Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A. (A. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu gyvenantis reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini) km., deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), teistas dešimt kartų:

1) 2001 m. sausio 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams su 100 Lt konfiskavimu (BK galiojo iki 2003-05-01). Iš įkalinimo įstaigos paleistas 2001-09-06, atlikus bausmę;

2) 2002 m. spalio 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams su ½ turto konfiskavimu (BK galiojo iki 2003-05-01);

3) 2002 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu vieneriems metams su 400 Lt konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. spalio 11 d. subendrinta bausme bei paskirta galutinė subendrinta bausmė – treji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo su 400 Lt konfiskavimu (BK galiojo iki 2003-05-01);

9) 2013 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 20 parų arešto bausmė. Iš įkalinimo vietos paleistas 2014-03-14, atlikęs bausmę;

10) 2015 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – trijų mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta dviejų mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 30 valandų. 2015 m. birželio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamuoju įsakymu skirta viešųjų darbų bausmė pakeista 10 parų arešto bausme. Iš įkalinimo vietos paleistas 2015-07-10, atlikus bausmę; teistumai išnykę,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, įgijo, ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, o būtent, jis 2017 m. gruodžio 21 d., apie 12.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą suvartoti pačiam, iš J. S. įgijo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,009 g (0,8 %), bei laikė šią medžiagą prie savęs striukės kairėje kišenėje, kol 2017 m. gruodžio 21 d., apie 13.00 val. prekybos centro „Norfa“ vaistinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo Vilniaus m. 5 PK vyresnysis tyrėjas M. Ž. ir veiklos skyriaus viršininkas T. A., kurie minėtą psichotropinę medžiagą, kurią jis pateikė, paėmė.

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

S. L. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, o būtent, jis 2017 m. gruodžio 15 d., apie 12.00 val., romų tabore, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, savo reikmėms, nusipirkęs iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 10 eurų, įgijo vieną bespalvį plastikinį maišelį su psichotropine medžiaga – metamfetaminu, kurio masė yra 0,611 g, ir už 10 eurų įgijo vieną bespalvį plastikinį maišelį su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė yra 0,058 g, bei minėtas psichotropines medžiagas laikė – psichotropinę medžiagą metamfetaminą laikė su savimi, savo striukės kišenėje, iki kol 2017 m. gruodžio 21 d., 15.35 val. kratos metu bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai - Vilniaus m. 5 PK vyr. tyrėjai A. D., A. J., tyrėjas R. K., Vilniaus m. 5 PK Veiklos skyriaus viršininkas T. A. ją paėmė, o psichotropinę medžiagą – amfetaminą laikė L. M. priklausančiame automobilyje „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki tol, kol 2017 m. gruodžio 22 d., 11.00 val., šio automobilio apžiūros metu, po automobilio variklio dangčiu esančioje automobilio saugiklių dėžutėje Vilniaus m. 5 PK tyrėjas A. J. minėtą psichotropinę medžiagą plastikiniame maišelyje rado ir paėmė.

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis S. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

J. S. neteisėtai, turėdama tikslą platinti, įgijo, laikė ir platino psichotropines medžiagas, o būtent, ji 2017 m. gruodžio 19 d. prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, už 50 eurų įgijo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė pagal rastuose maišeliuose buvusį kiekį: 0,204 g, 0,192 g, 0,011 g, 0,022 g, 0,009 g. ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios masė pagal maišelius: 0,337 g ir 00,007 g, šoas psichotropines medžiagas laikė I. L. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki kol ten 2018 m. gruodžio 21 d., apie 12.30 val., vieną plastikinį maišelį su psichotropine medžiaga –amfetaminu, kurio masė 0,009 g. (0,8 %), pardavė A. A., o likusias minėtas psichotropines medžiagas plastikiniuose maišeliuose, laikė, iki jas rado ir paėmė 2017 m. gruodžio 21 d., 15.35 val. kratos minėtame bute metu policijos pareigūnai: Vilniaus m. 5 PK vyr. tyrėjai A. D., A. J., tyrėjas R. K., Vilniaus m. 5 PK Veiklos skyriaus viršininkas T. A..

Tokiais savo veiksmais kaltinamoji J. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Kaltinamajame akte pastaroji S. L. veika buvo kvalifikuota kaip atskira nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaip nedidelio kiekio psichotropinės medžiagos neteisėtas įgijimas ir laikymas, neturint tikslo platinti. Vis dėlto teismas, įvertinęs konkrečias nustatytas faktines aplinkybes, vertina, kad pastarąją veiką kvalifikuoti kaip atskirą savarankišką veiką šiuo atveju pagrindo nėra. Pažymėtina, jog jau iš pačio pareikšto kaltinimo matyti, jog tiek psichotropinę medžiagą metamfetaminą, tiek ir amfetaminą kaltinamasis nurodė įsigijęs tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje – t. y. 2017 m. gruodžio 15 d., apie 12.00 val. romų tabore (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti – t. y. savo reikmėms. Kaip jau minėta, minėtas aplinkybes pripažino ir patvirtino pats kaltinamasis, šias aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. Taigi šiuo aspektu pripažintina, kad kaltinamojo tikslas buvo įsigyti atitinkamų psichotropinių medžiagų savo reikmėms – vartojimui, savo ruožtu tai, kad tuo pačiu metu ir laiku, iš to paties šaltinio įsigytas medžiagas jis laikė skirtingose vietose ir, atitinkamai, minėtos medžiagos buvo rastos skirtingu laiku – metamfetaminas rastas 2017 m. gruodžio 21 d. atliekant kratą adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamojo striukės kišenėje, o amfetaminas rastas kitą dieną, t. y. 2017 m. gruodžio 22 d. apžiūrint kaltinamojo naudotą transporto priemonę Mitsubishi Galant, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo minėtų psichotropinių medžiagų, kurias kaltinamasis įsigijo savo reikmėms, įgijimo ir laikymo vertinti kaip atskirų nusikalstamų veikų, kadangi nurodytos veikos yra siejamos vieningos tyčios įsigyti psichotropinės medžiagos savo vartojimui bei atitinkamai ją laikyti šiuo tikslu (suvartoti vėliau).

Dėl kaltinimo J. S.

Pastebėtina, kad suformuluotame kaltinime J. S. nurodyta, kad ji minėtas psichotropines medžiagas laikė bute (duomenys neskelbtini), iki kol 2018 m. gruodžio 22 d., apie 12.30 val., jos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų. Tačiau, kaip jau minėta, krata, kurios metu buvo rasti atitinkami daiktai bei paimti, buvo atlikta ne 2018 m. gruodžio 22 d., o 2018 m. gruodžio 21 d., taigi pastarasis akivaizdus rašymo apsirikimas taisytinas, kadangi jis nekeičia kaltinimo esmės.

Kaip minėta, BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atveju būtina nustatyti tikslą platinti atitinkamas narkotines ar psichotropines medžiagas. Teismo vertinimu, nurodytas tikslas šiuo atveju yra akivaizdžiai nustatytas, įvertinus tiek pačios kaltinamosios parodymus, kuriais ji pripažino tikslą platinti bei pripažino, kad dalį psichotropinės medžiagos ji faktiškai pardavė A. A. (šią aplinkybę patvirtina ir jau minėti kiti duomenys), tiek ir aplinkybės, susijusios su kratos metu pas J. S. rastais daiktais – vienkartiniais švirkštais, pakankamai dideliu tuščių plastikinių maišelių kiekiu ir pan. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad nustatyti tiek visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, požymiai J. S. veikoje, tiek ir subjektyvioji pusė (tikslas, tiesioginė tyčia), teismas sprendžia, kad J. S. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Pastebėtina, kad formuluojant kaltinimą J. S., tarp faktinių aplinkybių nurodyta ir tai, kad be jau minėtos psichotropinės medžiagos, J. S. iki kratos taip pat laikė ir bespalvį plastikinį uždaromą maišelį, 6 vnt. (1,0 ml) vienkartinių švirkštų, 1 vnt. (2,0 ml) vienkartinį švirkštą, 2 vnt. adatų, elektronines svarstykles, medžiaginį maišelį, 37 bespalvius plastikinius uždaromus maišelius, ant kurių vidinių paviršių yra psichotropinių medžiagų amfetamino ir metamfetamino pėdsakų. Vis dėlto pastarosios faktinės aplinkybės, nors ir reikšmingos vertinant atitinkamus kaltinamosios veiksmus (pvz., sprendžiant, dėl atitinkamo tikslo buvimo ir pan.), vis dėlto veikos kvalifikacijos prasme nuoroda į šiuos rastus daiktus yra perteklinė, dėl ko šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo J. S..

Dėl kaltinimo A. A.

A. A. kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent – kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo, laikė ir platino psichotropines medžiagas.

Kaip matyti iš A. A. pareikšto kaltinimo, jis kaltinamas tuo, kad 2017 m. gruodžio 21 d., apie 12.30 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti ir suvartoti pačiam, iš J. S. už 24 eurus, kuriuos jam davė A. S., įgijo vieną plastikinį užspaudžiamą maišelį su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurios dalį platindamas 2017 m. gruodžio 21 d., apie 12.30 val. prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atidavė A. S., o kitą dalį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,009 g (0,8 %), laikė prie savęs striukės kairėje kišenėje, iki kol 2017 m. gruodžio 21 d., apie 13.00 val. prekybos centro „Norfa“ vaistinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), prie jo priėjo Vilniaus m. 5 PK vyresnysis tyrėjas M. Ž. ir veiklos skyriaus viršininkas T. A., kurie minėtą psichotropinę medžiagą, kurią jis pateikė, paėmė.

Sprendžiant klausimą, ar baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai duomenų (įrodymų), patvirtinančius A. A. kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų, teismas pirmiausia pažymi paties kaltinamojo parodymus. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pradėjus baudžiamąją bylą nagrinėti teisme ir aiškinantis jo poziciją dėl kaltinimų (dėl kaltės), A. A. savo kaltės nepripažino, o būtent, kiek išplaukia iš jo parodymų (ypač parodymų ikiteisminio tyrimo metu), nepripažino tikslo platinti, iš esmės neneigdamas aplinkybės, jog nurodytą psichotropinę medžiagą jis įgijo iš J. S. kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, tačiau savo reikmėms, kadangi jis tuo metu vartojo narkotines medžiagas, be to, kaip matyti iš jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, kad pinigus, už kuriuos įsigijo psichotropines medžiagas, jis pasiskolino iš A. S., nurodė, kad jis nežino, iš kur A. S. ir A. K. (su kuriais jis buvo sulaikytas 2017 m. gruodžio 21 d.) gavo narkotinių (psichotropinių) medžiagų, kurias buvo vartoję.

Tęsiant bylos nagrinėjimą teisme, baigiant įrodymų tyrimą, A. A. nurodė, kad pripažįsta kaltę dėl pareikšto kaltinimo, nurodė, kad pavaišino narkotine medžiaga savo pažįstamus, tačiau iš esmės detalesnius parodymus duoti atsisakė. Taigi šiuo aspektu itin reikšmingi kiti byloje surinkti duomenys bei jų vertinimas – ar jie pakankami daryti išvadą, jog kaltinimas, pareikštas A. A., yra visiškai ir neabejotinai įrodytas, o būtent – ar neabejotinais, patikimais įrodymais yra patvirtintas veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį būtinas tikslas platinti (bei pagal pareikštą kaltinimą – platinimo aplinkybė).

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos, tikslas platinti bei platinimo aplinkybė A. A. inkriminuoti iš esmės remiantis liudytojų A. S. ir A. K. parodymais. Pažymėtina, kad minėtų liudytojų apklausti teisiamajame posėdyje galimybės nebuvo – A. S. yra miręs (t. 4, b. l. 42), savo ruožtu nors siekiant apklausti A. K., ne kartą jam skirtas atvesdinimas, atvesdinti į teisiamąjį posėdį galimybės nebuvo, nes jis nebuvo rastas bei nežinoma jo buvimo vieta (t. 4, b. l. 42, 108, 109, 2018 m. lapkričio 19 d., 2018 m. gruodžio 7 d. tarnybiniai pranešimai).

Teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo pagarsinti A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kai jis parodė, be kita ko, kad jis davė A. A. apie 23-24 eurus, už kuriuos jis nupirko narkotinių medžiagų ir davė jam (A. S.), buvo tartasi dėl amfetamino, bet ką iš tikrųjų atnešė, nežino, narkotikai buvo supakuoti į permatomą maišelį, suvartojo per švirkštą, kurį pats buvo atsinešęs, narkotikus suvartojo su A., A. A. su jais narkotikų nevartojo; taip pat nurodė, be kita ko, kad medžiagos kokybė buvo vidutiniška, poveikis pasijautė iš karto (t. 1, b. l. 67-69). Pažymėtina, kad nurodytos apklausos metu teismo dalyvavo ir A. A., taip pat kaltinamosios J. S. gynėjas.

Be to, nesant galimybės apklausti A. K., buvo pagarsinti ir jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o būtent, kai jis parodė, kad jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų prie parduotuvės „Norfa“, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, o prieš tai kartu su A. S. ir A. A. buvo nuėjęs į namą, kurio tikslaus adreso nežino, kur A. A. nupirko jam ir A. narkotines medžiagas; A. nupirkti narkotikus prašė A., jį narkotikais vaišino A.. A., kaip suprato, nupirko narkotines medžiagas ir jas padavė A., kuris atskiedė jas ir jis kartu su A. to namo laiptinėje jas susileido (1 t., b.l. 38). Vis dėlto pastaraisiais liudytojo parodymais, atsižvelgdamas į tai, kad minėti parodymai buvo duoti ne ikiteisminio tyrimo teisėjui, iš esmės kaltinamasis bei gynėjas neturėjo galimybės šiam liudytojui užduoti klausimus, prašyti patikslinti atitinkamas aplinkybes ir pan., teismas nesivadovauja, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą.

Taigi nagrinėjamu atveju susidariusioje situacijoje esminiai ir iš esmės vieninteliai parodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas disponavimu nurodytomis psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir jų platinimas – nupirkimas už A. S. duotus pinigus bei nupirkus, jų atidavimas A. S. – yra būtent liudytojo A. S. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ir kuriais, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, iš esmės teismas turi teisę vadovautis. Vis dėlto net ir šiuo atveju būtina įvertinti nurodytų parodymų patikimumą ir nuoseklumą bei tai, ar negalimumas užduoti tokiam esminiam liudytojui klausimų būtent bylą nagrinėjant teisme nebūtų vertinamas kaip iš esmės pažeidžiantis asmens (kaltinamojo) teisę į gynybą. Dėl atitinkamų duomenų taip pat pažymėtina, jog nors kaltinamas A. A. baigiant bylą teisme nurodė, kad pripažįsta kaltinimą, vis dėlto vien toks formalus pripažinimas, nedavus išsamių ir detalių parodymų (juo labiau nagrinėjamoje situacijoje teismui kyla ir abejonių dėl tokio prisipažinimo tikslo, t. y. ar tai nuoširdus prisipažinimas, ar prisipažinimas, nulemtas kitų tikslų – išnagrinėti bylą, esant reabilitacijoje ir pan.), teismo nuomone, nėra pakankamas ir iš esmės galintis lemti teismo išvadą apie jo kaltės buvimą.

Vertinant A. S. parodymų turinį, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad jis nurodė, jog tiksliai neatsimena, koks buvo mėnuo, galbūt buvo vasara, nebuvo sniego, lauke buvo šilta. Tačiau atitinkamos aplinkybės vyko gruodžio antroje pusėje, dėl ko nors aplinkybė dėl sniego nebuvimo ir įtikinama, vis dėlto parodymai, jog galbūt buvo vasara, šiuo aspektu iš esmės kelia abejonių, apie kokį būtent įvykį parodymus davė minėtas liudytojas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, įvertinus, be kita ko, jog minėtas liudytojas taip pat parodė, kad jis yra ir daugiau kartų prašęs A. A. (ne vieną ir ne du), kad pastarasis jam (liudytojui) nupirktų narkotikų. Taigi nurodytos aplinkybės, būtent apie kokį – ar apie šioje byloje nagrinėjamą įvykį duoti parodymai, teismas (ir kaltinamasis bei gynyba) patikslinti negali. Be to, duodamas parodymus, A. S. taip pat parodė, kad A. A. atneštos ir jam perduotos narkotinės medžiagos (parodė, kad buvo susitarta dėl amfetamino) kokybė buvo vidutinė, pavartojus efektas buvo iš karto. Tačiau kaltinamoji J. S., iš kurios galimai (pagal kaltinimą) A. A. ir įsigijo atitinkamą narkotinę (psichotropinę) medžiagą, kurią vėliau perdavė A. S., parodė, kad prieš tai ji įsigijusi nurodytas narkotines (psichotropinės) medžiagas ir jų pavartojusi, suprato, kad ją apgavo, nes kokybė buvo prasta, ji nepajuto efekto.

Be to, netgi darant prielaidą, kad A. A., kaip kad ir nurodė J. S., iš jos įsigijo du maišelius su psichotropine medžiaga, kurių viename buvo amfetaminas, o į kitą, kaip ji parodė, ji įdėjo ir gliukozės, atitinkamai pirmąjį maišelį su amfetaminu jis perdavė A. S., o kitą – turėjo su savimi, iki jis buvo paimtas policijos pareigūnų (specialisto išvadoje konstatuota aplinkybė, kad iš jo paimtame maišelyje buvusioje medžiagoje buvo amfetaminas, kurio masė – 0,009 g (0,8 %), t. y. itin nedidelė psichotropinės medžiagos masė bei koncentracija, kas galėtų būti vertinama kaip tam tikru aspektu patvirtinanti nurodytą prielaidą – t. y. kad maišelis su gliukoze liko kaltinamajam A. A.), vis dėlto tai niekaip nepašalintų abejonių dėl fakto, kokią būtent narkotinę ir / ar psichotropinę medžiagą įsigijo A. A., turėdamas tikslą ją platinti – t. y. perduoti A. S., kadangi iš esmės tokia aplinkybė neabejotinais įrodymais nėra nustatyta ir iš esmės kaltinimas tuo, kad A. A. platino amfetaminą, iš esmės grindžiamas prielaida, jog pas jį irbi buvo rasta amfetamino.

Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir kaltinimo formuluotę – A. A. kaltinamas, kad nurodytomis aplinkybėmis iš J. S. įgijo vieną plastikinį užspaudžiamą maišelį su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio dalį platindamas atidavė A. S., o kitą dalį amfetamino, kurio masė 0,009 g (0,8 %), laikė su savimi, striukės kairėje kišenėje, iki 2017 m. gruodžio 21 d., apie 13.00 val. minėtą medžiagą paėmė policijos pareigūnai. Taigi iš kaltinimo matyti, jog A. A. suformuluotas kaltinimas platinimu iš esmės pakankamai abstraktus, kadangi šiuo atveju nenustatyta, kokia konkrečiai medžiaga bei koks jos kiekis buvo platintas.

Taigi įvertinus nurodytus argumentus, šiuo atveju susiklosčiusioje situacijoje, kai kaltinimas dėl platinimo (ir atitinkamai tikslo platinti turėjimo) A. A. iš esmės grindžiamas vienintelio liudytojo, kurio apklausti teisiamajame posėdyje nėra objektyvios galimybės dėl to, kad jis yra miręs, parodymais, teismo vertinimu, atitinkami neatitikimai (kaip minėta – dėl konkretaus metų laiko (mėnesio ar pan.), dėl gautos medžiagos kokybės, kiekio ir pan.) yra itin reikšmingi, tačiau, kaip jau minėta, dėl objektyvių aplinkybių patikslinti šių aplinkybių galimybės nėra. Be to, teismo vertinimu, reikšmingos ir aplinkybės dėl atitinkamo kiekio. Kaip minėta, J. S. parodė, kad pardavė A. A. du maišelius po 1 gramą, A. S. parodymų išplaukia, kad jis su A. A. tarė dėl 2 gramų amfetamino pirkimo ir jį gavo iš A. A.. Savo ruožtu, kaip jau minėta, sulaikius A. A., iš jo buvo paimtas vienas maišelis su neaiškia medžiaga, kurioje pagal specialisto išvadą buvo rastas itin nedidelis bei nedidelės koncentracijos psichotropinės medžiagos – amfetamino kiekis, tačiau visas pačios medžiagos, kaip matyti iš specialisto išvados motyvuojamosios dalies, kiekis buvo artimas 1 gramui (t. y. specialisto išvadoje nurodyta, kad atliekant tyrimą, sunaudotas visas voke Nr. 1 buvusiame maišelyje buvęs kiekis – 0,7444 g., t. 1, b. l. 106, 5 pastraipa iš apačios). pastarųjų aplinkybių patikslinti taip pat galimybės nėra.

Todėl įvertinęs nurodytų argumentų visumą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju byloje nesurinkta patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, pakankamų neabejotinai pagrįsti A. A. kaltę kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įsigijus psichotropines medžiagas, turint tikslą jas platinti, bei atitinkamą jų kiekį platinus – perdavus A. S., juolab atsižvelgiant į principą, jog visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai. Taigi kaltinimas turėjus tikslą platinti bei platinus psichotropines medžiagas šiuo atveju pripažintinas neįrodytu.

Tačiau, kaip jau minėta, pati faktinė aplinkybė, jog nurodytomis aplinkybėmis (laiku ir vietoje) A. A. įsigijo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,009 g (0,8 %), bei laikė nurodytą medžiagą su savimi, iki 2017 m. gruodžio 21 d., apie 13.00 val. minėtą medžiagą paėmė policijos pareigūnai, teismo vertinimu, yra neabejotinai įrodyta paties kaltinamojo parodymais (ypač akcentuojant ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus) liudytojų M. Ž., T. A. parodymais, taip pat kaltinamosios J. S. parodymais, specialisto išvadoje konstatuota aplinkybe dėl konkrečios psichotropinės medžiagos bei jos kiekio, taip pat informacija, nurodyta liudytojo M. Ž. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 8). Nurodytas amfetamino kiekis pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, nesiekia nedidelio kiekio viršutinės ribos (rekomendacijos sąrašo eilės Nr. 99). Taigi konstatavus, jog pakankamais ir patikimais įrodymais neįrodytas platinimo tikslas bei pats platinimas A. A. veikoje, pripažintina, kad jis nurodytomis aplinkybėmis įsigijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino, kas visiškai atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo objektyviąją pusę. Todėl nustačius objektyviuosius bei subjektyviuosius (tiesioginė tyčia) nurodyto baudžiamojo nusižengimo požymius A. A. veikoje, jis pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Teismas šiuo aspektu taip pat pažymi, jog toks A. A. veikos perkvalifikavimas, teismo vertinimu, nepažeidžia jo teisės į gynybą, atsižvelgiant į tai, jog būtent gynyba kėlė klausimą dėl to, ar yra platinimo tikslas bei platinimo aplinkybė jo veikoje, siekdama, kad jo veika būtų kvalifikuoti kaip disponavimas psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo platinti, atitinkamai kiti proceso dalyviai turėjo galimybę pasisakyti šiuo klausimu.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Sankcija už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, už numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas, o už numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad S. L. padarė nesunkų nusikaltimą, J. S. – sunkų nusikaltimą, o A. A. – baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos susijusios su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji prisipažino dėl jam pareikštų kaltinimų (pastebėtina, kad kaltinamasis A. A. visiškai pripažino atitinkamas faktines aplinkybes, kurios šiuo nuosprendžiu pripažintos įrodytomis), todėl nustatyta kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamųjų asmenybę: S. L. – nedirba (t. 3, b. l. 113), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 114-120), teistas, tačiau teistumai išnykę (t. 3, b. l. 121-12), gydytas Respublikiniame Vilniaus priklausomybės ligų centre (t. 3, b. l. 151), duomenų apie psichikos ligas byloje nėra (t. 3, b. l. 151); J. S. – nedirba (t. 2, b. l. 38), bausta administracine tvarka (t. 2,b. l. 39-41), teista (t. 2, b. l. 42), duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės / psichikos ligų, byloje nėra (t. 3, b. l. 149, 150); A. A. – nedirbantis (t. 3, b. l. 67), baustas (t. 3, b. l. 68-73), teistas, tačiau teistumai išnykę (t. 3 b. l. 74-79), šiuo metu (nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d.) gyvena reabilitacijos centre (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 84), pateikta reabilitacijos centro charakteristika (t. 4, b. l. 110).

S. L., atsižvelgiant tiek į jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tiek ir aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos, skirtina laisvės atėmimo bausmė, įvertinus, be kita ko, jog nors jos teistumai nebegalioja, šios aplinkybės vis dėlto yra reikšmingos. Kaip matyti, jam anksčiau buvo skirtos baudos, tačiau, teismo vertinimu, šios rūšies bausmės nepasiekė joms keliamų tikslų, juo labiau, kad jis šiuo metu nedirba, dėl ko iš esmės minėtos rūšies bausmė neleistų pasiekti bausmėms keliamų tikslų. Konkretus laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis, artimesnis minimaliai šios rūšies bausmės ribai.

Tačiau atsižvelgdamas į jau minėtą S. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo parodymus, aplinkybes dėl konkrečios nusikalstamos veikos (jo įsigytą bei laikytą psichotropinių medžiagų kiekį), tai, kad jos teistumai išnykę teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant realaus laisvės atėmimo. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti S. L. paskirtos bausmės vykdymą vieneriems metams, skiriant jam įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, leis pasiekti baudžiamajai atsakomybei keliamus tikslus, o būtent, įpareigojimus, numatytus BK 75 str. 2 d. 8 ir 10 punktuose.

S. L. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. gruodžio 21 d., 15.10 val., paleistas 2017 m. gruodžio 22 d., 15.46 val. (t. 3, b. l. 142, 146). Šis laikinojo sulaikymo laikas (2 paros) įskaitytinas į bausmės laiką, prilyginant jį 2 laisvės atėmimo dienoms.

Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų. Įvertinęs kaltinamosios J. S. asmenybę, jos atsakomybės lengvinančios aplinkybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, be to, paaiškinimus, jog ji šiuo metu jau nevartoja narkotinių medžiagų, savo ruožtu atitinkamą nusikalstamą veiką, kiek išplaukia iš kaltinamosios parodymų, lėmė būtent priklausomybė nuo narkotinių / psichotropinių medžiagų, be to, atsižvelgdamas į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (įsigytą, laikytą ir platintą psichotropinių medžiagų kiekį), teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajai skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, t.y. 2 metai ir 6 mėnesiai, bausmę skiriant atlikti pataisos namuose.

Taikyti kaltinamosios J. S. atžvilgiu BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą teisinio pagrindo nėra, nes konstatuota nusikalstama veika buvo padaryta 2017 m. gruodžio 21 d., o nuo 2017 m. spalio 6 d. pasikeitusi BK 75 straipsnio redakcija nenumato galimybės atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus (2017-09-28 įstatymo Nr. XIII-653 redakcija; TAR, 2017; Nr. 2017-15859).

J. S. buvo laikinai sulaikyta 2017 m. gruodžio 21 d., 17.00 val. (t. 2, b. l. 139). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi J. S. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 14 (keturiolikai) dienų, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 22 d. (t. 2, b. l. 149-151). Suėmimo terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis (t. 3, b. l. 8-9; t. 3, b. l. 19-21; t. 3, b. l. 29-31; t. 3, b. l. 42-44; t. 3, b. l. 58-60; t. 4, b. l. 49-51; t. 4, b. l. 73-74. Paskutine Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi terminas pratęstas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 22 d.

Nuodytas J. S. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2017 m. gruodžio 21 d. įskaitytinas į atliktos bausmės laiką, vieną suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 str.).

J. S. 2017 m. birželio 5 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas dvejiems metams. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, J. S. 2017 m. spalio 12 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta ir su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 300 MGL bauda subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose ir 300 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams.

Pažymėtina, jog nors šioje byloje aktualią nusikalstamą veiką J. S. įvykdė jau būdama nuteista minėtu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, tačiau jam dar neįsiteisėjus, be to, dar nesant priimtai ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarčiai, kuria buvo subendrintos ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės ir nustatyta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams ir 300 MGL dydžio bauda. Būtent su pastarąja subendrinta laisvės atėmimo bausme (nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi) būtina bendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą. Be to, pažymėtina, jog nors minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartyje bendrintos bausmės – tarp jų bendrinta ir 300 MGL dydžio bauda, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, vis dėlto priimant pastarąją (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d.) nutartį, jau buvo priimta, tačiau neįsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis, kuria minėta 300 MGL dydžio bauda pakeista į areštą – o būtent, bauda, į ją įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. balandžio 27 d. (iš viso 134 dienos), pakeista į 16 parų areštą, minėta nutartis įsiteisėjo 2018 m. liepos 26 d. Taigi šiuo atveju susiklosčiusioje situacijoje, su laisvės atėmimo bausme, paskirta tiek šiuo nuosprendžiu, bei su subendrinta laisvės atėmimo bausme, nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi, bendrintina Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi paskirta (pakeitus 300 MGL dydžio baudą į areštą) 16 parų arešto bausmė.

Todėl subendrinus nurodytas bausmes, prie griežtesnės paskirtos (nustatytos) Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi, pridėjus dalį švelnesnių, J. S. skirtina subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri skiriama atlikti pataisos namuose.

Taip pat į bausmės laiką įskaitytinas J. S. suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d. (baudžiamojoje byloje, kurioje buvo priimtas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendis). Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi, kuria, kaip minėta, buvo subendrintos ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės, nurodyta į subendrintos bausmės laiką taip pat įskaityti ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. balandžio 27 d. (baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu). Tačiau pastarasis suėmimo laikas jau įskaitytas į J. S. paskirtos 300 MGL dydžio baudos bausmę, ir, įvertinus įskaitytą suėmime išbūtą laiką, likusi nesumokėta baudos dalis pakeista į 16 parų areštą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi. Taigi nurodytas suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. balandžio 27 d. negali būti pakartotinai (dar kartą) įskaitytas į J. S. paskirtą bausmę.

J. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo įvertinus, jog suėmimo skyrimo ir jo pratęsimo pagrindai nėra išnykę.

A. A., atsižvelgiant į jau minėtas aplinkybes, be to, ypač akcentuojant itin nedidelį jo įsigytą ir laikytą psichotropinės medžiagos kiekį, tai, jog šiuo metu jis imasi veiksmų, siekiant įveikti priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagos – gyvena reabilitacijos centre, teismo vertiniu, bausmės paskirtį leistų pasiekti laisvės apribojimo bausmė, nustatant atitinkamus įpareigojimus, bei tokiu būdu kontroliuojant jo elgesį. Konkretus bausmės dydis nustatytinas mažesnis ne vidurkis – t. y. skirtinas laisvės apribojimas vieneriems metams bei skirtinos pareigos numatytos BK 48 str. 5 d. 3 p. – uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems narkotines ar psichotropines medžiagas bei BK 48 str. 7 d. pagrindu – uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

A. A. laikinai sulaikytas 2017 m. gruodžio 21 d., 13.00 val. (t. 3, b. l. 101), paleistas 2017 m. gruodžio 21 d., 17.19 val. (t. 3, b. l. 107). Šis laikinojo sulaikymo laikas – 1 para, įskaitytinas į atliktos bausmės laiką, prilyginant jį 2 laisvės apribojimo dienoms.

Iš kratos protokolo (1 t., b.l. 70-88) bei 2018 m. vasario 8 d. apžiūros protokolo (1 t., b.l. 147, 148-152) nustatyta, kad kratos metus buvo paimti, be kita ko, ir pinigai, priklausę J. S. - 50 eurų kupiūra, 20 eurų kupiūra, 4 vnt. po 10 eurų kupiūrų, 2 vnt. po 5 eurus. Teismas, atsižvelgdamas tiek į pačios J. S. parodymus, jog tarp šių rastų pinigų yra ir 20 eurų, kuriais už psichotropines medžiagas atsiskaitė A. A., be to, tai, jog ji pripažinta kalta tiek platinus, tiek ir įsigijus bei laikius psichotropines medžiagas, turint tikslą platinti, be to, pagal duomenis, kaltinamoji nedirbo iki jos sulaikymo (kratos atlikimo), taip pat kaltinamajai nepateikus duomenų, jog šie pinigai buvo gauti teisėtu būdu, sprendžia, jog nurodyti kratos metu name rasti pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu, t.y. prekiaujant narkotinėmis / psichotropinėmis medžiagomis, todėl jie, kaip uždraustos veikos rezultatas turi būti konfiskuojami (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, taip pat sunaikintini daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas):

- po objekto tyrimo likusi psichotropinė medžiaga – amfetaminas ir metamfetaminas, perduoti saugoti pagal Narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktą Nr. A3-14964 (t. 1, b. l. 108) Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje (Liepyno g. 7, Vilnius);

- daiktai, perduoti saugoti pagal 2018 m. birželio 29 d. kvitą B serija BBB, Nr. 5PK001450 (t. 1, b. l. 111) į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Buivydiškių g. 20.

S. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 3, b. l. 140), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į atliktos bausmės laiką, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti S. L. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 21 d., 15.10 val., iki 2017 m. gruodžio 22 d., 15.46 val., t. y. 2 paras, prilyginant jas 2 laisvės atėmimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, S. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visu atidėjimo laikotarpiu: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.); 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. L. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi subendrinta laisvės atėmimo ketveriems metams bausme bei su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi paskirta (pakeitus 300 MGL dydžio baudą į areštą) 16 parų arešto bausme, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartimi, pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirti J. S. galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti J. S. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2019 m. sausio 4 d., vieną suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 str.).

Į bausmės laiką įskaityti J. S. suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 12 d., taip pat atliktos bausmės pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendį dalis, jei bausmės buvo atliekamos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2019 m. sausio 4 d.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą– palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. A. (A. A.) pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, ir visu bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti jam turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems narkotines ar psichotropines medžiagas (BK 48 str. 5 d. 3 p.) bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 str. 7 d.).

A. A. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 21 d., 13.00 val. iki 2017 m. gruodžio 21 d., 17.19 val., t. y. 1 para, įskaitytinas į atliktos bausmės laiką, prilyginant jį 2 laisvės apribojimo dienoms.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti valstybės naudai 120 (vieną šimtą dvidešimt) eurų, saugomų pagal 2018 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. IBPS-IL-1395, 2018 m. vasario 12 d. kvitą A, serija AAC Nr. 004568, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriuje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- po objekto tyrimo likusią psichotropinę medžiagą – amfetaminą ir metamfetaminą, perduotą saugoti pagal Narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktu Nr. A3-14964 Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje (Liepyno g. 7, Vilnius);

- daiktus, perduotus saugoti pagal 2018 m. birželio 29 d. kvitą B serija BBB, Nr. 5PK001450 į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Buivydiškių g. 20.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtai nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.