- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-21
- Bylos Nr.
- N-62-568-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. Š. už tai, kad 2009 m. spalio 16 d. buvo nustatyta, jog A. Š. neįvykdė Institucijos 2009 m. rugsėjo 16 d. surašyto pakartotinai privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-148, kuriuo buvo reikalaujama pašalinti tvoras, pastatytas Riešės upelio apsaugos juostoje ir miške jam priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tuo A. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį. Nurodyta, kad tos pačios rūšies pažeidimą A. Š. padaro pakartotinai per metus. Atsakomybė už šį pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. vasario 8 d. nutarimu pripažino A. Š. kaltu padarius ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė 600 litų baudą. Teismas nurodė, kad nors A. Š. savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nepripažino, pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų A. K., T. G. ir M. Č. parodymais, 2009 m. spalio 16 d. patikrinimo aktu, nuotraukomis, 2009 m. rugsėjo 16 d. privalomuoju nurodymu. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad jis tvorą aptvėrė pagal R. N. projektavimo firmos atliktą projektą, negali būti pagrindu atleisti A. Š. nuo atsakomybės, nes Institucijos reikalavimas pašalinti tvoras, pastatytas Riešės upelio pakrantės apsaugos juostoje ir miške, paremtas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.9 punktu bei Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.1 punktu, kuriame nurodyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, tverti tvoras. Kadangi A. Š. neįvykdė Institucijos pakartotinai duoto privalomojo nurodymo, t. y. iki 2009 m. spalio 1 d. nepašalino tvorų, pastatytų Riešės upelio apsaugos juostoje bei metalinio tinklo tvoros, kuria aptvertas miškas, jis pripažintas kaltu dėl pažeidimo padarymo. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad A. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog jis pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad už tų pačių pakartotinių privalomų nurodymų nevykdymą jis jau yra nubaustas 4 kartus, kas pažeidžia teisingumo principą, reiškiantį, jog už vieną administracinį teisės pažeidimą galima skirti tik vieną administracinę nuobaudą. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nurodytų Vyriausybės nutarimų bei Miškų įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos. Nurodo, jog tiek surašant pakartotinį privalomąjį nurodymą, tiek protokolą, tiek bylą nagrinėjant teisme nurodė, jog trukdymai lankytis miške yra pašalinti. Teismui buvo pateikęs nuotraukas, tačiau teismas jų prie bylos neprijungė ir nevertino. Nei Miškų įstatyme, nei Privačių miškų tvarkymo ir naudojimosi nuostatuose nėra normos, draudžiančios miške pastatyti tvorą. Svarbiausia, kad pastatyta tvora netrukdytų fiziniams asmenims laisvai lankytis miškuose. Šią galimybę jis užtikrino. Paaiškina, kad pati tvora pastatyta siekiant išvengti miško niokojimo įvairia technika, kadangi nacionalinio parko administracija į jo pareikštas pastabas nekreipė dėmesio. Parengtas tvoros projektas yra suderintas ir patvirtintas regioninio parko direkcijos. Pagal šį projektą leidžiama užtverti visą teritoriją, paliekant tik vartus, tačiau A. Š. yra palikęs daugiau nei 350 metrų tarpą, kas leidžia laisvai lankytis miške. Todėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.9 punkto ir Miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.
Taip pat nurodo, jog tvora upelio pakrantės apsaugos juostoje buvo nuimta. Tą patvirtino ir liudytojai M. Č. bei A. K.. Todėl jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir dėl Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.1 punkto pažeidimo. Šią aplinkybę patvirtinančių nuotraukų teismas taip pat nevertino, jas prijungti prie bylos atsisakė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti. Nurodo, kad A. Š. 2009 m. rugsėjo 16 d. pakartotino privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-148 neskundė, todėl jis yra teisėtas ir privalo būti vykdomas. 2009 m. spalio 16 d. patikrinimo akte užfiksuota, kad Riešės upelio apsaugos juosta yra aptverta, miškas nuo kelio pusės aptvertas metaline tinklo tvora. Tad pagrįstai pripažinta, kad A. Š. neįvykdė pakartotinio privalomojo nurodymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
A. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad neįvykdė Institucijos 2009 m. rugsėjo 16 d. surašyto pakartotinai privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-148, kuriuo buvo reikalaujama pašalinti tvoras, pastatytas Riešės upelio apsaugos juostoje ir miške jam priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tuo asmuo pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį. Nurodyta, kad tos pačios rūšies pažeidimą A. Š. padaro pakartotinai per metus. ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą piliečiams nuo 100 iki 1000 litų <...>. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 51¹⁴ straipsnio normų taikymą, yra nurodęs, jog siekiant konkretų asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už aptariamą veiką, būtina nustatyti dvi faktines aplinkybes: 1) privalomo nurodymo galiojimą ir 2) reikalavimų neįvykdymą laiku (pvz., LVAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N17-783/2006).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje A. Š. 2009 m. rugsėjo 16 d. įpareigotas iki 2009 m. spalio 1 d. pašalinti tvoras, pastatytas Riešės upelio pakrantės apsaugos juostoje ir miške. T. y. šis nurodymas susideda iš dviejų dalių – dėl tvoros, pastatytos Riešės upelio pakrantės apsaugos juostoje ir dėl tvoros, pastatytos miške. Dėl tvoros upelio apsaugos juostoje, ginčo nėra – A. Š. pripažįsta, jog teisės aktai draudžia tokioje vietoje statyti tvoras. Teisėjų kolegija, įvertinusi Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.1 punkto nuostatas, sprendžia, kad toks Institucijos reikalavimas yra teisėtas, todėl pagrįstai reikalauta jį įvykdyti. Šio nurodymo neįvykdymą nustatytu laiku patvirtina paties A. Š. paaiškinimai, 2009 m. spalio 16 d. patikrinimo aktas (b. l. 4), nuotraukos (b. l. 5-7), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2-3). Tai kad tvorą upelio pakrantėje A. Š. nuėmė pareigūnų akivaizdoje, nepanaikina veikos neteisėtumo fakto, kadangi pareiga ją pašalinti buvo nurodyta iki 2009 m. spalio 1 d., tuo tarpu pareigūnams tikrinant teritoriją 2009 m. spalio 16 d. ji dar stovėjo. Todėl pagrįstai konstatuota, kad šis nurodymo reikalavimas nebuvo įvykdytas laiku. Įvertinus tai, kad privalomasis nurodymas A. Š. buvo duotas pakartotinai (b. l. 75), darytina išvada, kad jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalį. Taip pat pažymėtina, kad toks patraukimas atsakomybėn nelaikomas asmens nubaudimu už tą pačią veiką antrą kartą, kadangi A. Š. veika yra tęstinio pobūdžio. Pareigūnams nustačius jos neteisėtumo faktą, duodamas privalomas nurodymas, asmuo įpareigojamas pažeidimą pašalinti. Šios pareigos neįvykdžius, prasideda kitas, savarankiškas pažeidimas, už kurį numatyta atsakomybė. Todėl tai nelaikoma dvigubu nubaudimu.
Apeliacinio skundo argumentai dėl tvoros miške pastatymo teisėtumo yra iš dalies pagrįsti. Teisės aktai nenumato absoliutaus draudimo miško teritorijoje statyti tvoras. Miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, kuria grindžiamas nurodymo reikalavimas pašalinti tvoras miške, numato, kad fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai. Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą, išskyrus augalų rūšis, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija, riešutauti, uogauti ir grybauti, valstybiniuose miškuose laikyti bites aviliuose ir bitidėse, laikydamiesi šio įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų. Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.9 punkte įtvirtinta analogiška nuostata. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad miške užtvertoje tvoroje yra palikti vartai laisvam patekimui, t. y. sudaryta galimybė asmenims patekti į mišką. Tačiau iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyriaus aiškinamojo rašto (b. l. 14-15) ir paties pareiškėjo paaiškinimų (b. l. 35) matyti, jog tvoros vartai naktį būna rakinami, todėl spręstina, kad tuo metu asmenims nesudaroma galimybė laisvai lankytis miške. Pažymėtina, kad vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, galimybė laisvai lankytis fiziniams asmenims miške turi būti sudaroma bet kuriuo paros metu. Todėl darytina išvada, kad šiuo požiūriu A. Š., nesudarydamas galimybės fiziniams asmenims laisvai lankytis miške visą parą, tam tikra apimtimi neįvykdė ir antrosios Institucijos nurodymo dalies.
Taigi pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kuriose pripažįstama asmens patraukto administracinėn atsakomybėn kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, iš esmės yra teisingos. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimo naikinimui ar keitimui pagrindų nėra (ATPK 256-257 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarimą A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.