Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi V. V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), turinčios aukštąjį išsilavinimą, našlės, dirbančios(duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. G. 2012 m. balandžio 2 d. surašytas protokolas Nr. 49AT-5 už tai, kad ji savavališkai užėmė valstybinės žemės plotą (231 kv.m.). Savavališkas žemės užėmimo faktas buvo užfiksuotas 2011-10-14 Žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 01-49-248, valstybinė žemė aptverta tvora (apie 231 kv. m.). Protokole nurodyta, kad ji pažeidė ATPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. P. paaiškino, kad V. G. nuo 2009 m. yra savavališkai užėmusi valstybinę žemę. Dokumentai, kuriais kreiptasi į kitas institucijas neįrodo nuosavybės teisės, todėl surašė ATP protokolą pagal faktą. Buvo surašytas patikrinimo aktas, kurio pagrindu turėjo surašyti protokolą.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. K. paaiškino, kad patikrinimą atliko Z. V.. Jis kartu su juo dalyvavo patikrinime. Surašant patikrinimo aktą neprisimena, kad būtų turėję duomenų apie tai, kad V. G. kreipėsi dėl leidimo pirkti žemę išdavimo. Institucija (Nacionalinė žemės tarnyba), kurioje jis dirba atlieka valstybinės žemės naudojimo kontrolę. Protokolas surašomas pagal faktą.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Z. V. paaiškino, kad jis surašė patikrinimo aktą dėl valstybinės žemės užėmimo nedalyvaujant savininkui, kadangi jo dalyvavimas nėra būtinas. Neturi reikšmės protokolo surašymui faktas, kad V. G. kreipėsi į savivaldybę dėl valstybinės žemės išpirkimo.

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų savavališko valstybinės žemės užėmimo faktas byloje nustatytas, jis yra pripažįstamas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. G.. Vyksta trunkamas teisės pažeidimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamos V. G. veiksmuose yra ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis. Tai patvirtina jos pačios paaiškinimas teismo posėdyje, liudytojų paaiškinimai bei 2011-10-14 Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-49-248 (b. l. 10), schema dėl valstybinės žemės užėmimo (b. l. 11).

Žemės naudojimo valstybinę kontrolę Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja ir vykdo pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai (Žemės įstatymo 36 str.). Žemės naudojimo kontrolės nuostatuose nurodyta, kad Tarnybos vadovo paskirti teritorinių padalinių valstybės tarnautojai, be kita ko, tikrina ar žemės savininkai ir kiti žemės naudotojai: naudoja žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį (4.1 p.), laikosi žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (4.2 p.), laikosi teisės aktų nustatytų melioracijos statinių ir kelių priežiūros bei eksploatavimo reikalavimų (4.5 p.), savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių, taip pat įstatymų saugomų interesų (4.7 p.), saugo nuolatinius riboženklius (4.8 p.), laikosi kitų įstatymų nustatytų reikalavimų (4.12 p.). Žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys pagal kompetenciją nustatę šių Nuostatų 4.1-4.7 p. nurodytų valstybinės ir privačios žemės naudojimo reikalavimų pažeidimus, vadovaudamiesi ATPK nustatyta tvarka, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus (6.1 p.). ATPK 45 str. reglamentuojama, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų (1 d.); Administracinių teisės pažeidimų protokolus dėl minėtame straipsnyje numatytų pažeidimų turi teisę surašyti Tarnybos įgalioti pareigūnai (259-1 str.).

Akivaizdu, kad savavališkai užėmęs valstybinę žemę subjektas ir be atskiro įpareigojimo turi pareigą be teisinio pagrindo neužimti žemės ir, atitinkamai, ją savavališkai užėmęs, turi pareigą atlaisvinti savavališkai užimtą žemę. Įpareigojimo pašalinti nustatytus pažeidimus prieš surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nenumato pirmiau nurodyti teisės aktai.

Aiškindamas „užėmimo“ sąvoką ATPK 45 straipsnio prasme Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas (žr. nutartį byloje Nr.N556-1212/2008 ir kt.).

Šiuo atveju, nuo 2009 m. V. G. žinojo, kad ji yra užėmusi valstybinę žemę, tai patvirtina 2009-11-19 Žemės naudojimo patikrinimo aktas, įpareigojimas atlaisvinti valstybinę žemę (b. l. 33, 34). Tai, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos iki 2012-09-16 reikalauja nugriauti savavališkai pastatytą tvorą valstybinėje žemėje nešalina jos atsakomybės pagal ATPK 45 straipsnį (už savavališkai pastatytą statinį atsakomybė numatyta ATPK 159 straipsnyje).

Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad subjektas kreipėsi į valstybės įgaliotas institucijas su tikslu pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą pateikė prašymą 2009-12-22 (b. l. 12) Vilniaus miesto savivaldybei organizuoti detaliojo plano rengimą, savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali stabdyti ar trukdyti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Manytina, kad subjektas prieš statydamas tvorą ant valstybinės žemės prisiima sau riziką būti patrauktam atsakomybėn.

Teismas, skirdamas V. V. G. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad ji nėra bausta administracine tvarka, siekia pašalinti daromą pažeidimą (kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administraciją prašydama organizuoti detaliojo plano rengimą, jai leista pradėti rengti sklypo planą ir padidinti laisvojoje valstybinėje žemėje esantį žemės sklypą), nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidimo faktą pripažįsta, pažeidimu reali žala teisės saugomiems gėriams nepadaryta, todėl šios aplinkybės laikytinos išskirtinėmis ir V. V. G. skirtina mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali, t. y taikytinos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos.

ATPK 30¹ str. 1 d., numato galimybę paskirti asmeniui mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismo vertinimu, šioje byloje V. V. G. atžvilgiu yra pagrindas taikyti pastarojo straipsnio nuostatas, kadangi šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N5‑1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹str., 45 str., 286 str., 287 str., teismas,

nutaria:

pripažinti V. V. G. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d., ir paskirti jai 400 (keturių šimtų) litų baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.