- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-05
- Bylos Nr.
- e2-4922-905/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45145-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Pareiškėjas
- D. P.
- Suinteresuotas asmuo
- T. A., V. A., Lietuvos valstybė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal pareiškėjo D. P. (D. P.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys T. A., V. A. (V. A.), Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja biudžetinė įstaiga Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė sutuoktinės S. A., kuri mirė 2015 m. sausio 26 d., palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad po S. A. mirties jis į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, tačiau palikimą, t. y. S. A. priklausiusius kilnojamuosius daiktus priėmė pradėjęs faktiškai juos valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad jis su S. A. vaikų neturėjo, o S. A. tėvai – suinteresuoti asmenys T. A. ir V. A.– notariškai patvirtintame pareiškime nurodė, jog į S. A. palikimą nepretenduoja, savo teisių į paveldimą turtą nereikš ir neprieštarauja, jog pareiškėjas priimtų mirusios sutuoktinės palikimą. Anot pareiškėjo, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja BĮ Valstybinė mokesčių inspekcija, neišreiškė savo procesinės pozicijos dėl pareikšto pareiškimo.
Teismo vertinimu, byloje pateikta pakankamai duomenų tam, kad byla galėtų būti išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad S. A. mirė 2015 m. sausio 26 d. būdama susituokusi su pareiškėju D. P.. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. Nr. XI-1484 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. lapkričio 1 d.) įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2015 m. liepos 7 d.) nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad jis po sutuoktinės S. A. mirties (2015 m. sausio 26 d.) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė sutuoktinei priklausiusius kilnojamuosius daiktus. Iš suinteresuotų asmenų T. A. ir V. A. (S. A. tėvų) 2015 m. gruodžio 7 d. notariškai patvirtinto pareiškimo matyti, kad jie į S. A. palikimą nepretenduoja, savo teisių į paveldimą turtą nereikš ir neprieštarauja, jog pareiškėjas priimtų mirusios sutuoktinės palikimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po S. A. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas po sutuoktinės S. A. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą (visą ar bent jo dalį) valdyti, todėl pareiškėjas laikomas priėmęs visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip S. A. įpėdinis, neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis po sutuoktinės S. A. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. P. (D. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2015 m. sausio 26 d., palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.