- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-06
- Bylos Nr.
- 2-1207-231/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00682-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- I. P.
- Kategorijos
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, vadovaudamasi LR CPK 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui I. P. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Gelvora“ prašo priteisti iš atsakovo I. P. 2416,00 EUR skolos, kurią sudaro 1301,10 EUR negrąžinta kredito suma, 499,26 EUR palūkanos, 530,17 EUR delspinigiai ir 85,47 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6,5 procentų dydžio sutartines palūkanas už priteistą pagrindinę skolos sumą (1301,10 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – įteikiant juos asmeniškai.
Atsakovas neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2007-05-09 AB „SEB“ bankas ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 1550718050917-43, pagal kurią AB ,,SEB“ bankas atsakovui suteikė Sutartyje nurodyto dydžio kreditą – 1737,72 EUR (6000,00 Lt), atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka, t.y. iki 2012-05-08 d., kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas AB ,,SEB“ bankas naudai. (b.l. 12-16). Ieškovo teigimu, atsakovas minėtą sutartį vykdė netinkamai, todėl AB ,,SEB bankas“ nurodytą sutartį nutraukė, ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. (b.l. 20)
Ieškovas taip pat nurodė, kad 2009-11-06 AB ,,SEB“ bankas ir UAB ,,Gelvora“ (toliau ieškovas) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-83, pagal kurią pradinis kreditorius - AB ,,SEB“ bankas, perleido naujajam kreditoriui – UAB ,,Gelvora“, visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu, pagal Sutartį. (b.l. 17-19)
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).
Bylos nagrinėjimo metu konstatavus, jog atsakovas tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo skola (negrąžintas kreditas) pagal Sutartį sudaro 1301,10 EUR, nesumokėtos palūkanos – 499,26 EUR, pripažintina, jog ieškovo reikalavimai dėl skolos ir palūkanų priteisimo yra pagrįsti ir tenkintini, ieškovui iš atsakovo priteistina 1301,10 EUR skola ir 499,26 EUR palūkanos. (b.l. 7).
Sutarties 5.3. punktas nustato, kad kredito gavėjui už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dieną, skaičiuojami 0,1 procento delspinigiai nuo laiku neapmokėtos sumos. (b.l. 15).
Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką bylose dėl netesybų priteisimo, nurodė, kad netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, tačiau netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku realiai patyrė nuostolių tiek, kiek prašoma priteisti delspinigių, nėra, todėl teismas konstatuoja, kad sprendimas, kuriuo būtų patenkinamas ieškovo reikalavimas dėl 0,1 procentų dydžio delspinigių priteisimo, aiškiai prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.
Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. Sutartį pripažinus vartojimo sutartimi, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.228⁴ str. nustatytus sąžiningumo kriterijus. Vartojimo sutarties sąlygos gali būti pripažįstamos nesąžiningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylą nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas sutarties sąlygas savo iniciatyva turi įvertinti pagal CK6.228⁴ str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiškia šalys. CK6.228⁴ str. 2 d. įtvirtintame sąraše nurodytų vartojimo sutarčių sąlygų nesąžiningumas vartotojų atžvilgiu yra preziumuojamas. Pareiga paneigti šių sąlygų nesąžiningumo prezumpciją tenka verslininkui.
Sutarties 5.3. punkte numatytos netesybos, mokamos kiekvieną dieną, sudaro net 36,5 procentų per metus, todėl tokia vartojimo sutarties nuostata dėl mokėtinų delspinigių dydžio pripažintina nesąžininga ir pažeidžiančia atsakovo kaip vartotojo teises ir teisėtus interesus CK 6.228⁴ str. 2 d. 5 p. ir 6.228⁴ str. 3 d. prasme.
Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl netesybų priteisimo bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais darytina išvada, kad tokios netesybos yra aiškiai per didelės, todėl siekiant apsaugoti atsakovo kaip vartotojo interesus ieškovo reikalavimas dėl delspinigių (baudos) priteisimo negali būti tenkintinas visa apimtimi, taigi priteistini delspinigiai mažintini.
2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojęs Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Pažymėtina, kad šalys Sutartį sudarė dar iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šis įstatymas atgręžtine tvarka nėra taikomas. Tačiau teismas konstatuoja, kad 0,05 procento delspinigių dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo dėl atsakovo neatsiskaitymo laiku patirtus nuostolius, todėl įvertinus byloje esančius duomenis bei skolos susidarymo aplinkybes darytina išvada, kad 0,05 procento dydžio delspinigiai nėra mažesni už ieškovo galimai patirtus nuostolius.
Iš byloje esančių duomenų (b.l. 6) matyti, kad pagal Sutarties 5.3. punktą skaičiuojant 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtų piniginių sumų už kiekvieną uždelstą dieną jų suma sudaro 530,17 EUR, kurią ieškovas ir prašo priteisti. Sumažinus delspinigių dydį iki 0,05 procento, iš atsakovo ieškovui priteistina 265,09 EUR delspinigių.
CPK 178 str. numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ir 85,47 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Nors ieškovas pateikė šių išlaidų išklotinę (b.l. 7), tačiau jokių duomenų įrodančių išklotinėje nurodytų sumų pagrįstumą nepateikė. Kita vertus, ieškovo, kaip ir bet kurio kito juridinio asmens, vykdomai veiklai žmogiškieji ir materialiniai ištekliai yra būtini, todėl išlaidos, skirtos ieškovo, kaip privataus juridinio asmens, tiesioginei ūkinei - komercinei veiklai vykdyti, negali būti laikomos CK 6.249 str. 4 d. 3 p. nurodytomis išlaidomis. Šias išlaidas sąlygoja ieškovo veikla, o ne atsakovo neteisėti veiksmai, todėl nesant priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir nurodytų ieškovo išlaidų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovo reikalavimas dėl 85,47 EUR ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo atmestinas.
Ieškovas pagal Sutartį prašo priteisti 6,5 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 1301,10 EUR dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalys Sutartimi sulygo, jog kredito gavėjas grąžina kreditą ir moka palūkanas (6,5 procentų) (Sutarties 2.4, 3.3. punktai). Ieškovas prašo šias palūkanas priteisti, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015-03-20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6,5 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 1301,10 EUR kredito sumą nuo 2015-03-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), t.y. 61,55 EUR (72,00 EUR x 85,49 proc.) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 142, 262 str. 2 d., 270 str., 279 str. 2 d., 285-289 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo I. P. 1301,10 EUR skolą, 499,26 EUR sutartines palūkanas, 265,09 EUR delspinigius, 6,5 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 1301,10 EUR dydžio kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2015-03-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t.y. už 2065,45 EUR, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2015-03-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 61,55 EUR bylinėjimosi išlaidų UAB „Gelvora”.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.