- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-01
- Bylos Nr.
- 2S-1202-153/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Egidijus Tamašauskas
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Suginta“
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alramsta“
procesinio dokumento kategorija: 122.1., 122.3, 122.5, 110.1, 110.3.(S)
NUTARTIS
2009 m. spalio 1 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Suginta“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria netenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. L2-2709-470/2009 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Suginta“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Alramsta“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorė UAB „Suginta“ prašė iš skolininkės UAB „Alramsta“ priteisti 32 328,06 Lt skolą, 7 670,92 Lt delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės kilnojamąjį turtą, nes mano, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi kreditorės UAB „Suginta“ prašymo netenkino, atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės UAB „Alramsta“ kilnojamąjį turtą.
Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors šalies veiksmų ar neveikimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas laikė, kad kreditorė nepateikė jokių įrodymų apie realią grėsmę jo turtiniams interesams ir nenurodė nei vienos pagrįstos priežasties, dėl ko turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismo nuomone, CPK 433 str. 1 d. 5 p. yra aiškiai įvardintas reikalavimas pareiškimą paduodančiam asmeniui – pateikti ne bet kokį, o būtent motyvuotą prašymą teismui, kas ir būtų pagrindas skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi kreditorė šio reikalavimo nesilaikė, negalima spręsti laikinųjų priemonių taikymo būtinumo. Teismas konstatavo, kad kreditorės prašymas nepagrįstas ir laikinosios apsaugos priemonės skolininkei netaikytinos, nes nėra pateikta pagrįstų prielaidų, įgalinančių manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti apsunkintas ar nebeįmanomas dėl tam tikrų priežasčių (CPK 144 str. 1 d., 148 str., 151 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Suginta“ su teismo nutartimi nesutiko, prašė teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti skolininkės kilnojamąjį turtą. Kreditorės nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti skolininkei laikinąsias apsaugos priemones. Skolininkė jau dvejus metus neatsiskaito su kreditore, o raštu įspėta apie būtinumą atsiskaityti, nereagavo. Tai rodo, jog skolininkė piktybiškai vengia sumokėti skolą. Teismo nutartis prieštarauja teisės normoms, nes kreditorė, remdamasi Įmonių bankroto įstatymo 4 str. nuostatomis, gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus ( paslaugas), negražina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą skolininkė UAB „Alramsta“ nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 str. pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių.
Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio reikalavimų, šiuo atveju kreditorės reikalavimų, pagrįstumas nesprendžiamas. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad skolininkė neatsiskaito dvejus metus, negali būti pagrindas laikinąsioms apsaugos priemonėms taikyti. Toks skolininkės neveikimas gali būti sąlygotas tuo, jog ji nesutinka su jai pareikštu reikalavimu, laiko jį nepagrįstu. Įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkė raštu buvo įspėta apie būtinumą atsiskaityti, apeliantė teismui nepateikė. Tai, jog skolininkė nevykdo pareigos apmokėti jai pateiktos sąskaitos, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl nesumokėtų sumų priteisimo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditorė nenurodė nei vienos pagrįstos priežasties, keliančios realią grėsmę jo turtiniams interesams, dėl kurios teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti apsunkintas ar nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 433 str. 1 d. 5 p.). Atskirojo skundo argumentas, kad kreditorė turi teisę pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė laiku nemoka už gautas prekes ir pan., t. y. nevykdo sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, nelaikytinas reikšmingu nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui. Šioje byloje kreditorė pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašo iš skolininkės išieškoti skolą, o ne pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 str., dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.