Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Burdulienės, Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Interneto partneris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 - ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. K. ir M. E. K. ieškinį atsakovui UAB „Interneto paslaugos“ dėl netinkamo atlygintinų paslaugų teikimo bei patirtų nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareikštu ieškiniu ieškovės A. K. ir M. E. K. prašė priteisti iš atsakovo UAB „Interneto partneris“:

- M. E. K. 1 727,12 Lt nuostolių, 5 000 Lt neturtinės žalos, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas;

- A. K. 1 501,51 Lt nuostolių, 5 000 Lt neturtinės žalos, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. skrydžių rezervavimo interneto portale „Greitai.lt“ (atsakovo administruojamas puslapis), ieškovės, kaip keleivės, įsigijo du lėktuvo bilietus maršrutu San Franciskas - Londonas. Už bilietus atsiskaitė banko kreditine mokėjimo kortele. Skrydžio dieną (2011 m. rugpjūčio 30 d.) atsakovas elektroniniu paštu informavo ieškovę M. E. K., kad bilietų užsakymas buvo anuliuotas. Dėl atsakovo neteisėtai panaikinto užsakymo ieškovės negalėjo įsigyti kitų lėktuvo bilietų 2011 m. rugpjūčio 30 d., dėl ko iš Jungtinių Amerikos Valstijų išvyko tik 2011 m. rugsėjo 3 d. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovės negalėjo dalyvauti šeimos narės universiteto užbaigimo iškilmėse Londone ir patyrė ne tik neturtinę žalą, bet ir nuostolių (apgyvendinimo ir kitos išlaidos).

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad ieškovių užsakymas pagrįstai buvo anuliuotas įtarus, jog jis buvo apmokėtas neteisėtai panaudojus banko mokėjimo kortelę. Atsakovas pabrėžė, kad nėra atsakingas už tai, kad ieškovėms laiku nebuvo grąžinta banko sąskaitoje rezervuota suma. Kadangi atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, ieškinys negali būti tenkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 - asis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Teismas nurodė, kad tarp ieškovių ir atsakovo buvo susiklostę vartojimo sutartiniai santykiai – sudaryta paslaugų teikimo sutartis. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pažymėjo, kad ieškovės savo sutartines pareigas atsiskaitydamos už bilietus įvykdė, todėl atsakovas anuliuodamas užsakymą, t.y. nutraukdamas su ieškovėmis sudarytą sutartį, neturėdamas objektyvių duomenų apie ieškovių nesąžiningumą atsiskaitant mokėjimo kortele, kuri yra saugi mokėjimo priemonė, pažeidė savo įsipareigojimus. Anot teismo, atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų dėjęs pastangas išsiaiškinti jam kilusius neaiškumus dėl apmokančio už ieškovių bilietus asmens, nors pagal paties atsakovo patvirtintos Taisyklės suteikia galimybę keleivių pavedimu veikti kitiems asmenims ir tokie asmenys įvardijami kaip klientai. Atsakovui neįrodžius, kad buvo svarbios priežastys nutraukti su ieškovėmis sudarytą sutartį, tokie jo vienašaliai veiksmai teismo buvo pripažinti neteisėtais. Teismas pabrėžė, jog atsakovas prieš aktyvuodamas ieškovių bilietus turėjo pareigą žinoti ir žinojo informaciją, kuri kėlė abejonių neteisėtu mokėjimo kortelės panaudojimu apmokant už įsigyjamus bilietus, todėl privalėjo ją pateikti ieškovėms iki bilieto aktyvavimo, tačiau to nepadarė, t.y. elgėsi neatsakingai ir neapdairiai. Jeigu atsakovas būtų elgęsis rūpestingai, ieškovės nebūtų patyrusios nuostolių ir būtų spėjusios į iš anksto suplanuotą šeimos šventę.

Teismo vertinimu atsakovas nepagrįstai perkėlė ieškovėms pareigą įrodyti, jog jos 2011 m. rugpjūčio 30 d. negalėjo įsigyti kitų lėktuvo bilietų ir tokiu būdu išvengti nuostolių, nes atsakovui, kaip ginčo paslaugų teikimo profesionalui, turėtų būti žinoma, kad elektroninėje erdvėje nesaugomos interaktyvių puslapių kintančios lėktuvų bilietų kainos. Anot teismo, yra labiau tikėtina, kad ieškovės neturėjo galimybės įsigyti kitų bilietų už protingą kainą, todėl atsakovas privalo atlyginti jų patirtus nuostolius.

Teismas nurodė, jog atsakovo neteisėti veiksmai suvaržė ir apribojo ieškovių, buvusių Jungtinėse Amerikos Valstijose, teises ir interesus, sukėlė joms nepatogumų, didžiulį stresą, dvasinius išgyvenimus ir finansinių rūpesčių, todėl ieškovių reikalaujamą priteisti neturtinės žalos dydį laikė teisingu ir protingu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Interneto partneris“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 – ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovių ir atsakovo nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Šį faktą patvirtina, jog atsakovas siūlydamas įsigyti skrydžius atlieka tik tarpininkavimo vaidmenį, nes atsakovo paslaugų teikimas apsiriboja tik tam tikros informacijos apsikeitimu su interesantu ir sąlygų sudarymu potencialiam klientui prisijungus prie centralizuotos sistemos sudaryti sutartį su avialinijų bendrove. Taigi atsakovas neturi pareigos atsakyti pagal ieškovių pareikštą ieškinį.

2. Teismas klaidingai nurodė, kad tarp ieškovių ir atsakovo susiklostė vartojimo sutartiniai santykiai. Kadangi atsakovo teikiamų paslaugų specifika lemia, jog atsakovo siūlomos sutarties šalimi gali tapti keleivis ir/ar kitas asmuo perkantis elektroninį bilietą, todėl konkretus sutarties kontrahentas identifikuojamas pagal apmokėjimo pareigą ir faktą. Šiuo atveju sutarties, sudarytos su atsakovu, šalimi laikytina B. K., kurios kreditine kortele buvo bandyta apmokėti užsakymą. Oro vežimo paslaugų gavėju yra asmuo, kuris įrašytas išduotame elektroniniame biliete. Už suteiktos paslaugos tinkamumą ar netinkamumą atsakovas atsakingas kortelės turėtojui, todėl negali būti atsakingas prieš tuos asmenis, kurie kaip vartotojai laikytini sudarę susitarimą su kitų paslaugų teikėju – oro bendrove. Taigi ieškinys buvo pareikštas netinkamo ieškovo.

3. Pagal atsakovo paslaugų teikimo sąlygas atsakovas turi teisę atsisakyti teikti paslaugas esant pagrįstiems įtarimams dėl neteisėto banko kortelės panaudojimo. Atsakovas pažymi, kad išankstinis užsakymo patikrinimas dėl elektroninės apgavystės yra technologiškai neįmanomas.

4. Atsakovui nepriėmus mokėjimo nurodymo už ieškovių pateiktą užsakymą nebuvo atsiskaityta, o kortelės savininkės pinigai buvo rezervuoti sąskaitoje. Nors atsakovas į bylą prašė įtraukti AB SEB bankas, kuri būtų paaiškinęs, kodėl kortelės savininkei nebuvo leista disponuoti rezervuotomis lėšomis, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti šį atsakovo prašymą. Riziką, susijusią su tuo, jog atsiskaitant už paslaugas kito asmens kreditine kortele, atsakovas gali anuliuoti pirkimą įtardamas neteisėtą naudojimąsi kortele, prisiima klientas. Atsakovas apie užsakymo anuliavimą B. K. informavo tą pačią dieną bei pasiūlė pasirinkti kitą atsiskaitymo būdą, t.y. sutartis nebuvo nutraukta, nes apmokėjimas už paslaugas galėjo būti vykdomas iki 2011 m. rugpjūčio 29 d. 23:59. Net ir laikant, kad sutartis tokiu būdu buvo nutraukta, atsakovas elgėsi teisėtai, kadangi mokėjimo anuliavimas buvo susijęs su neteisėto banko mokėjimo panaudojimo prevencija.

5. Mokėjimo pavedimo anuliavimas yra teisėta veika, kuria įgyvendinama 2007 m. lapkričio 13 d. Europos parlamento ir Europos Tarybos direktyvoje 2007/64/EB ir Mokėjimų įstatyme įtvirtinta tvarka. Atsakovas nėra atsakingas už tai, kad AB SEB bankas B. K. lėšų rezervaciją panaikino tik praėjus 6 dienoms po mokėjimo pavedimo atšaukimo. Ieškovės pačios patvirtino, kad 2011 m. rugpjūčio 29 d. gavo pranešimą apie mokėjimo nepriėmimą ir bilietų anuliavimą, taigi jos pačios nesiėmė protingų ir rūpestingų veiksmų, kad patvirtinti mokėjimo pagrįstumą. Ieškovės bet kuriuo atveju galėjo išvengti nuostolių, nes nebuvo jokių kliūčių užsisakyti kito skrydžio. Atsakovės taipogi nepagrindė patirtų nuostolių dydžio, nes nepateikta įrodymų apie jų patirtas išlaidas. Sprendimu priteista neturtinė žala yra neproporcinga, nepagrįsta faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės M. E. K. ir A. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pateikiami tokie atsikirtimai:

1. Teismas remdamasis CPK 314 straipsniu turėtų atsisakyti priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus.

2. Paties atsakovo paslaugų teikimo sąlygos, apibrėždamos klientą, kaip keleivį ar keleivio pavedimu veikiantį asmenį, suteikia galimybę keleiviui už perkamus bilietus atsiskaityti ne asmeniškai, o pavedant tai padaryti kitam asmeniui. Vis dėlto asmens veikimą keleivių pavedimu atsakovas naudoja kaip kriterijų įtartinam užsakymui nustatyti. Atsakovui elgiantis apdairiai ir rūpestingai jis turėjo galimybes susiekti su ieškovėmis ar su už bilietus sumokėjusiu asmeniu, kad būtų pašalintos abejonės dėl atlikto mokėjimo teisėtumo. Atsakovas bando nuslėpti, kad ieškovėms apie elektroninio bilieto anuliavimą elektroniniu paštu buvo pranešta tik beveik po paros. Atsakovas turėjo žinoti, kad rezervuotos lėšos jų savininkui paprastai grąžinamos per dešimt dienų.

3. Žalos atsiradimas siejamas su patvirtinto užsakymo vėlesniu nepagrįstu anuliavimu. Bilietai buvo įsigyti pasinaudojant atsakovo valdoma interneto svetaine, atsakovo darbuotojai aktyvavo bilietus, o po to nepagrįstai juos anuliavo, dėl ko ieškovės patyrė žalos, todėl neabejotinai atsakovas yra tinkama proceso šalis. Būtent ieškovės turi reikalavimo teisę į atsakovą, kadangi jos sudarė sutartį su atsakovu, apmokėjo už paslaugas (apmokėjimo būdas neturi teisinės reikšmė).

4. Visus reikšmingus duomenis ieškovės pateikė atsakovui dar prieš bilietų aktyvavimą bei pinigų banko sąskaitoje rezervavimą. Jeigu atsakovas nebūtų iškart priėmęs kreditinės kortelės, neaktyvavęs bilietų, tai ieškovės būtų turėjusios galimybę įsigyti bilietus už protingą kainą iš kito skrydžio operatoriaus ir tokiu būdu išvengti patirtos turtinės ir neturtinės žalos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinio proceso objektą sudaro apeliaciniame skunde iškelti teisės ir fakto klausimai. Apeliaciniame skunde atsakovas UAB „Interneto partneris“ įrodinėja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dėl dviejų pagrindinių priežasčių: pirma, netinkamai kvalifikavo tarp atsakovo ir ieškovių susiklosčiusius teisinius santykius, antra, klaidingai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl ko be pagrindo pripažino atsakovą esant atsakingu už ieškovių tariamai patirtą žalą. Taigi teisėjų kolegija pirmiausia pasisakys dėl šalis siejusių santykių teisinės kvalifikacijos, kadangi tinkama teisinių santykių kvalifikacija sudaro prielaidas nustatyti ginčo dalyką bei identifikuoti teisių pažeidimą.

Dėl šalių tarpusavio teisinių santykių.

Nustatyta, kad ieškovės neteisėtais atsakovo veiksmais, dėl kurių jos patyrė žalą, nurodė pastarojo veiksmus be pagrindo anuliuojant ieškovių užsakytus skrydžio bilietus. Pagal byloje pateiktus dokumentus 2011 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos laiku 03:12:02 atsakovo administruojame skrydžių rezervavimo interneto portale „Greitai.lt“ ieškovė M. E. K. užsakė du bilietus 2012 m. rugpjūčio 30 d. skrydžiui maršrutu San Franciskas - Londonas. Atsakovas užsakymą priėmė bei informavo ieškovę M. E. – K. elektroniniu paštu apie elektroninio bilieto aktyvavimą (b. l. 25-26, 30-32). 2011 m. rugpjūčio 30 d. B. K. pretenzija dėl mokamosios kortelės operacijų AB SEB bankui patvirtina, kad už minėtus bilietus buvo bandoma atsiskaityti B. K. priklausančia mokėjimo kortele (b. l. 26). Atsakovas 2011 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos laiku 19:50:07 elektroniniu laišku informavo ieškovę M. E. K., kad jos bilietai skrydžiui maršrutu San Franciskas - Londonas anuliuoti, kadangi mokėjimas už bilietus buvo nepriimtas įtarus, jog buvo neteisėtai pasinaudota B. K. mokėjimo kortele (b. l. 34). Pirmosios instancijos teismo manymu atsakovo veiksmai anuliuojant bilietų užsakymą buvo neteisėti bei neatitiko apdairaus bei atsargaus verslininko veiklai keliamų standartų. Tokia išvada padaryta išanalizavus atsakovo Paslaugų teikimo klientams bendrąsias sąlygas (toliau ir Taisyklės) – atsakovo vienašališkai iš anksto parengtos teikiamų paslaugų standartinės sąlygos.

Atsakovo nuomone tarp jo ir ieškovių apskritai nesusiklostė jokie sutartiniai santykiai. Su tokia pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Taisyklių 1.1. punkte nurodyta, kad Teikėjas (atsakovas) suteikia galimybę Keleiviui (asmuo, kurio vardu yra rezervuojamas bilietas) naudojantis Teikėjo automatine sistema internetiniais adresais www.greitai.lt surasti ir įsigyti Bilietą (Keleivio ir Vežėjo vežimo sutarties sudarymą patvirtinantis dokumentas <...>) rezervavimo sistemoje pasirinktu maršrutu ir Vežėju (oro transporto įmonė) bei užsisakyti Teikėjo siūlomas papildomas paslaugas, o Klientas (keleivis ar kitas asmuo, veikiantis keleivio pavedimu) įsipareigoja sumokėti už naudojimąsi Teikėjo automatine skrydžių paieškos ir rezervavimo sistema, Rezervavimą ir Bilietą <...>. Taigi atsakovas iš esmės teikia tarpininkavimo paslaugas tarp fizinių ar juridinių asmenų (keleivių ar klientų) bei oro transporto įmonių (vežėjų), sudarant galimybes keleiviams ar klientams, pasinaudojant atsakovo administruojama automatine bilietų paieškos sistema, susirasti jiems reikalingus bilietus bei juos įsigyti. Akivaizdu, jog keleiviui ar klientui naudojantis atsakovo administruojama sistema tarp jų susiklosto atlygintinų paslaugų teikimo požymių turintys teisiniai santykiai, kai atsakovas keleiviui ar klientui įsipareigoja sudaryti sąlygas naudojantis jo administruojama sistema susirasti norimą skrydį bei sudaryti su vėžėju vežimo sutartį – įsigyti bilietą (CK 6.718 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, jog atsakovas iš esmės atlieka tik tarpininko tarp keleivio ar kliento ir vežėjo vaidmenį, įvertinus tai, kad būtent atsakovas organizuoja ir kontroliuoja atsiskaitymą už bilietus (Taisyklių 8. punktas), jo paslaugos yra mokamos (Taisyklių 1. punktas), patvirtina, jog bilietų parinkimo, atsiskaitymo už juos procese tarp atsakovo ir klientų ar keleivių susiklosto tiesioginiai atlygintinų paslaugų teikimo santykiai. Šių sutartinių teisinių santykių esmė – atlygintinis skrydžio bilietų paieškos bei rezervavimo paslaugų suteikimas.

Taisyklėse skiriamos dvi asmenų grupės – tai keleiviai ir klientai. Keleiviais laikomi asmenimis, kurie siekia įgyti bilietą, o klientais – asmenys, kurie ieškodami bei užsakydami bilietus naudojasi atsakovo administruojama automatine sistema, tai yra klientu gali būti tiek pats keleivis, tiek jo įgaliotas asmuo. Formaliai tiesioginiai teisiniai atlygintinų paslaugų santykiai, atliekant bilietų paiešką ir rezervaciją per atsakovo administruojamą sistemą, turėtų susiklostyti tik tarp kliento ir atsakovo.

Pagal Taisykles bilietų rezervacija keleivių vardu jų pavedimu gali atlikti ir kiti asmenys, kitaip klientai, tai reiškia, jog atsakovas pripažįsta, kad sutartis dėl bilietų paieškos ir rezervacijos gali būti sudaroma ir per atstovą. Atstovavimo faktas atsakovui yra atskleidžiamas visais atvejais, kai bilietų rezervacijos metu yra suvedami keleivių kontaktiniai duomenys bei nurodomas kliento el. paštas (Taisyklių 1.2. punktas). Taigi teises ir pareigas pagal su atsakovu sudarytą atlygintinų paslaugų teikimo sutartį įgyja ir keleivis, jeigu ne jis asmeniškai atlieka bilietų rezervaciją, bet paveda tą atlikti kitam asmeniui (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Toks kliento ir keleivio teisinio statuso kvalifikavimas grindžiamas ir tuo, jog keleivis bet kuriuo metu gali vietoje kliento įstoti į tiesioginį teisinį santykį su atsakovu, taip pat keleiviui yra suteikiama teisė reikalauti taikyti atsakovui sutartinę civilinę atsakomybę (pvz., Taisyklių 4.5. punktas). Pažymėtina, kad priešingas keleivio bei kliento teisinio statuso santykiuose su atsakovu traktavimas nepagrįstai apribotų atsakovo civilinę atsakomybę tais atvejais, kai dėl jo kaltės keleivis negautų siektos paslaugos – skrydžio konkrečiu maršrutu.

Dėl to apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, jog ieškinys buvo pareikštas netinkamų ieškovų ar netinkamam atsakovui, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad pagal byloje pateiktus duomenis (bilietų rezervacijos metu kontaktiniu nurodytas ieškovės M. – E. K. el. pašto adresas) šio ginčo atveju atsakovo administruojama automatine bilietų paieškos sistema tiesiogiai naudojosi ieškovė M. – E. K. (CPK 185 straipsnis). Aplinkybė, kad už bilietus buvo atsiskaitoma B. K. banko mokėjimo kortele, įtakos ieškovių ir atsakovo teisinių santykių turiniui neturi, kadangi nei Taisyklėse, nei įstatymuose nėra nustatyto draudimo trečiajam asmeniui atsiskaityti su paslaugų teikėju už pastarojo klientams suteiktas paslaugas (CK 6.50 straipsnis). Taigi nepriklausomai nuo, jog už bilietus atsiskaitė B. K., tačiau teisės ir pareigos pagal su atsakovu sudarytą atlygintinų paslaugų teikimo sutartį atsirado abiem ieškovėms.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Atsakovo neteisėtais veiksmais, su kuo nesutinka pats atsakovas, pirmosios instancijos teismas laikė netinkamą atsakovo veikimą siekiant išsiaiškinti su mokėjimo už bilietus teisėtumu susijusias aplinkybes. Kitaip sakant, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas ginčo aplinkybėmis neveikė taip, kaip analogiškomis aplinkybėmis būtų veikęs sąžiningas bei apdairus verslininkas.

Taisyklių 8. punkte nustatyta, kad Klientai už paslaugas privalo atsiskaityti Teikėjo nurodytu laiku ir būdu; atsiskaitymas laikomas įvykdytu tada, kai pinigai yra įskaityti Teikėjo sistemoje; Teikėjas pasilieką teisę tikrinti vykdomus atsiskaitymus ir, kilus įtarimams dėl neteisėto banko mokėjimo kortelės panaudojimo, atsisakyti teikti paslaugas Klientui. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, jog atsakovas iš pradžių el. paštu informavo ieškoves, kad skrydžio bilietai yra aktyvuoti (b. l. 33), vėliau (tą pačią dieną), kad bilietai buvo anuliuoti nepriėmus mokėjimo dėl įtarimo, jog buvo neteisėtai pasinaudota mokėjimo kortele (b. l. 34). Atsakovo teisė tikrinti banko mokėjimo kortele atliktų mokėjimų teisėtumą – tikslu užtikrinti sąžiningą ir autorizuotą naudojimąsi minėtu mokėjimu instrumentu, šios bylos nagrinėjimo ribose nekvestionuojama. Ginčas yra kilęs dėl to, ar atsakovas pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes protingai pasinaudojo minėta savo teise.

Taisyklių 8. punkto formuluotė patvirtina, kad atsakovas vykdomų atsiskaitymų kontrolę atlieka iki atsiskaitymo įvykdymo – pinigų įskaitymo atsakovo sistemoje. AB SEB banko 2011 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. 02.06.01 – 6541 (b. l. 25) patvirtina, jog atliekant mokėjimą banko kortele, mokėtina suma yra rezervuojama banko kliento sąskaitoje, o iš sąskaitos mokėtina suma banko yra nurašoma tik gavus atsiskaitymo patvirtinimą iš atsiskaitymo vietos (banko kasos, bankomato, prekybos ar paslaugų įmonių). Taisyklėse nėra atskleista, nuo kurio momento pinigai laikomi įskaityti atsakovo sistemoje, tačiau remiantis AB SEB banko raštu tokiu momentu turėtų būti laikomas faktinis pinigų pervedimas iš kliento sąskaitos į atsakovo sąskaitą, kuris yra atliekamas tik atsakovui pateikus bankui patvirtinimą dėl lėšų pervedimo. Taigi akivaizdu, kad įprastai atsiskaitant už atsakovo suteiktas paslaugas bei bilietus banko kortele - pirmiausia už atsakovo suteiktas paslaugas bei rezervuotus bilietus mokėtina suma yra rezervuojama kliento banko sąskaitoje, tuomet atsakovas atlieka mokėjimo teisėtumo patikrą ir tik po to pateikia bankui patvirtinimą dėl pinigų nurašymo, po kurio pinigai yra pervedami į atsakovo sąskaitą bei įskaitomi atsakovo sistemoje. Pastebėtina, kad Taisyklėse yra neatitikimų tarp nustatytos atsiskaitymo bei bilietų rezervacijos tvarkų. Taisyklėse rezervavimas, rezervacija, užsakymas apibrėžti kaip faktas, kad Keleivis įregistravo savo norą pasinaudoti Teikėjo (atsakovo) paslauga jo sistemoje, o Vežėjas rezervavimą patvirtino ir įregistravo. Tokia apibrėžtis, atsižvelgiant į atsakovo teikiamų paslaugų turinį (Taisyklių 1.1. punktas), suponuoja, jog bilieto rezervavimo patvirtinimas ir įregistravimas yra tarpinis atsakovo teikiamų paslaugų etapas.

Taisyklių 4.6. punkte nustatyta, kad Teikėjas negali būti laikomas atsakingu atvejais, kai dėl techninių kliūčių arba laikinų sutrikimų Klientui nepavyksta atlikti Rezervacijos (užbaigti Rezervacijos proceso) arba kitaip patvirtinti Bilieto aktyvavimo fakto. Taisyklių 5.1. punkte nustatyta, kad Keleivis turi galimybę Bilieto Rezervacijos metu prieš įsigydamas Bilietą susipažinti su Vežimo sąlygomis, pateiktomis Vežėjo puslapyje internete. Šios Taisyklėse įtvirtintos nuostatos suponuoja, jog rezervacija laikoma užbaigta, tai yra atsakovo paslauga suteikta, aktyvavus bilietą bei apie tai atsakovui pranešus klientui. Byloje pateikti el. laiškų išrašai (b. l. 32-33) patvirtina, kad bilietų skrydžiui San Franciskas – Londonas rezervacijos procedūra buvo užbaigta aktyvavus bilietus bei apie tai informavus ieškoves (Taisyklių 1.2. punktas). Iš to, kas paminėta, darytina išvada, kad atsakovas de facto suteikė ieškovėms skrydžio bilietų rezervacijos ir įgijimo paslaugas ir patvirtino šį faktą. Vis dėlto pagal Taisyklių 8. punktą de jure paslaugų teikimas nebuvo baigtas, kadangi atsakovas nebuvo atlikęs atsiskaitymo teisėtumo patikros, t.y. priėmęs mokėjimo. Teisėjų kolegijos vertinimu tokia atsakovo parengtose Taisyklėse nustatyta paslaugų teikimo bei atsiskaitymo už jas tvarka yra ydinga, kadangi, viena vertus, paslaugos teikimas yra užbaigiamas apie tai informuojant klientą bei suteikiant jam teisę pasinaudoti bilietu, t.y. atsakovas tuo pačiu patvirtina, jog kliento atsiskaitymą priėmė – pinigai yra rezervuojami kliento ar kito asmens, kuris atsiskaitė už bilietus, banko sąskaitoje, antra vertus, paslaugos de jure nėra laikomos suteiktomis, kol atsakovas nepatikrina vykdomo atsiskaitymo teisėtumo bei jo nepriima informuodamas mokėjimo paslaugų teikėjo (banko) apie atsiskaitymo patvirtinimą. Taisyklėse nėra aiškiai išskirta, kad rezervacijos užbaigimas ir bilietų aktyvavimas negali būti traktuojamas kaip paslaugų suteikimas, taip pat nėra nustatytas laiko tarpas, kurį atsakovas turi teisę tikrinti atsiskaitymus. Tokiu būdu sudaromos realios sąlygos klientų klaidinimui dėl paslaugų teikimo pabaigos. Priešingai nei nurodo atsakovas, Taisyklės nėra aiškiai suformuluotos vidutinio vartotojo požiūriu, kadangi, kaip minėta, vartotojui faktiškai yra neįmanoma identifikuoti paslaugų suteikimo pabaigos momento, nes, nepaisant rezervacijos procedūros užbaigimo (bilieto aktyvavimo), atsakovas gali bet kuriuo metu ją anuliuoti Taisyklių 8. punkte nustatytu pagrindu.

Akivaizdu, kad gavusi atsakovo el. laišką, kuriuo patvirtintas bilietų aktyvavimas bei suteikta galimybė atsispausdinti bilietų išklotines, ieškovė M. – E. K. pagrįstai tikėjosi, kad bilietų skrydžiui San Franciskas - Londonas pirkimo procedūra yra baigta. Taisyklėse pareiga klientui iki skrydžio tikrinti ar atsakovas anuliavo įsigytus bilietus remdamasis Taisyklių 8. punktu, ar ne, nenustatyta. Teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis). Pagal atsakovo nustatytą paslaugų teikimo tvarką už rezervuojamus bilietus ieškovės privalėjo atsiskaityti iki 2011 m. rugpjūčio 29 d. 23:59:59 val. Lietuvos laiku (b. l. 32). Pranešimą, jog nepriėmė atsiskaitymo bei anuliavo įgytus bilietus, atsakovas ieškovės M. E. K. el. pašto adresu išsiuntė 19:50:07. Toks savaiminis suteiktų paslaugų anuliavimas, informavimas apie tai klientą iki apmokėjimo termino pabaigos likus kelioms valandoms, nesuteikiamas klientui galimybės patvirtinti atlikto mokėjimo teisėtumo, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, suponuoja buvus netinkamą atsakovo veikimą.

Pažymėtina, kad Taisyklėse nėra pateikta net pavyzdinio sąrašo atvejų, kuriems esant egzistuoja rizika, kad kliento atlikto mokėjimo atsakovas gali nepriimti pagal Taisyklių 8. punktą. Faktas, jog atsakovas yra nustatęs vidinę užsakymų teisėtumo tikrinimo tvarką, nagrinėjamu atveju apskritai nėra susijęs su įrodinėjimo dalyku. Taigi akivaizdu, kad ieškovėms atsiskaitant už bilietus sesers ir dukros banko mokėjimo kortele, kai toks atsiskaitymas yra leidžiamas pagal Taisykles, negalėjo kilti abejonių dėl mokėjimo teisėtumo. Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja, jog anuliuodamas ieškovių bilietus atsakovas de jure nutraukė paslaugų sutartį (CK 6.721 straipsnis). Aplinkybė, jog ieškovėms buvo suteikta teisė atlikti mokėjimą panaudojant kitą kortelę, atsižvelgiant į terminą, per kurį toks veiksmas galėjo būti atliktas – 4 val., skaičiuojant nuo el. laiško ieškovei M. E. K. išsiuntimo iki 2011 m. rugpjūčio 29 d. pabaigos, bei į faktą, jog el. laiško gavimas nereiškia jo turinio susižinojimo, nekeičia atsakovo veiksmų kvalifikacijos, kadangi ieškovėms nebuvo suteiktas protingas terminas kitam mokėjimui atlikti. Pagal sąžiningos verslo praktikos reikalavimus atsakovas, atlikęs mokėjimo patikrinimą, turėjo suteikti galimybę ieškovėms patvirtinti apmokėjimo B. K. banko kortele teisėtumą, tačiau neatlikdamas tokių veiksmų neveikė taip, kaip analogiškomis aplinkybėmis būtų veikęs apdairus bei rūpestingas paslaugų teikėjas. Tokie atsakovo veiksmai užkirto kelią ieškovėms išskristi iš San Francisko į Londoną 2011 m. rugpjūčio 30 d., todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai keliamas atsakovo civilinės atsakomybės klausimas už ieškovių patirtus turtinius ir neturtinius praradimus.

Dėl žalos.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą pareiga pagrįsti patirtos žalos dydį teko ieškovėms. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė grindžiama visiško padarytų nuostolių atlyginimo principu (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas ginčą dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį jos dydį ir nepriteisti ieškovui didesnio žalos atlyginimo nei realiai buvo patirta žalos.

Pareikštu ieškiniu ieškovės įrodinėjo, kad patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro patirtos išlaidos apsigyvenant viešbutyje dėl savalaikio neišskridimo iš San Francisko (1 266,13 Lt) bei nuostoliai, atsiradę ieškovėms praradus galimybę pasinaudoti iš anksto įgytais bilietais į miuziklą (486,99 Lt), į B. K. išleistuves (196,34 Lt), bei iš ankstinės apgyvendinimo Londone išlaidos (843,61 Lt). Pagal ieškovių paskaičiavimą jų bendri turtiniai praradimai sudaro 3 228,62 Lt. Pagal pateiktus dokumentus ieškovių per atsakovo sistemą įgytų, o vėliau atsakovo anuliuotų, bilietų skrydžiui San Franciskas – Londonas kaina buvo 8 405,43 Lt (2 434,38 x 3,4528) (b. l. 25-26). 2011 m. rugsėjo 3 d. skrydžio San Franciskas – Vilnius bilietai ieškovėms kainavo 4 945,27 Lt (1 266,20 GBP x 3,9056). Šie duomenys suponuoja, jog ieškovių dėl atsakovo veiksmų patirtų nuostolių ir 2011 m. rugsėjo 3 d. skrydžio bilietų kainos suma yra mažesnė nei bilietų, kuriuos ieškovės siekė įgyti pasinaudodamos atsakovo administruojama automatine bilietų paieškos ir rezervavimo sistema (3 228,62 Lt + 4 945,27 Lt – 8 405,43 Lt = - 231,54 Lt). Taigi net ir laikant, jog ieškovės iš tiesų patyrė 3 228,62 Lt išlaidų, pirmosios instancijos teismas šią sumą be pagrindo priteisė iš atsakovo, kadangi nepaisant atsakovo neteisėtų veiksmų minėta suma nelaikytina ieškovių nuostoliais, kadangi jie de facto nebuvo patirti, nes bendros ieškovių išlaidos esant atsakovo neteisėtiems veiksmams buvo mažesnė nei būtų buvusios, jeigu atsakovas nebūtų anuliavęs bilietų bei priėmęs mokėjimą. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl nuostolių priteisimo naikinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pasisakant dėl ieškovių patirtos neturtinės žalos bei pirmosios instancijos teismo priteistų sumų jai kompensuoti dydžių, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne vieną kartą yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžių nustatymą lemia objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą. Pagal formuojamą teismų praktiką, grindžiamą principu, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš veiksnių, reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti ir teisingai atlyginti, yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. Ž. v. UAB ,,Ekstra žinios”, bylos Nr. 3K-3-393/2008). Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas nustatytas neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. Atsakovas neteisėtais veiksmais nepažeidė fundamentalių vertybių, t.y. nepadarė žalos nei ieškovių, nei jų artimųjų sveikatai, tiesiog užkirto kelią ieškovėms sudalyvauti B. K., ieškovių dukros bei sesers, universiteto užbaigimo iškilmėse, nueiti į miuziklą. Kitokių neigiamų padarinių atsakovo veiksmai ieškovėms nesukėlė. Taigi atsižvelgiant į pažeistų vertybių pobūdį, sukeltų padarinių mastą pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis kiekvienai iš ieškovių mažinamas nuo 5 000 Lt iki 500 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pakeitus teismo sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo, atitinkamai keičiama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi išlaidos perskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinio suma – 13 228,62 Lt, ieškovėms priteista – 1 000 Lt, t.y. patenkinta 7,56 proc., o atmesta 92,44 proc. ieškinio reikalavimų.

Ieškovėms teisines paslaugas, kurios pasireiškė ieškinio, dubliko paruošimu, atstovavimu teismo posėdžiuose, teikė advokato padėjėjas, už kurio paslaugas ieškovė A. K. sumokėjo 1 500 Lt (b. l. 106-107). Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo 5 194,53 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 108-110, 117-122), už apeliacinį skundą sumokėjo 397 Lt (b. l. 150).

Teisėjų kolegija, spręsdama šalių patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą atsižvelgdama į CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ir Rekomendacijos). Įvertinus ieškovėms suteiktos teisinės pagalbos apimtį (pvz., parengti ieškinys ir dublikas) 1 500 Lt išlaidų dydis laikytinas pagrįstu, todėl iš atsakovo ieškovei A. K. priteistina 113,40 Lt atstovavimo išlaidų. Atsakovui advokato teikta teisinė pagalba pasireiškė atsiliepimo ir tripliko parengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose 3 val. Pagal Rekomendacijų 8.2., 8.3., 8.18. punktus maksimali atsakovui už advokato suteiktas teisines paslaugas priteistina užmokesčio suma būtų 4 420 Lt (3x850 + 1,75x850 + 0,45*850). Atitinkamai įvertinus reikštų ir patenkintų ieškinio reikalavimų santykį atsakovui iš ieškovių galėtų būti priteista 4 085,85 Lt advokato suteiktos teisinės pagalbos išlaidų.

Perskirstant bylinėjimosi išlaidas atsakovui iš ieškovių priteisiama po 183,49 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (397/100*92,44/2) ir 2 042,92 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų – iš kiekvienos ieškovės po 2 226,41 Lt. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės A. K. priteisiama 2 113,01 Lt (2 226,41 – 113,40) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės M. – E. K. – 2 226,41 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 - ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas priteisti turtinę žalą, panaikinti ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Vilniaus miesto 1 - ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas priteisti neturtinę žalą ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti. Iš atsakovo UAB „Interneto partneris“ ieškovėms A. K. ir M. E. K. priteisti po 500 Lt neturtinės žalos.

Iš ieškovės A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Interneto partneris (j. a. k. 125946415) priteisti 2 113,01 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės M. E. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 2 226,41 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kitą Vilniaus miesto 1 - ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.