Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

P. M. (P. M.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 5 kartus:

1) 2013-06-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda. Bauda sumokėta 2013 m. liepos 22 d.;

2) 2014-11-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 1 dalį – 12 MGL (1560 Lt, kas atitinka 451 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 8 MGL (1040 Lt kas atitinka 301 Eur) bauda. Paskirta bauda sumokėta 2014 m. gruodžio 18 d.;

3) 2016-06-16 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams. Išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro 2017 m. lapkričio 16 d.;

4) 2016-11-17 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 30 MGL (1129,80 Eur) bauda. Paskirta bauda sumokėta 2017 m. kovo 31 d.;

5) 2018-02-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 30 parų arešto bausmė bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams ir 6 mėnesiams, automobilio konfiskavimas. Iš įkalinimo vietos paleistas 2018 m. balandžio 25 d., atlikęs arešto bausmę, turintis neišnykusių ir nepanaikintų teistumų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, privalėdamas atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 2 metams ir 6 mėnesiams, nevykdė šios baudžiamojo poveikio priemonės, 2019 m. kovo 17 d., apie 16.59 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Taip P. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.

P. M. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- kaltinamojo P. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai bei paaiškino, kad jam Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 vasario 14 d. nuosprendžiu atėmė teisę vairuoti transporto priemones 2 metamas ir 6 mėnesiams. Jis turėjo savo gynėją ir kartu su juo posėdžiuose dalyvavo asmeniškai, todėl gerai suprato už ką jam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė ir kaip jis turi elgtis, kad tinkamai ją vykdytų. Teismo jam buvo išaiškinta, kad 2 metus ir 6 mėnesius negalima vairuoti transporto priemones ir tik suėjus šiam laikotarpiui, jis galės atgauti savo teisę vairuoti transporto priemones ir sėstis prie vairo. Taip pat jis suvokė, kad šio draudimo terminas baigsis tik 2020 m. rugsėjo 3 d. Tačiau šių metų kovo 7 d. jis susitiko su savo draugu A., kuriam prieš kelias dienas buvo pardavęs automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) A. paprašė jo parodyti, kaip važiuoja automobilis, todėl jis apie 16.50 val. prie jo namų (duomenys neskelbtini), sėdo prie minėto automobilio vairo ir, išvažiuodamas iš kiemo, susidūrė su kieme važiuojančiu automobiliu „Peugeot“. Jis iš karto vietoje kreipėsi į to automobilio vairuotoją, jo atsiprašė ir norėjo susitarti dėl jam padarytos žalos atlyginimo, tačiau, nepavykus to padaryti, išsigando, kad neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir padaręs eismo įvykį turės nemalonumų su policija, išvažiavo iš įvykio vietos. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi ir pažada, kad daugiau taip nedarys (b.l. 30);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, kuriuo P. M. yra pripažinta kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu P. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dvejiems metams ir šešiems mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones (b.l. 3-8);

- VĮ „Regitra“ pranešimu, iš kurio matyti, kad P. M. vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre paskelbtas negaliojančiu (b.l. 9);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutarimu P. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 423 straipsnio 1 dalį (neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas KET pažeidimas, kuris nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą), 426 straipsnio 1 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra įsisijęs, vietos, pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) ir jam paskirta subendrinta 1430 eurų bauda. Paskirta bauda sumokėta 2019 m. liepos 24 d. (b.l. 40-42).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturi sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis P. M. vengė atlikti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, kadangi 2019 m. kovo 17 d., apie 16.59 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, kliudė ir apgadino stovėjusį automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Taigi jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimą, be to, pastebėtina, pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, su kuria jis susijęs – yra gana šiurkštus naudojimosi teise vairuoti transporto priemones pažeidimas. Be to, nors veikos kvalifikavimui įtakos ir neturi, visgi yra reikšmingi duomenys apie P. M. anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su teise vairuoti transporto priemones, kaip leidžiančias atskleisti P. M. požiūrį į valstybės paskirtas sankcijas. O būtent, kaip matyti, 2014 metais jis buvo du kartus baustas už vairavimą neblaiviam, kai teisė vairuoti jam buvo atimta. Nurodyta aplinkybė, teismo vertinimu, lemia, jog šiuo atveju negali būti daroma išvada apie atsitiktinį baudžiamojo poveikio priemonės reikalavimo pažeidimą, kadangi byloje yra duomenų, iš kurių matomas iš esmės neigiamas ir ciniškas požiūris į valstybės vardu jam paskirtas poveikio priemones, juolab, kaip minėta, ir šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo atvejis pasižymi atitinkamu šiurkštumu.

Todėl įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad P. M. veiksmai kvalifikuotini kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu P. M. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašė teismo skirti mažesnę baudą arba leisti ją mokėti dalimis (b.l. 49).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas teisingumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį P. M. – anksčiau teistas penkis kartus, turi neišnykusių ir nepanaikintų teistumų (b.l. 34-36), buvo baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam (2014 metais), turi vieną galiojančią nuobaudą (b.l. 40-42), dirba, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 46), į Respublikinį priklausomybės ligų cento Vilniaus filialą penkerių metų laikotarpiu dėl konsultavimo ar gydymo nesikreipė, tačiau (duomeny neskelbtini) buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med.apžiūros kabinetą, kur jam konstatuotas narkotinių medžiagų vartojimas (b.l. 45).

Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, numatyta galimybė bausti bauda arba areštu.

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, sunkinančių nebuvimą, P. M. skirtina 30 MGL (1500 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, sprendžia esant tikslinga jam nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra šešis mėnesius.

Kaltinamajam P. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios, o jam įsiteisėjus – panaikinti (b.l. 31).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. M. (P. M.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 MGL, t.y. 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 20 MGL, t.y. 1000 (vieno tūkstančio) eurų dydžio baudą.

Nustatyti šešių mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

P. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradžios, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.