Kauno apygardos teismo nutartis

2009-10-01 · Civilinė byla Nr. 2S-1202-153/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-01
Bylos Nr.
2S-1202-153/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Egidijus Tamašauskas
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Suginta“
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Alramsta“
Civilinė byla Nr. 2S-1202-153/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Snaigė Juknevičienė;

procesinio dokumento kategorija: 122.1., 122.3, 122.5, 110.1, 110.3.(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,kolegijos teisėjų: Raimondo Buzelio, Egidijaus Tamašausko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Suginta“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria netenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. L2-2709-470/2009 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Suginta“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Alramsta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorė UAB „Suginta“ prašė iš skolininkės UAB „Alramsta“ priteisti 32 328,06 Lt skolą, 7 670,92 Lt delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės kilnojamąjį turtą, nes mano, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartimi kreditorės UAB „Suginta“ prašymo netenkino, atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės UAB „Alramsta“ kilnojamąjį turtą.

Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors šalies veiksmų ar neveikimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Teismas laikė, kad kreditorė nepateikė jokių įrodymų apie realią grėsmę jo turtiniams interesams ir nenurodė nei vienos pagrįstos priežasties, dėl ko turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Teismo nuomone, CPK 433 str. 1 d. 5 p. yra aiškiai įvardintas reikalavimas pareiškimą paduodančiam asmeniui – pateikti ne bet kokį, o būtent motyvuotą prašymą teismui, kas ir būtų pagrindas skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi kreditorė šio reikalavimo nesilaikė, negalima spręsti laikinųjų priemonių taikymo būtinumo. Teismas konstatavo, kad kreditorės prašymas nepagrįstas ir laikinosios apsaugos priemonės skolininkei netaikytinos, nes nėra pateikta pagrįstų prielaidų, įgalinančių manyti, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti apsunkintas ar nebeįmanomas dėl tam tikrų priežasčių (CPK 144 str. 1 d., 148 str., 151 str.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Suginta“ su teismo nutartimi nesutiko, prašė teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – areštuoti skolininkės kilnojamąjį turtą. Kreditorės nuomone, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti skolininkei laikinąsias apsaugos priemones. Skolininkė jau dvejus metus neatsiskaito su kreditore, o raštu įspėta apie būtinumą atsiskaityti, nereagavo. Tai rodo, jog skolininkė piktybiškai vengia sumokėti skolą. Teismo nutartis prieštarauja teisės normoms, nes kreditorė, remdamasi Įmonių bankroto įstatymo 4 str. nuostatomis, gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus ( paslaugas), negražina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą skolininkė UAB „Alramsta“ nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 144 str. pagrindu teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimo bei atsižvelgdamas į abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių.

Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio reikalavimų, šiuo atveju kreditorės reikalavimų, pagrįstumas nesprendžiamas. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad skolininkė neatsiskaito dvejus metus, negali būti pagrindas laikinąsioms apsaugos priemonėms taikyti. Toks skolininkės neveikimas gali būti sąlygotas tuo, jog ji nesutinka su jai pareikštu reikalavimu, laiko jį nepagrįstu. Įrodymų, patvirtinančių, jog skolininkė raštu buvo įspėta apie būtinumą atsiskaityti, apeliantė teismui nepateikė. Tai, jog skolininkė nevykdo pareigos apmokėti jai pateiktos sąskaitos, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl nesumokėtų sumų priteisimo.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditorė nenurodė nei vienos pagrįstos priežasties, keliančios realią grėsmę jo turtiniams interesams, dėl kurios teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti apsunkintas ar nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 433 str. 1 d. 5 p.). Atskirojo skundo argumentas, kad kreditorė turi teisę pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu įmonė laiku nemoka už gautas prekes ir pan., t. y. nevykdo sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, nelaikytinas reikšmingu nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui. Šioje byloje kreditorė pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašo iš skolininkės išieškoti skolą, o ne pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pagrindų, numatytų CPK 329, 330 str., dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 str. 2 d. išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., 338 str.,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Raimondas BuzelisEgidijus Tamašauskas