- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- PK-102-77/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-3-00059-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eleonora Matulaitienė
- Civilinis ieškovas
- R. G.
- Kaltinamasis
- R. P.
- Advokatai
- Eugenija Povilaitienė
- Kategorijos
dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. G., jo atstovui advokatui A. K.,
uždarame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas profesinis, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo meistre, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. buvo kaltinama tuo, kad ji 2011 m. rugpjūčio 6 d. dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) pirmajame, ketvirtajame ir penktajame puslapiuose išspausdintame straipsnyje „Verslas - įsimylėjėlę paversti prostitute“, viešai išsakydama apie R. G. tai, kad „Apsimesti mylimuoju - šio išgamos verslo schema. Jis kvailina teismą ir toliau vilioja į savo tinklus naujas aukas. Kad ir kaip man būtų gėda dėl savo patiklumo, esu pasiryžusi eiti iki galo ir demaskuoti šį pašlemėką“, taip, viešai spaudoje pavadindama R. G. išgama ir pašlemėku, jį įžeidė.
Be to, R. P. buvo kaltinama tuo, kad tame pačiame dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ numeryje, to paties straipsnio, tuose pačiuose puslapiuose, viešai išsakydama apie R. G., kad „Apsimesti mylimuoju - šio išgamos verslo schema. Jis kvailina teismą ir toliau vilioja į savo tinklus naujas aukas. Kad ir kaip man būtų gėda dėl savo patiklumo, esu pasiryžusi eiti iki galo ir demaskuoti šį pašlemėką“; „Verkiau, maldavau, aiškinau, kad esu padori mergina. Jis stvėrė mane už plaukų, smogė į smakrą, nutempė į lovą ir šiurkščiai išprievartavo...., aiškino, kad turiu džiaugtis, kad manęs jis nepardavė į užsienį, nes su kitomis kvailelėmis būtent taip ir pasielgęs“, tokiu būdu R. P. viešai per visuomenės informavimo priemonę paskleidė, kad R. G. turi verslo schemą, pagal kurią įtraukė ir iki šiol įtraukia į prostituciją jaunas merginas ir iš to pelnosi, naudojo fizinį smurtą prieš R. P., išprievartavo kaltinamąją, užsiima prekybą žmonėmis, taip viešai kaltindama R. G. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307, 149 str. 1 d., 147 str. 2 d. padarymu, R. P. per visuomenės informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri niekina ir žemina R. G., t.y. viešai jį apšmeižė.
Apklausta teisme kaltinamoji R. P. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad su žurnaliste kalbėjo tik telefonu, nėra su ja susitikusi. Yra tekę bendrauti su „Carito“ darbuotoja vardu A.. 2011-08-06 dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje „Verslas – įsimylėjėlę paversti prostitute“ R. G. išgama ir pašlemėku nevadino, R. G. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 307, 149 str. 1 d., 147 str. 2 d. padarymu, nekaltino. Straipsnyje visur minima „R.“, koks asmuo yra „R.“, nežino. Teiginių, kuriais yra kaltinama nesakė, tokių žodžių iš vis nevartoja. Straipsnyje jos vardo ir pavardės nėra paminėta, neturi antro vardo „R.“. Negali nurodyti merginos, kuri galėtų būti įvardinta „R.“.
Privatus kaltintojas, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. G. paaiškino, kad „(duomenys neskelbtini)“ 2011-08-06 straipsnyje R. P. apkaltino jį padarius nebūtus nusikaltimus, įžeidė, išvadino išgama, pašlemėku visos Lietuvos mastu. Teigė, kad taip buvo sugadinta jo reputacija, jis buvo pažemintas kaip asmenybė, kaip žmogus draugų ir šeimos akivaizdoje. Nors straipsnyje kaltinamoji įvardyta vardu R., tačiau jis sprendžia, kad tokius žodžius straipsnyje išsakė būtent R. P., nes straipsnyje daug kas aprašyta iš kitos bylos su R. P., kuri atiduota papildymui ikiteisminiame tyrime. Be to, prieš tai jam paskambino „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistė ir paklausė, ar jis pažįsta R. P. ir pasiūlė susitikti pasikalbėti dėl straipsnio. Susitikti su žurnaliste jis nesutiko, o po skambučio už savaitės pasirodė šis straipsnis „(duomenys neskelbtini)“. R. P. iki šio straipsnio pasirodymo pažinojo, jų santykiai buvo normalūs, draugiški. Jokio intymaus bendravimo tarp jų nebuvo, mylimaisiais jie nebuvo, jos neprievartavo, nevertė užsiimti prostitucija, negrasino užmušti. Neliepė jai surasti vietoj savęs kitos merginos, kad tik tada ją paleistų. Nesakė, kad ji turi džiaugtis, jog jos nepardavė užsienyje. Tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jo darbe nebuvo verslo schemų, susijusių su meilės santykiais. Teigė, kad R. P. turėjo pagrindą jį šmeižti dėl to, kad ji buvo skolingą paskola vienam jo pažįstamam ir nenorėjo grąžinti skolos. Reiškia civilinį ieškinį 100 000 litų sumai, kadangi buvo apšmeižtas, kaltinamas nusikaltimais, kurių nepadarė, po šio straipsnio pasirodymo dauguma draugų, verslo partnerių nebenorėjo su juo bendrauti, iki šiol žiūri į jį kaip į didžiausią nusikaltėlį, po šio įvykio šeimoje prasidėjo įvairios problemos. Dėl to, kad buvo išvadintas pašlemėku ir išgama iki šiol blogai jaučiasi, dėl straipsnio prarado darbą, šiuo metu yra užsiregistravęs darbo biržoje, jo vaikai, tėvai vengia su juo bendrauti. Straipsnis buvo išspausdintas po to, kai jam kitoje byloje buvo pareikšti įtarimai dėl prostitucijos organizavimo ir smurtavimo. Dėl išprievartavimo, grasinimo nužudyti jam įtarimai nepareikšti.
Liudytoja A. U. (A.) paaiškino, kad yra žurnalistė ir rašo apie lytinio smurto atvejus ir jo pasekmes, psichologinius aspektus. Kartu su dar dviem kolegomis, kurie taip pat dirba „(duomenys neskelbtini)“ redakcijoje, atliko tyrimą dėl lytinio smurto aukų, o ši yra viena tų istorija, kuria jie domėjosi. Keturis metus dalyvauja Briuselio sudarytoje programoje, dalyvavo Šiauliuose mokymuose prokuratūroje, kur žurnalistai ir teisėsaugos darbuotojai buvo mokosi, kad negalima atskleisti apklaustų aukų pavardžių, dėl to, kad po to jos patiria spaudimą iš skriaudikų. Pirminę informaciją apie šią istoriją sužinojo per Briuselio projektą ir „Caritas“ instituciją. 2011-08-06 (duomenys neskelbtini) laikraštyje buvo išspausdintas jos straipsnis „Verslas įsimylėjėlę paversti prostitute“ ir šiame straipsnyje yra kabutėse merginos, pavadintos R., žodžiai: „Apsimesti mylimuoju - šio išgamos verslo schema. Jis kvailina teismą ir toliau vilioja į savo tinklus naujas aukas. Kad ir kaip man būtų gėda dėl savo patiklumo, esu pasiryžusi eiti iki galo ir demaskuoti šį pašlemėką“; „Verkiau, maldavau, aiškinau, kad esu padori mergina. Jis stvėrė mane už plaukų, smogė į smakrą, nutempė į lovą ir šiurkščiai išprievartavo...., aiškino, kad turiu džiaugtis, kad manęs jis nepardavė į užsienį, nes su kitomis kvailelėmis būtent taip ir pasielgęs“. Teigė, kad R. G. istorijoje skirtingais periodais buvo apklaususi tris moteris. Teigė, kad žodžius pašlemėkas, išgama kartojo visos trys moterys, ir jos teigė R. G. padarius šias nusikalstamas veikas, o po vardu R. slepiasi ne vienos moters paaiškinimai. Kabutėse paimti žodžiai nėra stenograma ir nėra vieno asmens pasakyti konkretūs žodžiai. Taip pat straipsnyje nėra pateikta jos nuomonė, kartu su kolegomis ji rinko informaciją apie R. G., ji buvo kaupiama palaipsniui iš įvairių šaltinių, ir tada sudėta į vieną straipsnį. Dalis informacijos buvo pateikta raštu, pvz. apklausų anketomis, kitą dalį sudaro pokalbiai su moterimis. Visų šių apklaustų merginų patirtis su R. G. buvo labai panaši. Teigė, kad R. G. po straipsnio išspausdinimo pas moteris lankėsi namuose, joms darė spaudimą, siūlė pinigų arba grasino tiek pačioms, tiek šeimos nariams, siekdamas, kad jie atsisakytų savo parodymų. Dėl savo profesinės etikos negali atskleisti šių moterų tapatybės, t.y. nurodyti informacijos šaltinius. Buvo susisiekusi su teisėsaugos institucijomis ir žinojo, kad R. G. atžvilgiu buvo pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, tačiau konkrečios informacijos apie tai neturėjo.
Iš 2011-09-01 privataus kaltintojo R. G. pareiškimo privataus kaltinimo tvarka matyti, kad jis prašė pripažinti R. P. kalta padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje; priteisti iš kaltinamosios R. P. 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-4).
Iš 2011-08-06 „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) straipsnio „Verslas - įsimylėjėlę paversti prostitute“ (1, 4-5 puslapiai), matyti, kad straipsnyje cituojama: „Apsimesti mylimuoju - šio išgamos verslo schema. Jis kvailina teismą ir toliau vilioja į savo tinklus naujas aukas. Kad ir kaip man būtų gėda dėl savo patiklumo, esu pasiryžusi eiti iki galo ir demaskuoti šį pašlemėką“, - „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjo nukentėjusioji R. (vardas pakeistas). Tai viena iš daugelio merginų, kurias tuo pačiu būdu į spąstus įviliojo R. G.. „Verkiau, maldavau, aiškinau, kad esu padori mergina. Jis stvėrė mane už plaukų, smogė į smakrą, nutempė į lovą ir šiurkščiai išprievartavo...., aiškino, kad turiu džiaugtis, kad manęs jis nepardavė į užsienį, nes su kitomis kvailelėmis būtent taip ir pasielgęs“ – apie patirtą košmarą pasakojo R.. Straipsnio autorė – A. U.. Straipsnyje neminima kaltinamoji R. P..
Iš 2012-01-12 pranešimo apie įtarimą matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 40-1-00533-08 dėl sukčiavimo, įtraukimo į prostituciją, prostitucijos organizavimo bei vadovavimo jai pagal LR BK 182 straipsnio 2 dalį, 307 straipsnio 2 dalį, 308 straipsnio 2 dalį pareikštas įtarimas R. G., o nukentėjusiomis pripažintos dvi moterys - R. P. ir L. F. (b. l. 88-89).
Iš 2012-03-05 privataus kaltintojo R. G. prašymo Šiaulių miesto apylinkės teismui matyti, kad jis pareiškė prašymą pakeisti pareiškime privataus kaltinimo tvarka išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, dėl kurių kaltinimas reiškiamas dar vienam asmeniui BPK 257 str. numatytu pagrindu, ir pripažinti R. P. bei A. A. kaltomis padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 2 dalyje dėl šmeižto ir įžeidimo, pripažinti civiliniu atsakovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, priteisti iš civilinių atsakovų R. P. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. G. naudai solidariai 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 77-82).
Šalies argumentai
Iš 2012-03-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad nepriimti nukentėjusiojo ir privataus kaltintojo R. G. atstovo advokato A. K. pateiktas prašymai dėl faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis ir patikslintas civilinis ieškinys (b. l. 86-87).
Iš 2012-03-08 privataus kaltintojo R. G. pareiškimo privataus kaltinimo tvarka matyti, kad jis teismo prašė pradėti privataus kaltinimo baudžiamąjį procesą A. A. atžvilgiu bei sujungti nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. PK-102-77/2012 su baudžiamąja byla pagal šį pareiškimą; pripažinti kaltinamąją A. A. kalta, padarius nusikaltimus, numatytus LR B 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje dėl šmeižto ir įžeidimo; pripažinti R. G. civiliniu ieškovu, o kaltinamosios darbdavį UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškovu (b. l. 93-96).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3, 4 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 straipsnį. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Nukentėjusiuoju gali būti kiekvienas žmogus, apie kurį nepadoriai, neigiamai atsiliepiama arba kuris pažeminamas veiksmu. Įžeidimas žodžiu ar raštu nuo šmeižimo skiriasi tuo, kad šiuo atveju nenurodomi faktai, įvykiai, poelgiai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepimą apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Be to, įžeidimo atveju neturi reikšmės, ar šis vertinimas pagrįstas, ar ne, ar atitinka tiesą, ar jos neatitinka. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia žeminantį ir užgaulų savo veikos pobūdį kitam žmogui ir siekia šitaip jį pažeminti, užgauti.
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus visus byloje esančius įrodymus ir vertinant nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad įrodymų, neginčytinai ir vienareikšmiškai pagrindžiančių, kad R. P. „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) išspausdintame straipsnyje „Verslas - įsimylėjėlę paversti prostitute“ viešai spaudoje pavadino R. G. išgama ir pašlemėku, taip jį įžeisdama, bei per visuomenės informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri niekina ir žemina R. G., t.y. viešai jį apšmeižė, baudžiamojoje byloje nėra. Kaltinamoji neigia išsakiusi įžeidžiančius žodžius bei paskleidusi tikrovės neatitinkančią informaciją nukentėjusiojo R. G. atžvilgiu. Straipsnyje nėra duomenų, kad privataus kaltintojo skunde nurodytus įžeidžiančius ir šmeižiančius R. G. žodžius, teiginius išsakė kaltinamoji R. P.. Straipsnis parašytas slapyvardžio „R.“ vardu. Liudytoja žurnalistė A. U. patvirtino, kad straipsnyje panaudota trijų moterų pateikta informacija, o kabutėse nėra vieno asmens pasakyti konkretūs žodžiai. Nors R. G. tvirtino, kad straipsnyje buvo įžeistas ir apšmeižtas, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad straipsnyje “Verslas- įsimylėjėlę paversti prostitute“ nukentėjusiąja įvardinta R. yra kaltinamoji R. P., kad būtent kaltinamoji viešai jį įžeidė ir apšmeižė, nepateikė. Kaltinimas negali būti pagrįstas prielaidomis ar manymais, o visos abejonės vertintinos kaltinamosios naudai.
Nesant įrodymų, kad R. P. padarė jai privataus kaltintojo inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, ji išteisintina, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šiuo nusikaltimus (LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
Nukentėjusysis R. G. byloje pareiškė 100 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Kadangi neįrodyta, kad R. P. dalyvavo darant nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys atmestinas(BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 6 dalį, kaltinamąją R. P. išteisinus baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, iš privataus kaltintojo R. G. priteistinos R. P. byloje turėtos išlaidos gynėjos advokatės Eugenijos Povilaitienės teisinei pagalbai apmokėti – 1500 litų (b. l. 91).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 6 d., 297 -305 str., 307-308 str., teismas,
nusprendžia:
R. P. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad R. P. dalyvavo padarant jai inkriminuojamus nusikaltimus (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Priteisti iš privataus kaltintojo R. G. R. P. turėtas išlaidas gynėjos advokatės Eugenijos Povilaitienės teisinei pagalbai apmokėti 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) litų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teismui.