Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neįgalus, turintis 50 procentų darbingumą, registruotas Užimtumo tarnyboje, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Š. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą, tai yra, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, įgijo savadarbiu būdu pagamintą duriamojo poveikio durklą, kuris yra „D“ kategorijos šaltasis - nešaunamasis ginklas, kurį iki 2021 m. gegužės 22 d., apie 20.50 val., laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol įvykio vietos apžiūros metu jį rado ir išėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis J. Š. teisme parodė, kad durklą pasigamino pats, jį gamino Egipto faraono Tutanchamono garbei. Jis domisi istorija, o Tutanchamonas buvo galingiausias imperatorius, todėl jo garbei iš paprasto metalo padarė durklą. Durklas metalinis, jo rankena medinė. Durklą laikė savo namuose po lova nuo 2018 metų pavasario, to durklo niekas nematė. Į jo butą buvo atvykę pareigūnai. Jis iš pradžių nepamatė, kad tai policijos pareigūnai. Mamos į namus neįsileido, nes buvo išgėręs ir būtent dėl to ne iš karto suprato, kad į butą nori patekti pareigūnai. Kai pareigūnai jį sulaikė, jis ginklo rankose neturėjo. Supranta, kad tas ginklas neleistinas, tačiau jo niekur nebuvo išsinešęs ir niekam nebuvo rodęs to durklo. Policijos pareigūnai durklą rado po lova. Prašo jam neskirti baudos, kadangi jis yra nedirbantis, gauna nedidelę socialinę pašalpą, iš kurios gyvena, be to, yra neįgalus, yra tik 50 procentų darbingas. Prašo skirti arešto bausmę, nes šiuo metu neturi iš ko mokėti baudos.

Kadangi kaltinamasis J. Š. po pareiškimo paskelbimo savo kaltę pripažino ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei, kaltinamajam ir jo gynėjai, įrodymų tyrimą nutraukė.

Kaltinamasis J. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad 2021-05-22 kaimyno namuose vartojo alkoholį. Jis gerokai apgirto, grįžo namo, į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ar namuose buvo mama, nepastebėjo, užsirakino buto duris ir užmigo. Galvojo, kad mama namie. Mama yra senyvo amžiaus, jis ją slaugo. Per miegus išgirdo triukšmą, nesuprato, kas vyksta. Prie lango pamatė siluetus, išsigando, kad kažkas laužiasi į butą, praėjusiais metais jis buvo sumuštas, todėl dėl išgąsčio paėmė po lova buvusį peilį ir priėjo prie lango. Tuomet pamatė ugniagesius ir policijos pareigūnus. Peiliu niekam negrasino, jokių piktų kėslų neturėjo, nieko nesužalojo ir neketino žaloti. Buto durų neatidarė, kadangi buvo užmigęs, kuomet padaugino alkoholio, o prabudęs iš miegų nesuprato, kas vyksta. Jis yra savamokslis tekintojas. Prieš 26 metus jam padovanojo iš Egipto parvežtą papirusą, kuriame pavaizduotos 3 merginos. 2018 m. per televiziją pamatė laidą apie Egipto faraoną Tutanchamoną, jį sužavėjo Egipto istorija ir jis sugalvojo nusipiešti Tutanchamono paveikslą, jį įrėminti ir pakabinti šalia papiruso su merginomis. Jo kūrybinė idėja buvo ištekinti durklą, kaip skiriamąjį faraono valdžios ženklą, ir durklą pakabinti šalia papiruso ir Tutanchamono paveikslo. 2018 m. liepos mėnesį, savo bute pasinaudodamas diskiniu šlifuokliu ir juostiniu šlifuokliu, turėdamas traktoriaus variklio vožtuvo metalinę dalį, kuri buvo paruošta bet kokiam metaliniam daiktui pagaminti, pagamino durklą -tai yra geležtę su geležtės atrama, prie kurios pritvirtino medinę rankeną, kurią vėliau apvyniojo kapronine virve. Jis nusipaišė Tutanchamono paveikslo eskizą, tačiau paties paveikslo nutapyti nespėjo. Pasigamintą durklą laikė bute, ginklą gamino kaip dekoraciją. Jis durklo niekur iš buto išnešęs nebuvo, nenaudojo. 2021-05-22 jo bute atliktos įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūnai durklą rado ir išėmė. Gailisi, kad pasigamino durklą, suprato, kad jis pavojingas, bet durklą gamino kaip dekoraciją, neketino niekur naudoti. Durklą laikė po lova ir tik kai 2021-05-22 per langą kažkas pradėjo brautis, jis išsigandęs durklą paėmė iš po lovos (t. 1, b.l. 115-118, 135-138).

Liudytoja P. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021-05-22 pagal nustatytą grafiką, nuo 15:00 val. iki 03:00 val., dirbo ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su tyrėju A. B. Apie 20:50 val., iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sūnus neįsileidžia į butą mamos, ji sėdi laiptinėje ant laiptų. Į nurodytą vietą nuvyko 21:00 val. Pirmo aukšto laiptinėje sėdėjo senyvo amžiaus moteris, kaip vėliau paaiškėjo, kad tai J. Š.. Moteris paaiškino, kad gyvena kartu su sūnumi J. Š., jai priklausančiame bute. Moteris nurodė, kad sūnus šiandien vartojo alkoholinius gėrimus ir galimai neblaivus užmigo bute, palikdamas raktus spynoje, dėl ko J. Š. negali patekti į butą. Aiškinantis situaciją, J. Š. ir namo gyventojai kelis kartus minėjo, kad sūnus J. Š. būna agresyvus. Ji kartu su kolega A. B.beldė į buto duris, skambino įrengtu durų skambučiu, tačiau durų niekas nedarė. Matėsi, kad buto durų spynoje iš vidinės pusės yra paliktas raktas, dėl ko buto durų atrakinti nepavyko. Liudytoja bandė prisiskambinti J. Š. giminaičiams, kurie galėtų pasirūpinti moterimi, tačiau niekas neatsiliepė. Kadangi J. Š. buvo senyvo amžiaus ir nebuvo galinčių ja pasirūpinti, suderinus su Klaipėdos AVPK OVS budėtoju, buvo priimtas sprendimas kviesti Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą ir bandyti patekti į butą pro langą, kuris buvo paliktas pusiau praviras. Atvykus ugniagesių komandai, ugniagesiai dar ilgą laiką beldė į buto duris, tačiau jų niekas neatidarė, nuo didelio triukšmo į laiptinę išėjo kaimynai. Buto durų niekas neatidarė. Policijos pareigūnas A. B. liko prie buto durų. Pasinaudojus PGT keltuvu, liudytoja su dviem gaisrinės darbuotojais pakilo prie (duomenys neskelbtini) buto lango, esančio (duomenys neskelbtini) aukšte. Langas buvo praviras. Šalia liudytojos buvęs gaisrininkas garsiai kelis kartus liepė atidaryti langą, buto duris, beldė į langą, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Kilo įtarimas, kad J. Š. galėjo sutrikti sveikata ir yra kilęs pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. Dar kelis kartus pabeldęs į langą, gaisrininkas, naudodamas laužtuvą, bandė atidaryti langą. Iš buto vidaus pasigirdo vyriškas balsas, kuris sakė, kad jie dingtų nuo lango, nes papjaus. Po tokių grasinimų, liudytoja išsitraukė elektros impulsinį prietaisą „Taser“ ir jį laikė rankoje. Tuomet gaisrininkas atidarė langą ir atitraukė užuolaidas. Liudytoja pamatė lovoje gulintį vyriškį, bute buvo prieblanda. Gaisrininkas dar kartą garsiai ir aiškiai pasakė, kad jis yra gaisrininkas ir kad vyras atidarytų buto duris. J. Š. grasino, kad jiems bus galas ir juos papjaus. Gaisrininkas daug kartų prašė vyro atidaryti buto duris, tačiau vyras nuolat jiems kartojo, kad juos papjaus. Matėsi, kaip vyras kėlėsi iš lovos ir dingo iš akiračio. Gaisrininkas toliau reikalavo, kad vyras atidarytų buto duris. Tuomet netikėtai iš už užuolaidos išlindo J. Š., kuris dešinėje rankoje užsimojęs laikė didelį kovinį, smailų peilį. Stovint keltuvo metaliniame krepšyje maždaug 12 metrų aukštyje, judesiai buvo suvaržyti, o J. Š. buvo arti jų, galėjo per ištiestą ranką juos pasiekti. Kadangi J. Š. buvo užsimojęs dideliu peiliu, o prieš tai nuolat kartojo, kad juos papjaus, kilo realus pavojus jos ir gaisrininkų gyvybei, todėl ji prieš J. Š. panaudojo spec. priemonę - ,,TASER X26P“, Nr. (duomenys neskelbtini) su užtaisu Nr. (duomenys neskelbtini). Po elektros impulsinio prietaiso panaudojimo, J. Š. iš rankos iškrito peilis. Tuomet gaisrininkas kelis kartus pareikalavo, kad J. Š. atsitrauktų nuo lango, tačiau J. Š. į reikalavimus nereagavo. Siekdama, kad gaisrinės darbuotojas saugiai per langą įliptų į butą, ji dar kartą prieš J. Š. panaudojo elektros impulsinį prietaisą. Tada į butą įlipo gaisrinės darbuotojas, po to ji ir kitas priešgaisrinės apsaugos darbuotojas. Gaisrinės darbuotojas iš vidaus atrakino buto duris, pro kurias į butą įėjo tyrėjas A. B. ir ji kartu su kolega sulaikė bute buvusį J. Š., kuriam norėjo uždėti antrankius, tačiau šis stangino rankas, neleido uždėti antrankių, todėl antrankiai jam buvo uždėti panaudojus fizinę prievartą. Nuo J. Š. sklido stiprus alkoholio kvapas, bute matėsi girtavimo pėdsakai. Po sulaikymo J. Š. nusiramino, tyrėjas A. B. paėmė kambaryje, ant grindų buvusį kovinį, juodos spalvos peilį, kurį supakavo į spec. paketą. Šį peilį Š. laikė rankoje ir buvo juo užsimojęs. J. Š. pristatė į Klaipėdos AVPK OVS. Komisariate jam nustatytas 2.21 promilių girtumas (t. 1, b.l. 56-60).

Liudytojas R. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021-05-22, apie 21.00 val., iš Bendrojo pagalbos centro gavo iškvietimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur policijos pareigūnams buvo reikalinga pagalba patekti į butą. Jis su PGT darbuotojais nuvyko nurodytu adresu. Juos pasitikę policijos pareigūnai paaiškino, kad reikia patekti į butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) aukšte, nes gyventojas užsirakino iš vidaus, paliko spynoje pasuktą raktą, o gyventojo mama negalėjo patekti į butą. Priėję prie durų, nustatė, kad jos yra šarvo durys. Jie daug kartų kojomis, kaustytais batais bei kumščiais beldė į duris, sukėlė labai didelį triukšmą, bet buto durų niekas neatidarė, bute nesigirdėjo jokio garso. Buvo įtarta, kad galbūt buto gyventojui sutriko sveikata. Su policijos pareigūnais jie nutarė į butą patekti per pravirą langą, kadangi laužti buto duris yra nuostolingiau. Atvyko autokopėčios ir jis, policijos pareigūnė ir ugniagesys gelbėtojas E. B. keltuvo lopšiu pasikėlė prie (duomenys neskelbtini) buto kambario dalinai praviro lango. Buto užuolaidos buvo užtrauktos, nesimatė kas vyksta viduje, iš buto nesklido jokie garsai. Jis laužtuvu maždaug minutę beldė į lango rėmą, ragino atidaryti langą. Iš buto nesklido jokie garsai, nesimatė, kas jame vyksta. Tada jis priėmė sprendimą atidaryti langą laužtuvu. Laužtuvu atsargiai atidarė langą, atitraukė užuolaidas. Pamatė, kad kambaryje, prie galinės sienos, tarp lovos ir stalo stovi vyras, kaip vėliau nustatyta, J. Š., kuris dešinėje rankoje laikė didelį peilį, nukreiptą į jų pusę. Jie jam daug kartų liepė atidaryti buto duris, aiškino, kad buvo iškviesti dėl koridoriuje esančios mamos, o J. Š. visą laiką, laikydamas nukreiptą į juos peilį, sakė: „Ar norite?“. J. Š. įkalbinėjo maždaug minutę, į juos nukreiptą peilį suprato kaip grasinimą peilį prieš juos panaudoti. Tada J. Š. priėjo prie atviro lango ir rankoje laikydamas į juos nukreiptą peilį pasviro per langą. Ranka su peiliu išlindo pro langą ir buvo maždaug už 50 cm nuo keltuvo. J. Š. užsimojęs lengvai galėjo pasiekti ir juos sužaloti. O jie, būdami keltuvo lopšyje, neturėjo galimybės atsitraukti. Tada išgirdo, kad policijos pareigūnė iššovė iš elektros impulsinio prietaiso TASER. Tada J. Š. porą žingsnių atsitraukė nuo lango ir toliau stovėjo su peiliu rankoje. Po kelių sekundžių buvo antras TASER impulsas, po ko J. Š. sukniubo ant grindų, rankoje laikydamas peilį. Tada jis pirmas įlipo pro langą į butą ir priėjo prie gulinčio J. Š. ir iš jo rankos paėmė peilį. J. Š. nebesipriešino. Paskui jį į butą įlipo policijos pareigūnė ir E. B.. Policijos pareigūnė uždėjo J. Š. antrankius, o jis atrakino duris ir įleido laiptinėje laukusius policijos pareigūnus. J. Š. nieko neaiškino, tiesiog keikėsi (t. 1, b.l. 70-73).

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų reagavimo skyriaus (toliau - Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK NVRS) tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, jog 2021 m. gegužės 22 d. užregistruotas Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK NVRS tyrėjos tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2021-05-22, apie 20.50 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), J. Š., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, užsimojęs peiliu, puolė statutinį valstybės tarnautoją - tyrėją. J. Š., vadovaujantis BPK 140 str., laikinai sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos AVPK areštinę (t. 1, b.l. 1-7).

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad J. Š. veikoje nustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 str. 2 d., požymius, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto nešaunamojo ginklo įgijimo (t. 1, b.l. 17-19).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, jog buvo apžiūrėtas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kambarys, kuriame gyvena J. Š., netvarkingas, sukrauti įvairūs daiktai, rūbai. Buto langas, per kurį buvo patekta į buto vidų, apačioje sugadintas laužiant jį ugniagesių laužtuvu. Kambaryje ant stalo rastas tamsios spalvos peilis dvipuse geležte, peilio rankena apvyniota juodos spalvos virvele. Peilis išimtas bei supakuotas į paketą Nr. 466473. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų bute nėra (t. 1, b.l. 28-39).

Klaipėdos AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos Kriminalistinio aptarnavimo poskyrio 2021 m. liepos 12 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad pateiktas durklas yra duriamojo poveikio nešaunamas - šaltasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, tyrimui pateiktas durklas yra „D“ kategorijos šaltasis - nešaunamasis ginklas (t. 1, b.l. 44-47). 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu durklas, supakuotas pakete Nr. 466473, po tyrimo perduotas saugoti į Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį (t. 1, b.l. 48-53).

Iš 2021 m. liepos 8 d. Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėti vaizdo įrašai, kurie užfiksuoti 2021 m. gegužės 22 d. pareigūnų vaizdo registratoriais. Laikmena (duomenys neskelbtini). Laikmenoje yra spalvotas vaizdo įrašas 5.01 min. trukmės. Ekrano apačioje kairėje pusėje yra užrašai „ KLP_5ED3FC“ „ 2021/05/22 21:42:53“. Prasidėjus vaizdo įrašui, matosi, kad prie namo lango, lauke, išorinėje pusėje, yra Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesys. Kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, ugniagesys su kitu ugniagesiu ir policijos pareigūne yra pakeltuvo lopšyje bei pakelti prie namo (duomenys neskelbtini) aukšto lango. Langas yra iš dalies pravertas. Ugniagesys laužtuvu atidaro buto langą, kuris atsiveria į vidų. Ugniagesys laužtuvu į dešinę pusę atitraukia lango užuolaidas. Kas yra buto viduje, nesimato. Ugniagesys laužtuvą atiduoda kitam ugniagesiui. Girdisi, kad iš buto kažkas sakoma, tačiau teksto nesigirdi. Ugniagesys sako „Tu duris atidaryk“. Girdisi, kaip pareigūnė taip pat prašo atidaryti bei atrakinti duris. Balsas iš kambario kažką sako, tačiau nesigirdi ką. Ugniagesys pasilenkęs prie lango dar kartą prašo atidaryti duris. Girdisi, kaip balsas iš kambario sako: „palauk tuoj ateisiu“. Ugniagesys sako „Ateik ateik“ . Balsas iš kambario vėl kažką nesuprantamai sako. Ugniagesys pasilenkęs prie lango dar kartą prašo atidaryti duris. Matosi, kad už ugniagesio kairėje pusėje yra kitas ugniagesys, pareigūnės nesimato, bet pagal filmavimo kampą, galima suprasti, kad ji yra šalia antro ugniagesio. Ugniagesys dar kelis kartus pasako, kad asmuo atidarytų duris, įleistų mamą, kad mama iškvietė pareigūnus, siūlo atidaryti duris ir išsiaiškinti. Balsas iš kambario kažką nesuprantamai sako. 21:44:38 val. prie lango, buto viduje pasirodo vyras, kurio viršutinė kūno dalis nuoga, jis dešinėje rankoje laiko peilį, kurio geležtė yra nukreipta į ugniagesį. Kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai J. Š.. J. Š. ranką su peiliu laiko truputį iškišęs į lauką pro pravirą langą. J. Š. kažką nesuprantamai sako. Ugniagesys atsitraukė nuo lango. Girdisi šūvio garsas, tikėtina, kad pareigūnė panaudojo prietaisą „Taser“. J. Š. atsitraukia nuo lango į butą, jo nesimato, bet girdisi, kad jis kažką nesuprantamai sako. Pareigūnė keletą kartų sako „Atsitrauk“. Lange trumpai sušmėžuoja J. Š., po to matosi, kad jis eina kambaryje nugarą atsukęs į langą. Pareigūnė sako „Nukrito“. Ugniagesys, kuris buvo arčiausiai lango, per langą įlipo į butą. Jam iš paskos įlipa pareigūnė, girdisi, kaip ji bute keletą kartų sako „rankas į šalis“. J. Š. nesimato. Matosi, kad ugniagesys nuėjo į kitą patalpą, po ko netrukus jis grįžo su pareigūnais. Pareigūnė sako: “Atsargiai, su peiliu buvo“. Pareigūnas pasilenkė žemyn, tikėtina prie J. Š., ir sako „rankas į šalis“, galima suprasti, kad deda antrankius. Pareigūnas apvertė prie lovos klūpantį J. Š., kuris buvo veidu į lovą. Pareigūnas sako, kad ištrauks adatas. J. Š. sako, kad jis yra invalidas. Pareigūnai iš J. Š. kūno ištraukė adatas. Jis sako, kad rankas skauda. Pareigūnė sako „Ar su peiliu reikėjo šokti?“. J. Š. sako „Aš gyniau, man nebuvo (toliau tekstas nesuprantamas) mane užpuolė“ (t. 1, b.l. 74-79).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, nutrauktas nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, požymių (t. 1, b.l.119-124).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 258 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto įgijimą ar nešiojimą. Asmens nuteisimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto įgijimo ar nešiojimo sąlyga yra šių faktų (įgijimo ar nešiojimo) nustatymas ir pagrindimas ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. O apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, o to paties BPK straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus. Taigi teismas privalo kiekvieną kaltininkui inkriminuotą objektyvųjį veikos požymį pagrįsti teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais ir nei vienam iš alternatyviai straipsnio dispozicijoje išvardytų objektyviųjų požymių negali būti keliami mažesni reikalavimai juos įrodinėjant bei pagrindžiant teismo nuosprendyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji. Svarbu, kad kaltininkas suvokia aplinkybes, kurios sudaro nusikalstamos veikos dalyką bei objektyviąją pusę ir nori veikti. Norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas.

Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs, asmuo gauna nusikaltimo dalyką. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Kaip minėta, BK 258 straipsnio 2 dalyje nurodytos alternatyvios veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą.

Šioje baudžiamojoje byloje J. Š. suformuluotame kaltinime neteisėto nešaunamojo ginklo įsigijimo faktas preziumuojamas, vadovaujantis nustatytu šio daikto suradimu kaltinamojo gyvenamojoje vietoje atliktos apžiūros metu. Bylos nagrinėjimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu be kaltinamojo J. Š. nurodytos aplinkybės apie tai, jog jis durklą apie 2018 metais pasigamino namuose iš turėtos metalo plokštės, pasinaudodamas šlifuokliais, prie jos pritvirtinęs medinę rankeną, kurią apvyniojo kapronine virve, nebuvo pateikta jokių neteisėto nešaunamojo ginklo – duriamojo poveikio šaltojo nešaunamojo ginklo, priskiriamo D kategorijos šaltiesiems - nešaunamiesiems ginklams, įsigijimo faktą patvirtinančių objektyvių įrodymų.

BK 258 straipsnio 2 dalis dispozicija yra blanketinė – nukreipianti į Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 61 dalyje nustatyta, kad šaltasis ginklas yra nešaunamasis ginklas, kuriuo raumenų jėga per atstumą arba esant tiesioginiam sąlyčiui galima sunaikinti ar kitaip mechaniškai paveikti taikinį (durti, pjauti, kirsti, smogti, triuškinti). Šaltaisiais ginklais nelaikomi ūkinės ar buitinės paskirties įrankiai. Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad D kategorijos ginklams priskiriami pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 džaulio (J) iki 7,5 džaulio (J); dujų įrenginiai; šaltieji ginklai, nepriskirti prie draudžiamųjų ginklų; elektros šoko įtaisai; senoviniai ginklai. Įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, kokie ginklai draudžiami Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, jog civilinėje apyvartoje draudžiami kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kiti šaltieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai, neturintys ūkinės ar buitinės paskirties. Įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog civilinėje apyvartoje draudžiami šaltieji ginklai su automatiškai (veikiant tampriam elementui ar gravitacijos jėgai) iššokančia ar atsilenkiančia geležte, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: iššokanti ar atsilenkianti geležtė yra ilgesnė kaip 8,5 cm; geležtė per vidurį yra siauresnė kaip 14 proc. jos ilgio; geležtė yra paaštrinta iš abiejų pusių.

Šioje byloje nustatyta, kad bute, kuriame gyvena kaltinamasis J. Š., rastas durklas yra duriamojo poveikio nešaunamasis – šaltasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu ir yra „D“ kategorijai priskirtinas šaltasis – nešaunamasis ginklas.

Kaip matyti iš Įstatyme pateikto baigtinio draudžiamų ginklų sąrašo, bute, kuriame gyvena kaltinamasis, rastas duriamojo poveikio nešaunamasis – šaltasis „D“ kategorijos ginklas į minėtą sąrašą nepatenka, t. y. J. Š. bute atliktos apžiūros metu surastas ir paimtas durklas nėra priskirtas prie draudžiamų civilinėje apyvartoje ginklų ir jam taikoma „D“ kategorijos ginklų prekybos ir naudojimo tvarka, nurodyta Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.

Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog „D“ kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiai įmonei pateikę asmens dokumentus. Taigi, pas kaltinamąjį J. Š. buto apžiūros metu rastam ginklui įsigyti leidimas nereikalingas. Be to, kaip matyti iš bylos aplinkybių, durklas rastas J. Š. bute, nebuvo nešiojamas ar kur nors gabenamas, pats kaltinamasis tvirtino, jog ginklas buvo laikomas saugiai, po lova, niekam jo nerodė. Kaltinamasis J. Š. paaiškino, jog minėtą durklą pasigaminęs Egipto faraono Tutanchamono garbei ir būtų įkomponavęs šalia įsigyto papiruso bei paveikslo, kurį ketino nutapyti faraono garbei, nes domisi istorija. Jokiems kitiems tikslams minėto durklo kaltinamasis J. Š. tvirtino neplanavęs naudoti, juo neketino nieko žaloti ar grasinti.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas nenustatė kaltinamojo J. Š. tyčios neteisėtai įgyti nešaunamąjį ginklą. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis turėtų specialių žinių, susijusių su ginklais. Kadangi savadarbis durklas eiliniam naudotojui gali būti suvokiamas tiek kaip įrankis, tiek kaip ginklas, jo konstrukcija, forma ir matmenys neturi aiškių eiliniam vartotojui ginklo požymių (tai patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų, apibūdinusių J. Š. laikytą daiktą kaip peilį, parodymai) ir nustatyti, ar jis ginklas, galima tik pasitelkus specialias žinias - nagrinėjamu atveju, tai buvo konstatuota gavus specialisto išvadą, todėl teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad kaltinamasis siekė neteisėtai įgyti ir įgijo nešaunamąjį ginklą.

Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas draudimas „D“ kategorijos ginklo savininkui nešiotis „D“ kategorijos ginklą, išskyrus elektros šoko įtaisus, dujų įrenginius. Ginklo ir šaudmenų nešiojimosi sąvoka pateikta Įstatymo 2 straipsnio 15 punkte, kuriame išaiškinta, kad ginklo (taip pat ir nešaunamojo) nešiojimasis – tai ginklo turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant. Taigi akivaizdu, kad sąvoka ginklo „laikymas“ nėra tapati sąvokai „nešiojimas“. T. Į. nėra kriminalizavęs pas kaltinamąjį J. Š. rasto nešaunamojo ginklo laikymo, t. y. turėjimo savo žinioje namuose. Duriamojo poveikio šaltojo - nešaunamojo ginklo, priskiriamo „D“ kategorijai, laikymas namų sąlygomis neatitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 258 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, taigi kaltinamojo veiksmuose nėra nė vieno iš BK 258 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyto baudžiamojo nusižengimo alternatyvių požymių.

Esant aptartoms aplinkybėms, akivaizdu, kad kaltinamojo J. Š. veiksmus vertinti baudžiamosios teisės prasme nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis J. Š. nepadarė baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, todėl jis iš jam pareikšto kaltinimo išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena paliktina saugoti byloje, o durklas, saugomas Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje, (kurį draudžiama gabenti ir nešiotis), sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. Š. iš kaltinimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

J. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną palikti saugoti byloje, o durklą, saugomas Klaipėdos apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyryje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.