Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Vlado Nikitino,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis nepilną vidurinį (9 klasių) išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. 5 MGL dydžio (625 Lt) bauda (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laikotarpyje nuo 2008 m. vasario 5 d., 23.30 val., iki 2008 m. vasario 6 d., 00.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų A. S. kumščiu sudavė šešiolika smūgių, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus veido – galvos srityje, po to stiklo šuke nukentėjusiajai kaklo srityje padarė ne mažiau trisdešimties pjautinių sužalojimų, sukėlusių jos mirtį – daugines pjautines žaizdas su kairės bendros miego arterijos, trachėjos, stemplės sužalojimais, tokiu būdu A. J. tyčia kankindamas ir itin žiauriai nužudė kitą žmogų.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2008 m. vasario 5 d. kartu su O. Č. nusipirkę alkoholį, cigarečių, nuėjo pas pažįstamą A. S., kur visi trise gėrė degtinę (du ar tris butelius). Po kurio laiko paėmė iš sekcijos dvi stiklines, kurias sudaužė. Kas įvyko po to – nepamena, tik prisimena, kad išėjęs į lauką sutiko J. Ž. ir su juo kalbėjo apie kažkokį nužudymą. Po to su J. Ž. ir jo draugu P. B. nuėjo pas A. S.. Pamatė ją gulinčią ant lovos be apatinių kelnių, uždengtu veidu. Kaltinamojo manymu, jis galėjo nužudyti A. S., kadangi nuo didelio alkoholio kiekio tampa agresyvus ir kartais neprisimena savo elgesio. Gailisi dėl to, ką padarė, sutinka su civiliniu ieškiniu.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. S. parodė, kad apie savo motinos A. S., gyvenusios Pabradėje, A. M. g. 49-3, sužinojo iš 2008 m. vasario 6 d. jam paskambinusios motinos kaimynės. Paskui jis paskambino sūnėnui A. S., kuris pasakė, kad motiną nužudė A. J.. Prašo priteisti civilinį ieškinį – 1 878,90 Lt už turtinę žalą ir 10 000 Lt už neturtinę žalą.

Liudytoja S. S. parodė, kad apie savo močiutės A. S. nužudymą sužinojo iš 2008 m. vasario 6 d., apie 2 val. jai paskambinusios draugės. Iškart nuvažiavusi pas močiutę pamatė, kad ten jau yra policija, kuri į buto vidų neįleido ir pasakė ateiti apie 6 val. ryto. Atėjusi nurodytu laiku pamatė, kad A. S. guli ant lovos, jos apatinė kūno dalis apnuoginta, veidas – kruvinas.

Liudytojas P. B. parodė, kad 2008 m. vasario 5 d. pas jį namuose (duomenys neskelbtini), buvo draugas J. Ž., kuris po vidurnakčio išėjęs namo po kiek laiko paskambino ir pakvietė ateiti. Atėjęs pamatė, kad su J. Ž. yra A. J., kurio rankos ir veidas buvo kruvini. Trise nuėjo į (duomenys neskelbtini) esantį namą. A. J. eidamas sakė, kad kažką papjovė. Namo bute pamatė ant lovos gulinčią pusiau apnuogintą moterį, jos veidas buvo uždengtas pagalve.

Liudytojas J. Ž. parodė, kad 2008 m. vasario 6 d., po vidurnakčio, eidamas iš P. B. į namus, sutiko A. J., kuris pasakė, kad kažką papjovė, jo veidas ir rankos buvo kruvini. Išsigandęs paskambino P. B. ir pakvietė eiti kartu. Trise nuėjo į A. J. parodytą namą, kur bute rado ant lovos gulinčią moterį apnuoginta apatine kūno dalimi, pagalve uždengtu veidu. Aplinkui buvo daug kraujo. Išėjęs į lauką iškvietė policiją. A. J. nebandė bėgti iš įvykio vietos.

Be kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų A. S. nužudymo aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 119-126) kaltinamasis A. J. patvirtino aplinkybes apie tai, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2008 m. vasario 5 d. vakare gėrė alkoholį kartu su O. Č. ir buto šeimininke A. S., po kurio laiko sudaužė dvi stiklines. Neprisimena, kas įvyko po to, tik pamena, kad išėjęs iš to namo, sutiko J. Ž. ir pasiūlė jam eiti kartu, nes parodys galimai jo paties (A. J.) nužudytą žmogų.

Iš alkotesterio parodymų protokolo (t. 1, b.l. 111) aišku, kad 2008 m. vasario 6 d., 02.52 val., A. J. nustatytas 2,14 ‰ girtumas.

Įvykio vietos, lavono apžiūros protokole (t. 1, b.l. 7-42) užfiksuota, kad apžiūrėjus butą, esantį (duomenys neskelbtini), didžiajame kambaryje ant sofos rastas gulintis A. S. lavonas, kurio veidas gausiai suteptas krauju, o kaklo priekyje matyti gili žiojėjanti žaizda.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje (t. 1, b.l. 85-90) nustatyta, kad ant stiklinės šukės, paimtos 2008 m. vasario 6 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), yra palikti A. J. rankos piršto pėdsakai.

Mykolo Romerio Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados (t. 1, b.l. 65-80) patvirtina, kad nuoplovose nuo spintelės durelių virtuvėje, grindų, A. J. kairio bato yra A. J. kraujas. Ant A. J. džemperio yra A. S. kraujas. Nuoplovoje nuo A. J. galvos plaukuotos dalies, ant stiklo šukės, A. J. striukės yra A. S. kraujas su A. J. kraujo priemaiša. Ant A. S. apatinių kelnių yra A. J. kraujas su A. S. kraujo priemaiša. Nuoplovoje nuo A. J. dešinės rankos, ant A. J. džinsinių kelnių, striukės, pagalvės užvalkalo yra kraujas, galintis priklausyti A. J.. Nuoplovoje nuo A. J. veido, ant stiklo šukės, tapeto iškarpos, pagalvės užvalkalo, A. S. bliuzono yra žmogaus kraujas, galintis priklausyti A. S..

Teismo medicinos specialisto išvados (t. 1, b.l. 48-54) patvirtina, kad nužudytajai A. S. šešiolikos tiesioginių smūgių pasekoje kietu, buku, ribotu daiktu padaryta trylika kraujosruvų veide, dvi žaizdos lūpose bei apatinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties išnirimas, viena kraujosruva kairės ausies kaušelyje. Šie sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat konstatuotos dauginės pjautinės žaizdos kakle su kairės bendros miego arterijos, trachėjos, stemplės sužalojimais, padarytais ne mažiau trisdešimties pjaunančių, trumpos amplitudės judesių pasekoje; šie sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, sukėlusiu nukentėjusiosios mirtį. Nustatyta, kad A. S. kaklo odos žaizdos yra pjautinės, padarytos pjaunančiu įrankiu ar daiktu. Sprendžiant iš žaizdų galuose užsifiksavusių požymių, vienoje iš žaizdų rastą į stiklo fragmentą panašų intarpą, neatmetama galimybė, kad šios žaizdos padarytos stiklu. Be to, lavono tyrimo metu rastos dvi stiklo šukės: viena didesnė rasta po sportinės palaidinės apykakle, kita mažesnė rasta kaklo žaizdos dugne tarp raumenų. Šios stiklo šukės aprašytos daiktų apžiūros protokole (t. 1, b.l. 55-57). Lavono kraujyje rasta 2,37 ‰ etilo alkoholio, tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį.

Esant išdėstytiems įrodymams nustatytos neginčijamos faktinės įvykio aplinkybės, jog naktį iš 2008 m. vasario 5 d. į vasario 6 d. kaltinamasis A. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė A. S. smūgius į veidą, o po to nukentėjusiajai kaklo srityje stiklo šuke padarė ne mažiau kaip trisdešimt pjautinių sužalojimų, ir taip itin žiauriai ją nužudė.

Nors A. J. teigia, kad paties nužudymo neprisimena, tačiau Teismo psichiatrijos teismo psichologijos akte (t. 1, b.l. 144-147) konstatuota, kad nepaisant A. J. psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromo ir mišraus tipo asmenybės sutrikimo, nusikaltimo padarymo metu jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taigi, A. J. padarė tyčinius veiksmus, kurie yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nukentėjusiosios mirtimi, todėl už šias pasekmes jis turi atsakyti.

Teismas konstatuoja kankinantį ir itin žiaurų nužudymo ypatumą remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis: sužalojimai padaryti kaklo srityje, stiklo šuke visiškai perpjaunant trachėją dauginiais, kartotiniais, pjaunančiais trumpos amplitudės judesiais, kurių buvo ne mažiau kaip trisdešimt. Visi sužalojimai padaryti prieš mirtį, pomirtinių sužalojimų nėra. Gyvos nukentėjusiosios daugybiniai sužalojimai į jautrią vietą – kaklą stiklo šuke neabejotinai sukėlė A. S. didelius skausmus ir kančias, kurie truko pakankamai ilgą laiką. Tokiu būdu nukentėjusiosios gyvybės atėmimo pobūdis buvo kankinantis ir itin žiaurus, o kaltininkas sąmoningai pasirinko tokį gyvybės atėmimo būdą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad A. J. kaltė tyčia nužudžius A. S. įrodyta visiškai, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p.

Spręsdamas bausmės paskyrimo kaltinamajam klausimą, teismas vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (šią aplinkybę pripažino pats kaltininkas). Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad padarytas nusikaltimas yra labai sunkus. Nors A. J. teistumas išnykęs, tačiau kaltinamasis anksčiau yra įvykdęs nusikalstamą veiką, susijusią su kito žmogaus sužalojimu. A. J. niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, žala neatlyginta. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatoma artima sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytam šios bausmės vidurkiui.

Vadovaujantis LR BPK 109 str., 115 str., nukentėjusiojo J. S. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, kurio dydis paremtas bylos dokumentais (t. 1, b.l. 99-100) ir su kuriuo kaltinamasis sutinka, tenkintinas visiškai, priteisiant J. S. 1 878,90 Lt laidojimo išlaidų. Be to, taip pat tenkintinas ir nukentėjusiojo prašymas priteisti iš A. J. 10 000 Lt neturtinę žalą. Pagal LR CK 6.250 str. 1 d., 2 d. nuostatas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Nužudytoji A. S. yra nukentėjusiajam artimas asmuo – jo motina, todėl J. S. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, o nusikaltimu padarytos pasekmės - neatstatomos.

Remiantis LR BPK 94 str., daiktiniai įrodymai, saugomi Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono PK daiktų saugojimo patalpoje (t. 1, b.l. 90-94) – tapeto atraiža, pagalvės užvalkalas nuo miegamojo kambario, pagalvės užvalkalas ir antklodės atkarpa iš didžiojo kambario, du tepiniai nuo didžiojo kambario grindų, du tepiniai nuo spintelės virtuvėje, šešios daktiloskopinės plokštelės su rankų ir rankų pirštų pėdsakais, viena stiklinės šukė, A. J. striukė, languoti marškiniai, juodos spalvos džinsinės kelnės, pora juodos spalvos batų, atspaudas nuo varpos, nuoplova nuo kairės rankos, nuoplova nuo dešinės rankos, kraujas nuo veido, kraujas nuo galvos plaukuotosios dalies, kraujo pavyzdys, rankų pėdsakai – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 129 str. 2 d. 6 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, į bausmės laiką įskaityti kardomąjį kalinimą nuo 2008 m. vasario 6 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti dienos.

Tenkinti civilinį ieškinį visiškai – priteisti iš A. J. J. S. padarytą turtinę žalą - 1 878,90 Lt ir neturtinę žalą – 10 000 Lt.

Daiktinius įrodymus, saugomus Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono PK daiktų saugojimo patalpoje – tapeto atraižą, pagalvės užvalkalą nuo miegamojo kambario, pagalvės užvalkalą ir antklodės atkarpą iš didžiojo kambario, du tepinius nuo didžiojo kambario grindų, du tepinius nuo spintelės virtuvėje, šešias daktiloskopines plokšteles su rankų ir rankų pirštų pėdsakais, vieną stiklinės šukę, A. J. striukę, languotus marškinius, juodos spalvos džinsines kelnes, porą juodos spalvos batų, atspaudą nuo varpos, nuoplovą nuo kairės rankos, nuoplovą nuo dešinės rankos, kraują nuo veido, kraują nuo galvos plaukuotosios dalies, kraujo pavyzdį, rankų pėdsakus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.