- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- e2YT-2893-722/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01956-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Lidija Deksnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Č. B.
- Suinteresuotas asmuo
- J. B., valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lidija Deksnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Č. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys J. B. ( L.), valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po T. B., gimusios (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties palikimą priėmė jos vyras J. B., gim. (duomenys neskelbtini)., o po J. B., gimusio (duomenys neskelbtini)., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė mirusiojo sūnėnas pareiškėjas Č. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pareiškime nurodyta, kad po pareiškėjo dėdės J. B. mirties į notarą niekas pasikreipė, paveldėjimo liudijimas niekam nebuvo išduotas, pareiškėjo žiniomis, J. B. testamento nepaliko. Po J. B. mirties liko nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas su priestatais, esantys (duomenys neskelbtini). Šis turtas nėra registruotas VĮ Registrų centras, tačiau apskaitytas kolūkio ūkinėse knygose, todėl jis gali būti teisiškai įregistruotas buvusio valdytojo ir savininko vardu. Nekilnojamasis J. B. turtas buvo įgytas gyvenant santuokoje su T. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini). J. B. ir T. B. vaikų nesusilaukė. Po T. B. mirties J. B. dėl palikimo priėmimo po žmonos mirties į notarą nesikreipė, paveldėjimo liudijimo negavo. Pareiškėjo žiniomis, T. B. testamento nepaliko. Pagal T. B. mirties metu galiojusį LTSR santuokos ir šeimos kodekso 21 str., turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Turtui pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe neturi reikšmės, kieno iš sutuoktinių jis įgytas. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad J. B. ūkiui priklausė pastatai : gyvenamasis namas ir tvartas. J. B. slaugė T. B., iš pradžių abu dar gyveno jiems priklausančiuose namuose, o pablogėjus jų sveikatai, paskutiniais gyvenimo metais, abu persikraustė gyventi pas pareiškėją. Dėdę ir tetą pareiškėjas prižiūrėjo iki mirties. Todėl po T. B. mirties J. B. priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Nors turtas priklausė J. B., jis iki šio laiko nėra registruotas jo vardu. Kad tinkamai sutvarkyti teisinę registraciją, pareiškėjas privalo priimti palikimą po J. B. mirties. Po J. B. mirties pareiškėjas į notarų biurą dėl turto paveldėjimo nesikreipė dėl šeimyninių aplinkybių, dėl paties pareiškėjo ligos, dėl darbo užsienyje. Tačiau po dėdės mirties pareiškėjui liko dėdės asmeniniai daiktai tiek pareiškėjo namuose, tiek dėdės namuose (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėjas valdo dėdės gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą kaip savo, jai naudojasi ir prižiūri. Tai patvirtina Bukonių seniūnijos pažyma. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas po savo dėdės J. B. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepimu su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad dėdė J. B. ir teta T. B. turėjo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini)– gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais. Jie sirgo, persikraustė pas jos brolį Č. B., kur jais buvo rūpinamasi ir jie buvo prižiūrimi iki pat dėdės ir tetos mirties. Č. B. iki šiol rūpinasi ir prižiūri dėdei priklausantį gyvenamąjį namą ( b.l. 6).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad inspekcija neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo J. B. turto priėmimą valdyti, Valstybinė mokesčių inspekcija prieštaravimų šioje byloje nereiškia, prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant ( b.l. 7-8).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad civilinėje byloje pareikštus prašymus dėl J. B. palikimo priėmimo faktiniu valdymu prašo nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgus į atsiliepime išdėstytus argumentus ir teismo nuožiūra. Byloje nepakanka duomenų išvadai, jog J. B. nuosavybės teise valdė pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir šis visas turtas ar jo dalis gali būti priskirtas mirusiojo palikimui. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant jos atstovui ( b.l. 4-5)
Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims pranešta teismų pranešimų tinklapyje. Prašymų bylos nagrinėjimą atidėti negauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėjo pareiškimu, suinteresuotų asmenų atsiliepimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini) ( mirties liudijimo kopija), gimimo įrašu nustatyta, kad J. B. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai : U. D. ir K. B., T. B., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ( mirties įrašas), santuokos sudarymo įrašu nustatyta, kad J. B. ir T. Ž. ( B.) santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašu nustatyta, kad A. B. gimė (duomenys neskelbtini), tėvai : K. B. ir U. D.. Gimimo liudijimo kopija nustatyta, kad Č. B. gimė (duomenys neskelbtini)., tėvai : A. B. ir M. B.. A. B. mirė (duomenys neskelbtini), M. B. mirė (duomenys neskelbtini) ( mirties liudijimų kopijos). Kauno regioninio valstybės archyvo 2019 m. spalio 9 d. pažymomis nustatyta, kad Jonavos rajono valstybinės notarinės kontoros dokumentuose 1978 – 1992 metais nėra žinių apie T. B. ir J. B. palikimo paveldėjimo bylų sudarymą. 2017 m. rugpjūčio 16 d. Kauno regioninio valstybės archyvo pažyma Nr.(10.6)V10-1917 nustatyta, kad Jonavos rajono Beržų apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1964-1975 metų Karaliūnų kaimo ūkinėse knygose, įrašytas B. J., K. ūkis. Knygų skiltyse „Šeimos narių sąrašas“ įrašyta žmona B. T., J.. Knygų skiltyse „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta : gyvenamasis namas ( 1948 m.), tvartas ( 1949 m.). Jonavos rajono Bukonių apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fonde 1976-1979 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas B. J., K. ūkis, priklausantis kolūkiečių visuomeninei grupei. Knygos skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta : gyvenamasis namas ( 1948 m.), tvartas ( 1949 m.), Knygos skiltyje „Papildomos žinios“ įrašyta: „Pastatai tušti. Gyvena pas Č. B. V. kaime“. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje (duomenys neskelbtini), yra statinių išdėstymo planas, pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos, pirmo aukšto patalpų planas, pastato ir jo sudėtinių dalių kadastro dokumentai, pastato ir jo sudėtinių dalių verčių nustatymas, pastato patalpų plotų eksplikacija. Bukonių seniūnijos 2019 m. liepos 3 d. pažyma nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) – gyvenamasis namas 1A1m, priestatas 1a1ž, priestatas 2a1ž priklausė J. B., gim. (duomenys neskelbtini), šiuose pastatuose gyveno J. B. ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą iki mirties ((duomenys neskelbtini)), nuo J. B. mirties iki dabar pastatus prižiūri Č. B., gim. (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 13 d. pažyma apie pastatus nustatyta, kad J. B. ((duomenys neskelbtini)), nuo 1963 m. gegužės 23 d. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini).
2019 m. liepos 10 d. VĮ Registrų centras atsakymu pareiškėjui nustatyta, kad atmestas Č. B. prašymas pastatus (duomenys neskelbtini) įregistruoti J. B. vardu, nes Č. B. nepateikė dokumentų, kad jis yra J. B. įpėdinis.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis ( Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis, toliau - CK). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal šiuo metu galiojantį Civilinį kodeksą nurodyti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal J. B. mirties metu galiojantį Civilinį kodeksą šie veiksmai turėjo būti atliekami per 6 mėnesius ( 1964 m. CK 587 straipsnis). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad palikėjas J. B. ir pareiškėjo tėvas A. B. buvo broliai. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 4 punktą, paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra : ketvirtosios eilės - mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sūnėnai ar dukterėčios), taip pat mirusiojo tėvo motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos) iš tėvo ir iš motinos pusės. Todėl pagal įstatymą pareiškėjas yra J. B. ketvirtos eilės įpėdinis.
Pagal byloje esančius duomenis, J. B. iki mirties gyveno pas Č.B. V. kaime ir buvo jo prižiūrimas, pagal mirties įrašą mirė (duomenys neskelbtini), todėl 2019 m. gegužės 13 d. Bukonių seniūnijos pažyma, kad iki mirties J. B. gyveno savo name (duomenys neskelbtini), neatitinka pareiškime nurodytų aplinkybių ir kitų dokumentų. Tačiau visuma bylos įrodymų neprieštarauja, kad J. B. po žmonos mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, o vėliau gyveno ir pas Č. B. V. kaime. Nors byloje nėra rašytinių įrodymų, kad per 6 mėnesius nuo T. B. mirties J. B. pradėjo mokėti už turtą mokesčius ( komunalinius ), tačiau gyvenimas po sutuoktinės mirties J. B. priklausančiame šeimos name ir gyvenamosios vietos jame deklaravimas įrodo, kad J. B. turėjo nuosavybėje šį namą, elgėsi kaip šio turto savininkas. Iki šio laiko duomenų, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)priklauso kitam asmeniui, nei nurodyta archyviniuose dokumentuose, ūkinėse knygose, arba nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą buvo perleistos trečiajam asmeniui, nėra. Naujai suformuotos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje nėra duomenų apie turto savininką, gyvenamojo namo kadastro duomenų suformavimu, savininko įregistravimu šiuo metu rūpinasi pareiškėjas Č. B.. Byloje nepateikta duomenų, kad (duomenys neskelbtini)esantis gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas registruoti kaip bešeimininkis turtas arba priklauso kitam savininkui, turtas nėra paveldėtas valstybės. Vadovaudamasis paveldėjimo universalumo principu, šios kategorijos bylose teismas, priimdamas sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, palikimo sudėties neidentifikuoja, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas buvo nurodęs pareiškime tikslią palikimo sudėtį. Pareiškime tiksli palikimo sudėtis nenurodyta, ji nebūtina, šioje byloje nenustatinėjama, kad J. B. nuosavybės teise priklausė konkretus nekilnojamasis turtas.
Aiškinant ir taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
Pareiškėjas nurodė, kad po dėdės J. B. mirties jam liko asmeniniai dėdės daiktai tiek pas jį, tiek dėdės namuose. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. Č. B. po dėdės mirties prižiūrėjo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), rūpinosi turtu – VĮ Registrų centras užsakė gyvenamojo namo ir ūkinio pastato kadastro bylos sudarymą, rūpinosi turto įregistravimu J. B. vardu.
Pagal byloje esančius duomenis, J. B. ūkiui priklausė gyvenamasis namas ir tvartas. Name gyveno J. B. su sutuoktine T. B.. Po T. B. mirties J. B. liko gyventi šiame name, jam liko asmeniniai sutuoktinės daiktai, nors J. B. į notarą dėl sutuoktinės turto paveldėjimo nesikreipė. Todėl šie veiksmai laikytini kaip paveldėto turto savininko, priėmusio palikimą faktiniu valdymu, veiksmai. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad J. B. mokėjo už turtą mokesčius ( už elektrą), kitus mokesčius, tačiau šie įrodymai neišliko dėl pakankamai seno laikotarpio ( 1978 m. ). Pareiškime ir rašytinuose įrodymuose yra neatitikimų, ar po T. B. mirties J. B. gyveno jiems priklausančiame name (duomenys neskelbtini), ar abu sutuoktiniai dėl blogos sveikatos išsikėlė pas Č. B. į (duomenys neskelbtini), kur gyveno jo prižiūrimi iki mirties, tačiau šie nesutapimai nesudaro pagrindo pareiškimą atmesti. Teismas mano, kad aplinkybė, kad po T. B. mirties jos palikimą priėmė faktiškai valdydamas jos sutuoktinis J. B., įrodyta, byloje pateikti įrodymai šiai aplinkybei neprieštarauja, niekas po T. B. mirties jos palikimo, išskyrus J. B., nepriėmė.
Byloje pateiktų įrodymų visuma ir teismo vidiniu įsitikinimu nustatyta, kad po T. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos vyras J. B., (duomenys neskelbtini), ir po J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė mirusiojo sūnėnas Č. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatytini faktai sukels teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi J. B. turto paveldėjimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jos vyras J. B., gim. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B., gimusio (duomenys neskelbtini)., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė jo sūnėnas pareiškėjas Č. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.