Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-03-15 · Byla Nr. N-575-558-07

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-15
Bylos Nr.
N-575-558-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Artūras Drigotas
Administracinė byla Nr. N3-558-07
Kategorija 27. (S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas 2006 m. liepos 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. B. , UAB „Kolegita“ direktoriui, pagal ATPK 41⁴ str. 3 d., kuriame nurodė, kad V. C. nuo 2005-08-12 iki 2006-05-17 buvo išmokėta papildomai 12670 litų, V. M. nuo 2006-05-06 iki 2006-06-01 buvo išmokėta papildomai 647,52 litų, V. K. nuo 2005-07-01 iki 2006-05-31 1062,1 litų darbo užmokesčio neapskaityto bendrovės buhalteriniuose dokumentuose.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto l apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 8 d. nutarimu nutarė bylą nutraukti neįrodžius inkriminuojamos veikos padarymo. Teismas nurodė, kad V. B. jam inkriminuoto pažeidimo padarymą kategoriškai neigė. Paaiškino, kad visi nurodyti asmenys dirbo bendrovėje vairuotojais ar vairuotojais - konduktoriais ir kartais jis leisdavo su bendrovei priklausančiu transportu nuvežti kokius nors asmenis, ar jų grupę ne darbo metu. Buvo šių asmenų prašymai leisti pasinaudoti bendrovės transportu ir jis tai leisdavo padaryti. Mano, kad tie asmenys galėjo gauti už tai užmokestį, bet tai buvo asmeninis tų vairuotojų reikalas, o jis tik leisdavo pasinaudoti bendrovės transportu nedarbo metu. Darbo užmokesčio, t.y. piniginių sumų, kurios nebūtų apskaitomos buhalterinės apskaitos dokumentuose, darbuotojams jis niekada nemokėjo. Liudytojas V. C. patvirtino, kad dirbo bendrovėje vairuotoju - konduktoriumi. Direktoriui leidus, kartais paveždavo giminaičius ar šiaip pažįstamus asmenis bendrovės transportu nedarbo metu ir už tai gaudavo kažkokį užmokestį iš tų žmonių. Tai vykdavo tik bendrovės direktoriui leidus, nedarbo metu, o pinigus gaudavo iš tų žmonių, kuriuos paveždavo. Už darbą bendrovėje gaudavo darbo užmokestį ir už gaunamus pinigus pasirašydavo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Niekada nebuvo taip, kad gaunama pinigų suma ir pinigų suma, už kurią pasirašo, skirtųsi. Kai buvo apklausiamas, nurodė, kad gaudavo pinigus - apie 70 litų už minėtas paslaugas nedarbo metu direktoriui leidus, bet tai nebuvo jam už darbą bendrovėje išmokami pinigai. Apklausinėjo jį lietuvių kalba, kurią labai prastai žino, mano, kad inspektorius negerai užrašė jo parodymus arba neteisingai jį suprato. V. M. ir V. K. davė analogiškus parodymus ir patvirtino, kad niekada negavo pinigų, už kuriuos nereikėdavo pasirašyti. Jeigu gaudavo pinigus, tai ne iš direktoriaus, o iš asmenų, kuriems suteikdavo pervežimo paslaugas direktoriui leidus nedarbo metu. Apklausiant buvo akcentuojamas dėmesys į tai kiek jie gauna aplamai pinigų per mėnesį, bet nebuvo klausiama, ar tai pinigai gaunami už darbinę veiklą ar ne. Teismas pažymėjo, kad tyrimo metu šie asmenys buvo apklausiami. Jų parodymuose užfiksuotos pinigų sumos, kurios nesutampa su nurodytomis sumomis pinigų išmokėjimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose. Tačiau du iš trijų asmenų yra rusakalbiai, buvo apklausiamai be vertėjo. Parodymai užrašyti labai glaustai ir lakoniškai, su esminėmis gramatikos klaidomis. Todėl daryti išvadą, kad liudytojai sąmoningai keičia parodymus, nėra pagrindo. V. B. jam inkriminuoto pažeidimo padarymą kategoriškai neigia, o kitų duomenų, kurie patvirtintų inkriminuotos veikos padarymą, nenustatyta nei teisminio nagrinėjimo, nei tyrimo metu, prieš surašant protokolą. Todėl teismas padarė išvadą, kad V. B. inkriminuota veika neįrodyta.

Šalies argumentai

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutarimą V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Apeliantas teigia, kad teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas, nagrinėdamas bylą, visapusiškai neįvertino ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių. V. C. , V. M. , V. K. savo parodymus apie išmokėtas neteisėtai sumas pateikė paaiškinimuose. Teismui pateikti paaiškinimai vertintini kritiškai, jie turėtų būti traktuojami kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Apeliantas atkreipė dėmesį į tai, kad minėti darbuotojai paaiškinimus pareigūnams teikė skirtingomis dienomis, jie juos patys rašė bei pasirašė, jog yra susipažinę su atsakomybę už melagingus parodymus numatančiu ATPK straipsniu. Teismo nutarimas naikintinas, nes jis, priimdamas nutarimą, rėmėsi vėlesniais liudytojų parodymais. Teismas nurodo, kad liudytojai teigė, jog apklausos metu inspekcijoje buvo akcentuojamas dėmesys į jų gaunamas visumoje pinigų sumas, tačiau šią aplinkybę paneigia jų pačių rašyti paaiškinimai. Faktas, kad du liudytojai yra rusakalbiai ir nesupranta lietuvių kalbos, neatitinka tikrovės, nes visi inspekcijai pateikti jų paaiškinimai yra surašyti lietuvių kalba, gramatinės klaidos neįrodo kalbos nemokėjimo. Tai rodo, kad Teismas bylą nagrinėjo šališkai, visapusiškai neįvertinęs inspekcijos pateiktų pažeidimo įrodymų ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių viseto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. nustatyta, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad Vilniaus miesto l apylinkės teismas tinkamai vertino teismui pateiktus įrodymus – byloje esantys pirminiai V. C. , V. M. , V. K. paaiškinimai (b.l. 10-12) yra itin glausti, o V. C. , V. K. paaiškinimai dėl juose esančių kalbos klaidų gali būti vertinami dviprasmiškai, o dalis jų – nesuprantami. Taigi, valstybinė mokesčių inspekcija V. C. , V. M. , V. K. apklausė formaliai, atmestinai, neišnaudojo turimų galimybių išsamiai užfiksuoti jų pirminius paaiškinimus, tinkamai surinkti byloje įrodymus. Paminėtais įrodymais vadovautis grindžiant asmens kaltę ir skiriant jam nuobaudą tokio dydžio, kuri numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. sankcijoje, t.y. prilygstančią savo dydžiu baudai skiriamai už nusikaltimus, nėra galimybės.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, panaikinti skundžiamą nutarimą pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas