- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-13
- Bylos Nr.
- 1A-574-134-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Pranas Šimkus, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- D. B.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
Teisėjas Algimantas Brigadierius Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.
2011 m. rugsėjo 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal BK 242 str. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. nuteistas už tai, kad jis nuo 2009-02-10, būdamas nesuimtas, vengė atlikti bausmę pagal 2008-10-14 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo buvo nuteistas trejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme, iki 2010-02-10, kol pats atvyko į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį ir priimti naują, jį išteisinantį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis turi būti panaikintas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teigia, kad nusikaltimas, už kurį jis nuteistas, gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Tuo tarpu, jo veikoje nėra tyčios, nes jis nevengė atlikti jam 2008 m. spalio mėn. 14 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nurodo, kad jis žinojo, jog jam yra paskirta laisvės atėmimo bausmė ir, kad 2008-10-14 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiui įsiteisėjus po Panevėžio apygardos teismo 2009 m. vasario mėn. 10 d. nutarties, jis turi atlikti paskirtąją laisvės atėmimo bausmę, tačiau jam niekada nebuvo išaiškinta procedūra, kaip jis turėtų elgtis po įsiteisėjusio nuosprendžio, todėl elgėsi įprastai, t. y. nekeitė gyvenamosios vietos, nepažeisdamas jam paskirtos kardomosios priemonės kartais nakvodavo pas draugę, lankėsi viešose vietose, tame tarpe ir oficialiose įstaigose, t.y. darbo biržoje. Teigia, kad policijos pareigūnai pas jį į namus atvykdavo dienos metu, todėl jo namuose ir nerasdavo, o jam nebuvo uždrausta išeiti iš namų. Mama jam sakė, kad buvo atvykę policijos pareigūnai ir teiravosi, ar jis gyvena tuo adresu. Tačiau patys policijos pareigūnai mamai nesakė, kodėl jo ieško ir kur jam reikėtų atvykti, jokio šaukimo neperdavė. Sužinojęs, kad yra paskelbta jo paieška, pats nuvyko į policijos komisariatą, kuriame ir buvo sulaikytas.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas, ginčydamas savo kaltę dėl vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-10-14 nuosprendį, apeliaciniame skunde pateikia du pagrindinius argumentus : jis nežinojo nuosprendžio, kuriuo nuteistas laisvės atėmimo bausme, vykdymo procedūros ir sąmoningai nesislapstė nuo jo ieškojusių policijos pareigūnų. Šis skundo argumentai nepagrįsti. Bylos duomenys suteikia pagrindą daryti išvadą, kad D. B. žinojo laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarką. Panevėžio apygardos teismui 2009-02-10 nutartimi atmetus apelianto skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-10-14 nuosprendžio, apeliantas šią nutartį apskundė ir skundas kasaciniame teisme buvo gautas 2009-02-19. Toks greitas skundo surašymas ir apelianto pateiktas prašymas rodo apeliantą žinojus, kad, įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, jis nedelsdamas privalo vykdyti bausmę. Pirmosios instancijos teismo posėdyje D. B. teigė žinojęs, kad du jo draugus, nuteistus tuo pačiu kaip ir jis Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-10-14 nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmėmis, išsivedė policijos pareigūnai. Pats apeliantas, kuris ankstesniu, t.y. Kauno apygardos 2007-11-15 nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant, nurodytu laiku vykdavo į Kauno miesto ir rajono pataisos inspekciją ir paskutinį kartą ten lankėsi 2009-02-09, t.y. likus dienai iki Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008-10-17 nuosprendžio įsiteisėjimo, o vėliau ten nebenuvyko (126 b.l.), nors bausmės vykdymo atidėjimo terminas nebuvo pasibaigęs. Apelianto vengimas atvykti į teisėsaugos instituciją prieš pat nuosprendžio įsiteisėjimą leidžia teigti, kad jis bausmės atlikimo pradžią siejo būtent su apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo data, t.y. 2009-02-10. Apeliaciniame skunde D. B. teigia, kad, sužinojęs apie jam paskelbtą paiešką, nedelsdamas nuvykęs į policijos komisariatą, o toks apelianto elgesys reiškia, kad jam buvo visiškai aišku, kaip jis turi elgtis, vykdydamas nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina ne tik tai, kad apeliantas žinojo laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarką, bet ir nuo pat nuosprendžio įsiteisėjimo datos aktyviai vengė atlikti šią bausmę. Liudytojo policijos pareigūno R. B. parodymais teisme ir byloje esančiu jo tarnybiniu pranešimu (29 b.l.) nustatyta, kad liudytojas, vykdydamas nuosprendį, nuvykęs į apelianto namus, rado jo motiną A. B., paaiškinusią, kad apeliantas namuose nakvojo iki 2009-02-23, tačiau sužinojęs, kad jo ieško policija, dingo iš namų ir nepranešė apie savo buvimo vietą; 2009-02-26 A. B. telefonu teigė, kad apelianto namuose nėra tris dienas. A. B. buvo paliktas šaukimas apeliantui, kuriame nurodyta, kur jis turi atvykti vykdydamas bausmę ir įspėjamas apie vengimo atlikti bausmę teisines pasekmes. Liudytojos policijos pareigūnės K. A. parodymais ir tarnybine ataskaita bei pažyma nustatyta, kad 2009-03-05 paskelbus apelianto paiešką, pareigūnai apelianto periodiškai ieškodavo namuose, tačiau nerasdavo, tėvų teigimu, nakvoja pas draugę, kurios gyvenamosios vietos jie nežino, tėvams buvo paaiškinta pranešti sūnui, kad jo ieško policija (31-32 b.l.). Policijos pareigūno E. J. tarnybinėje ataskaitoje nurodyta, kad apelianto tėvas jo buvimo vietos nežinojo (30 b.l.). Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja A. B. patvirtino, kad policijos pareigūnai ieškojo apelianto, ji tai sakiusi sūnui, jis matęs jam paliktą šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Apeliantas, duodamas parodymus teisme, teigė, kad motina jam sakiusi, jog jo ieško policijos pareigūnai. Nors apeliantas skunde teigia po nuosprendžio įsiteisėjimo lankęsis darbo biržoje, tačiau iš Kauno darbo biržos pažymos ir pareigūnės K. A. tarnybinės ataskaitos matyti, kad jis darbo paieškas nutraukė netrukus po nuosprendžio įsiteisėjimo, t.y. 2009-03-25 (31; 106 b.l.). Apelianto skundo argumentas, kad jis nesislapstė, nes nakvodavo pas draugę, taip pat nepagrįstas, nes anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad netgi apelianto šeimos nariai nežinojo šios draugės adreso. Aptarti duomenys rodo, kad D. B., žinodamas apie laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarką, nuo pat Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo 2009-02-10 nebuvo savo gyvenamoje vietoje, šeimos nariams nenurodė kitos buvimo vietos, nenuvyko į teisėsaugos institucijas, taip sąmoningai vengdamas atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apelianto veikoje nustatyti visi BK 242 str. numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl tenkinti jo skundo prašymą ir išteisinti dėl šio nusikaltimo padarymo nėra pagrindo.
Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, teisingai taikė BK 54 str. 2 d., 56 str. 1 d. nuostatas ir nuosprendyje išdėstė išsamius bausmės skyrimo motyvus. Apeliantui paskirta bausmė tinkamai individualizuota, nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.