- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- 1A-294-898/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40711-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
- Nukentėjusysis
- S. P.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Liutauro Rudzevičiaus (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju S. P. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis), ir baudžiamoji byla nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. D. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad 2020 m. spalio 11 d., apie 05.15 val., (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į naktinį klubą ,,R“, būdamas neblaivus (nustatytas 1,78 prom. girtumo laipsnis), supykęs, kad nebuvo įleistas į klubą, kumščiu sudavė vieną smūgį klubo priežiūros darbuotojui S. P. į dešinės pusės veido sritį ir prakirto pastarajam lūpą, šiais savo veiksmais sukėlė S. P. fizinį skausmą. Šie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu, prokuroras prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažinti D. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Skunde nurodoma, kad šios sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: 1) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; 2) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Pabrėžia, kad ši aplinkybė rodo didesnį asmens pavojingumą. Apsvaigęs asmuo gali pasidaryti įžūlus, lengvai pasiduoti neigiamiems potraukiams, nesugebėti kritiškai vertinti savo veiksmų. Nurodo, jog remiantis teisės doktrina apsvaigimo nuo alkoholio įtraukimas į atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą turi daug prevencinės reikšmės.
2.2. Tai, kad D. K. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai: paties D. K., liudytojo A. A. parodymai bei kita bylos medžiaga. Pažymi, kad D. K. gynėjas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog nusikalstamos veikos padarymo priežastimi buvo tai, kad D. K. nusikalstamos veikos padarymo dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio.
2.3. Prokuroro teigimu, alkoholio vartojimas lėmė susilpnėjusią savikontrolę, smūgis nukentėjusiam buvo visiškai neadekvatus, spontaniškas, be jokios dingsties. Nurodo, kad girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti šią sunkinančią aplinkybę, tačiau to nepadarė, todėl buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
2.4. Prokuroro vertinimu, nors kaltinamajame akte nėra nurodyta D. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau tai negali užkirsti kelio konstatuoti sunkinančią aplinkybę, kai iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, kad ji egzistuoja, kas ir yra nurodyta kaltinime. Pažymi, kad baigiamojoje kalboje prokurorė prašė teismo pripažinti, jog D. K. veiksmuose yra BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta aplinkybė.
2.5. Nurodo, kad teismas nuosprendyje teigia, kad nėra D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nemotyvuoja, kuo remdamasis daro tokią išvadą ir tuo pačiu aprašomojoje dalyje nurodo, „būdamas neblaivus; atsisakė vartoti alkoholį, kuris buvo šios veikos padarymo priežastimi“. Esant tokiems duomenims kyla aiškūs prieštaravimai, kuriuos aukštesnysis teismas turi pašalinti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o D. K. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde neginčijamas D. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, tačiau prašoma pripažinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas nepripažino D. K. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai nesudaro pagrindo keisti nuosprendį.
7. Skunde nurodoma, kad nors teismas nenustatė sunkinančios aplinkybės, tačiau aprašomojoje dalyje nurodytos aplinkybės: būdamas neblaivus; atsisakė vartoti alkoholį, kuris buvo šios veikos padarymo priežastimi, tam prieštarauja. Aukštesnysis teismas, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog toks pirmosios instancijos teismo motyvavimas, kai nustatoma, jog veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo, ir alkoholis buvo nusikalstamų veiksmų priežastis, nepripažįstama tai atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nėra tinkamas. Tačiau, tai nereiškia, jog nuosprendyje liko netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, nes nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuota, jog D. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
8. Skundžiamu nuosprendžiu D. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, nes ikiteisminio tyrimo metu susitaikė su nukentėjusiuoju S. P. BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis :1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas nesiejamas nei su lengvinančiomis, nei su sunkinančiomis aplinkybėmis (prisipažinimas ir žalos atlyginimas šiuo atveju laikytini faktinėmis aplinkybėmis ir BK 38 straipsnio 1 dalies taikymui būtinomis sąlygomis). Kaip matyti iš nuosprendžio, prokurorė nesutiko su advokato pateiktu prašymu atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jos vertinimu, D. K. ankstesnis teistumas už smurtinę nusikalstamą veiką (kuris yra išnykęs) nesudaro pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad gavus prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas patikrina ar kaltinamasis atitinka konkrečiame atleidimo pagrindą numatančiame BK bendrosios dalies straipsnyje nurodytas sąlygas ir sprendžia ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis bei įrodymus, priėmė sprendimą atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir apeliantas to neginčija.
9. Remiantis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktu skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis). Taigi atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimas itin reikšmingas tuo atveju, kai teismas sprendžia dėl bausmės asmeniui skyrimo. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, ši jam netaikoma, o tai reiškia, kad nors asmuo pripažįstamas kaltu, tačiau bausmė jam neskiriama, todėl teismas šio klausimo nesvarsto.
10. Atsižvelgiant į tai, jog sunkinančios aplinkybės (ne)konstatavimas šiuo atveju neturi jokios reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui, teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tai, jog skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje nekonstatuota sunkinanti aplinkybė (tuo labiau, kad ji nebuvo nurodyta ir D. K. pareikštame kaltinime), nesudaro pagrindo jo keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Liutauro Rudzevičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.