Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – M. B., L. B., J. V., A. K., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas I. (I.) B. priėmė visą savo mirusios sutuoktinės M. B. paliktą palikimą – (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Pareiškime pareiškėja nurodė, kad gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), jos tėvai įsigijo jų santuokos metu ir su savo vaikais gyveno name, tvarkė bendrą ūkį. Namas su ūkiniais pastatais jiems priklausė lygiomis dalimis. Pareiškėjos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini). Jų santuokoje gimė vaikai: (duomenys neskelbtini) pareiškėja A. M. (iki santuokos – B.), (duomenys neskelbtini) A. K. (iki santuokos – B.), (duomenys neskelbtini) L. B., (duomenys neskelbtini) M. (M.) B., (duomenys neskelbtini) J. V. (iki santuokos – B.), (duomenys neskelbtini) G. B. (mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) Č. B. (mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) P. B. (mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) S. B. (mirė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos motina M. B. mirė (duomenys neskelbtini) ir po jos mirties liko palikimas, t. y. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriuos (duomenys neskelbtini) m. įsigijo kartu su pareiškėjos tėvu I. B. Po pareiškėjos tėvo I. B. mirties, pareiškėja ir kiti jo (duomenys neskelbtini) vaikai, nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po savo tėvo I. B. mirties. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad visi pareiškėjos tėvo I. B. paveldėtojai paveldėjo jam nuosavybės teisėmis priklausantį turtą. (duomenys neskelbtini) pareiškėja, išsamiai susipažinusi su (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad liudijime nėra įrašo apie priimtą palikimą dėl minėto gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, kad pareiškėjos tėvo I. B. paveldėtojai paveldėjo tik jam priklausančius žemės sklypus, tarp jų ir žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), bet apie tai, kad paveldėtojai paveldėjo ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nebuvo konstatuota. (duomenys neskelbtini) pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę dėl palikimo priėmimo po savo tėvo I. B. mirties dėl minėto gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, bet notarė atsisakė atlikti šį notarinį veiksmą, motyvuodama tuo, kad nėra nustatyta, kokiomis dalimis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais priklausė pareiškėjos tėvams. Notarė pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą. Minėtas gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais yra teisiškai neįformintas. Faktiškai pareiškėjos tėvas I. B. po savo sutuoktinės M. B. mirties vienas pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (gyveno paminėtame name, prižiūrėjo namą ir ūkinius pastatus, mokėjo būtinus mokesčius, t. y. faktiškai vienas juo disponavo), dėl paveldėto turto priėmimo po savo sutuoktinės M. B. mirties į notarą niekas nesikreipė.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, nurodo, kad valstybės įmonė „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, negavo pranešimo dėl I. B. ir M. B. palikimo perėjimo valstybei, prašo A. M. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys M. B., L. B., J. V., A. K. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, kad bylos ypatingosios teisenos tvarka įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, ir įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvas I. (I.) B. priėmė visą savo mirusios sutuoktinės M. B. paliktą palikimą – (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. B. ir M. B. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). M. B. mirė (duomenys neskelbtini). M. B. yra mirusi (duomenys neskelbtini), jos vaikai nurodyti Gyventojų registro pažymoje ar gimimo liudijimuose: J. V., A. M., A. K., M. B., L. B., G. B. (mirė (duomenys neskelbtini)), Č. B. (mirė (duomenys neskelbtini)), P. B. (mirė (duomenys neskelbtini)), S. B. (mirė (duomenys neskelbtini)). I. B. mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – miręs (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad statiniai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), registruoti I. B. vardu (įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini)). Tuo tarpu žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), tam tikromis dalimis paveldėtas A. M., M. B., L. B., J. V., A. K.

Po pareiškėjos tėvo I. B. mirties, pareiškėja ir kiti jo gyvi vaikai nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo po savo tėvo I. B. mirties.

(duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė (duomenys neskelbtini) Liudijime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notaro biure paveldėjimo byla po M. B. nepradėta.

(duomenys neskelbtini) pareiškėja kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarę dėl palikimo priėmimo po savo tėvo I. B. mirties dėl minėto gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ((duomenys neskelbtini)), bet notarė atsisakė atlikti šį notarinį veiksmą, motyvuodama tuo, kad nėra nustatyta, kokiomis dalimis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais priklausė pareiškėjos tėvams.

VĮ „Registrų centras“ pažymoje nurodyta, kad, (duomenys neskelbtini) duomenimis, M. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi ir neturėjo.

Byloje pateiktoje Asmens nuosavybės fondo gyvenamojo namo techniniame pase nurodyta, kad nekilnojamojo turto savininkas yra I. B. (rajonas (duomenys neskelbtini), apylinkė (duomenys neskelbtini)), kartu pateiktas statinių planas. Byloje pateikta dalis nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos dėl žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Pareiškėja nurodė, kad gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), jos tėvai įsigijo jų santuokos metu ir su savo vaikais gyveno name, tvarkė bendrą ūkį. Namas su ūkiniais pastatais jiems priklausė lygiomis dalimis. I. B. po savo sutuoktinės M. B. mirties vienas pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (gyveno paminėtame name, prižiūrėjo namą ir ūkinius pastatus, mokėjo būtinus mokesčius, t. y. faktiškai vienas juo disponavo), dėl paveldėto turto priėmimo po savo sutuoktinės M. B. mirties į notarą niekas nesikreipė.

Palikėjos M. B. (duomenys neskelbtini) galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą; šie įpėdinio veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad I. B. priėmė visą savo mirusios sutuoktinės M. B. paliktą palikimą – (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, kad I. B. po savo sutuoktinės M. B. mirties priėmė palikimą – (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti. Toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas I. (I.) B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė visą savo mirusios sutuoktinės M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paliktą palikimą – (duomenys neskelbtini) dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su ūkiniais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po M. B., paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.