžio veiksmus, numatė kokios gali būti mušimo rankomis, kojomis ir žarstekliu pasekmės ir jų siekė.
Specialisto išvadoje (b.l. 46-56) konstatuota, kad A. D. Širvintų ligoninės gydytojų apžiūros 2009-02-07 ir gydymo stacionare nuo 2009-02-10 iki 2009-04-03 bei tuo metu atliktų rentgeno nuotraukų: kairės plaštakos Nr.130-131 ir dešinės čiurnos Nr.128-129, atliktų 2009-02-11, bei krūtinės ląstos Nr. 146/2009-02-17, duomenimis nustatomi šie daugybiniai kūno sužalojimai: švieži kairės plaštakos IV delnakaulio galvutės ir dešinės blauzdos išorinės (šeivikaulio) kulkšnies lūžiai, apgiję kairės plaštakos IV piršto pirmo pirštakaulio ir dešinio raktikaulio petinio galo lūžiai; skirtingo laiko (taip nurodęs Širvintų gydytojas AAGPSAK Nr. F 257), o AAGPSAK Nr. F 275 parašyta, kad senos) daugybinės kūno žaizdos, kraujosruvos (konkretizuota - žastuose, alkūnėse ir dilbiuose) ir nubrozdinimai (konkretizuota - kaktoje, plaštakose, nugaroje, blauzdose). Sužalojimai padaryti daugkartiniais (bent kiek tikslesnio skaičiaus nustatyti neįmanoma) smūginiais kieto buko, galimai riboto paviršiaus bei bukabriaunio daikto(ų) poveikiais. Dešinės blauzdos išorinės kulkšnies lūžis galėjo įvykti ir nuo netiesioginio poveikio - staigaus pėdos kojos pasukimo apie išilginę kojos ašį, pastūmimo, esant fiksuotai pėdai. Kada sužalojimai padaryti bent kiek tiksliau nustatyti neįmanoma, tačiau akivaizdu, kad jie padaryti ne vienu laiku. Kairės plaštakos IV delnakaulio galvutės ir dešinės blauzdos išorinės (šeivikaulio) kulkšnies lūžiai yra švieži ir galėjo būti padaryti iki kelių dienų prieš padarant plaštakos ir čiurnos rentgeno nuotraukas (2009-02-11) laikotarpį. Kairės plaštakos IV piršto pirmo pirštakaulio lūžis yra nešviežias su gerai išreikštu kauliniu rumbu ir gali būti apie pusantro mėnesio senumo. Dešinio raktikaulio petinio galo lūžis taip pat tikėtina nešviežias (tiksliau pasisakyti apie jo padarymo laiką negalima, nes nuotrauka neapima visos lūžusios kaulo dalies). Kitų sužalojimų: žaizdų, kraujosruvų, nubrozdinimų padarymo laiko bent kiek tiksliau nustatyti negalima, nes laikui nustatyti būtini minkštųjų kūno audinių sužalojimų požymiai neaprašyti, tik nurodyta, kad jie skirtingo laiko, kad yra senų. Sužalojimas visumoje ir bet kuris atskirai paimtas kaulų (raktikaulio, delnakaulio, pirštakaulio, šeivikaulio) lūžis atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma bei buvo sutrikusi ilgalaikiai (ilgiau 10 d.).
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktu įrodymus ir juos įvertinęs teismas daro išvadą, kad A. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamasis paaiškino, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, ir tikslios dienos jis nepamena, kilus konfliktui su nuknietėjusiąja dėl jos neištikimybės. Be kaltinamojo parodymų, teismas remiasi nukentėjusiosios parodymais, kuriuose ji nurodė kaltinamasis vartojo jos atžvilgiu smurtą ir jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taip pat teismas remiasi minėta specialisto išvada, kuria nustatyta, kad A. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Pagal specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus galima daryti išvadą, kad kaltinamasis A. D. mušė kumščiais, spardė kojomis ir jai metaliniu žarstekliu sudavė nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. Veika padaryta tyčia, nes kaltinamasis suprato savo smurtinio pobūdžio veiksmus, numatė kokios gali būti mušimo rankomis, kojomis ir žarstekliu pasekmės ir jų siekė.
Dėl 2009 m. gegužės 14 d. padarytos nusikalstamos veikos
Iš specialisto išvados (b.l. 46-56) matyti, kad A. D. Širvintų ligoninės gydytojų apžiūros 2009-05-14 ir 2009-05-15 padarytų kairės plaštakos rentgeno nuotraukų Nr. 4610-4611 duomenimis nustatoma kairės plaštakos V piršto vidurinio pirštakaulio išnirimas bei daugybiniai galvos, kūno, rankų sumušimai - nubrozdinimai. Tai padaryta paveikus kietais bukais, bukabriauniais daiktais; pirštakaulis galėjo būti išnarintas ir atlenkiant - laužiant pirštą kelių valandų - dienų laikotarpį prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Tiksliau sužalojimų padarymo laiko ir keliais trauminiais poveikiais tai padaryta pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima. Tačiau sužalojimų padarymo galimybė, kaip nurodžiusi pati nukentėjusi (prieš keletą valandų iki kreipiantis medicinos pagalbos), neatmetama. Dėl kairės plaštakos V piršto vidurinio pirštakaulio išnirimo A. D. padarytas kūno sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes piršto išnirimo gijimas užtrunka ir sveikata būna sutrikdyta ilgalaikiai (ilgiau 10d.)
Kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktu įrodymus ir juos įvertinęs teismas daro išvadą, kad A. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p. jo kaltė įrodyta specialisto išvada, paties prisipažinimu ir nukentėjusiosios parodymais. Be to, faktą, jog smurtą kaltinamasis nuolat naudojo prieš nukentėjusiąją patvirtino ir byloje apklausti asmenys. Veika padaryta tyčia, nes kaltinamasis suprato savo smurtinio pobūdžio veiksmus, numatė kokios gali būti mušimo rankomis, kojomis ir žarstekliu pasekmės ir jų siekė.
Iš specialisto išvados (b.l. 46-56) matyti A. D. Širvintų ligoninės gydytojų apžiūros 2009-06-03 ir tą pačią dieną padarytų kairės pėdos rentgeno nuotraukų Nr. 5181-5182 duomenimis nustatoma kairės pėdos pirmo padikaulio lūžis bei daugybinės nugaros ir kojų sumušimo žymės: kraujosruvos, šašai (galimai nubrozdinimai). Tai padaryta paveikus kietais bukais, bukabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Kada tiksliai ir keliais trauminiais poveikiais sužalojimai buvo padaryti pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima. Tačiau sužalojimų padarymo galimybė prieš keletą dienų iki kreipiantis medicinos pagalbos, kaip nurodžiusi pati nukentėjusi, neatmetama. Dėl kairės pėdos pirmo padikaulio lūžio A. D. padarytas kūno sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes pirštakaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata būna ir buvo sutrikdyta ilgalaikiai (ilgiau 10 d.)
Nukentėjusioji parodė, kad A. D., tikslios dienos nepamena, mušė kumščiais, spardė kojomis ir kirvio pentimi sudavė keletą smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas jai kairės pėdos pirmo padikaulio lūžį bei daugybinės nugaros ir kojų sumušimo žymes: kraujosruvas, nubrozdinimus, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir nurodė, kad ją kirviu ir kojomis bei rankomis mušė dėl pavydo, nes ji buvo neištikima.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktu įrodymus ir juos įvertinęs teismas daro išvadą, kad A. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p. jo kaltė įrodyta specialisto išvada, paties prisipažinimu ir nukentėjusiosios parodymais. Be to, faktą, jog smurtą kaltinamasis nuolat naudojo prieš nukentėjusiąją patvirtino ir byloje apklausti asmenys. Veika padaryta tyčia, nes kaltinamasis suprato savo smurtinio pobūdžio veiksmus, numatė kokios gali būti mušimo rankomis, kojomis ir žarstekliu pasekmės ir jų siekė.
Dėl bausmės skyrimo
A. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę A. D., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d. teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra padaręs 7 nusikalstamas veikas, jo padarytos veikos priskiriamos prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, veikos padarytos tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką, t.y., kad kaltinamasis padarė smurtinius nusikaltimus, smurtą naudodamas prieš silpnesnę už save moterį, savo žmoną.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra teistas, teistumas neišnykęs, tačiau nusikaltimų padarymo metu nebuvo teistas, įrašytas į priklausomybės ligų kabineto įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, vartojant alkoholį (b.l. 131), nuo 2011 m. spalio 11 d. registruotas Darbo biržoje (b.l. 134), į tai, kad charakterizuojamas neigiamai dėl vaikų nepriežiūros, girtavimo ir smurtavimo prieš savo žmoną.
Teismas atsižvelgdamas į BK 54 straipsnį, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. D. atėmus ar apribojus galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, nes akivaizdu, kad jis, sistemingai pažeisdamas įstatymus, nedaro jokių išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių bei pasitaisyti, yra linkęs nusikalsti, todėl už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus jam skirtina straipsnių sankcijose numatyta griežčiausia - laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas galutinę bausmę teismas taiko dalinį bausmių sudėjimo būdą ( BK 63 str. 1 d., 4 d.). Iš dalies sudėjus už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, skirtina galutinė 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis neatlikęs paskirtos bausmės padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis.
Bylos duomenys liudija, kad A. D. yra anksčiau padaręs nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas 2011 m. gegužės 27 d. Širvintų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, todėl subendrinus bausmes, jam skirtina galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Dėl civilinių ieškinių
Byloje taip pat pareikštas civilinis ieškinys, kuriuo Širvintų rajono apylinkės prokuratūra prašo priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 25000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Pagal CK 6.250 str. 1 d. nuostatas, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, pažeminimas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją u patirtą skriaudą/ dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus/ Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta.
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu įvykdytų smurtinių nusikaltimų patyrė pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, moralinį diskomfortą, didelį fizinį skausmą; kuris buvo jaučiamas nuolat, nes smurto veiksmai naudojami su tam tikromis pertraukomis, ji skausmą jaučia ir dabar, ji neteko 70 proc. darbingumo, tapo neįgalia, dėl A. D. atžvilgiu atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų patyrė nepatogumų, ji jaučia ir dabar sužalojimo pasekmes. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados matyti, kad A. D. padaryta ausų kaušelių potrauminė deformacija terapinėmis priemonėmis nepašalinama: ausų kaušelių deformacijos pašalinimui reikalingas plastinis chirurginis gydymas.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais: padaryto nusikaltimo pasekmes – nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, dėl patirtų sužalojimų ji gydėsi ir dabar gydosi, pakenkta jos išvaizdai, netektas darbingumas, į žalą padariusio asmens kaltę – kaltinamasis nukentėjusiąją sužalojo tyčia; kaltinamojo turtinę ir šeiminę padėtį – kaltinamasis vedęs, nedirba. Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiosios ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Įvertinus aptartų kriterijų visumą, teismų praktiką panašiose bylose bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į tai, kad kaltinamasis su ieškinio dydžiu sutinka, teismas laiko, kad prašomas priteisti 25000 Lt neturtinės žalos dydis yra logiškas ir pagrįstas, todėl priteistinas iš A. D.
Byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys, kuriuo civilinis ieškovas prašo priteisti iš A. D. Valstybinės ligonių kasos naudai 10335,64 Lt nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti. Civilinis ieškovas nurodo, kad 10335,64 Lt buvo apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už sužalotos A. D. gydymą.
CK 6.263 str. 2 d. nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.280 str. 1 d. nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį asmenį regreso teisę. Valstybinė ligonių kasa, padengusi ligoninėms nukentėjusiosios gydymo išlaidas, turi teisę išieškoti šias išlaidas iš kaltininko A. D.. Ieškinys pagrįstas prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais, kurių neginčijo kaltinamasis ir su ieškiniu sutiko, todėl tenkintinas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307 straipsniais,
nusprendė:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę (padarytas 2007 m. laikotarpyje nuo gegužės 2 d. iki 2007 m. birželio 27 d.).
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (padarytas 2008 m. rugpjūčio 27 d.).
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (padarytas 2008 m. spalio 21 d.).
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (padarytas 2008 m. gruodžio 12 d.).
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę (padarytas 2009 m. sausio 1 d. – vasario 6 d.).
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (padarytas 2009 m. gegužės 14 d.).
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir skirti jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (padarytas 2009 m. gegužės 28 d. – birželio 3 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. visas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti A. D. 4 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., A. D. paskirtą bausmę subendrinti su Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirtas bausmes sudedant ir paskirti A. D., galutinę subendrintą bausmę - 4 metų 6 mėnesių atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Priteisti iš A. D. A. D. 25000 Lt (dvidešimt penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš A. D. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 10335,64 Lt turtinės žalos.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.