- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-03-22
- Bylos Nr.
- 2A-22
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Marytė Mitkuvienė, Audronė Jarackaitė (pran.)
- Atsakovas
- V. J., K. K.
- Ieškovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 19-ojo notarų biuro, Kauno miesto 19 notarų biuro, notarė Aušra Urbonienė
- Kategorijos
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57/2004 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovėms V. J. ir K. K. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarei Aušrai Urbonienei, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir kt.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms V. J. ir K. K., trečiajam asmeniui Kauno miesto 19 notarų biuro notarei Aušrai Urbonienei dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Nurodė, kad atsakovės 2003 m. balandžio 1 d. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovė V. J. padovanojo savo dukrai K. K. 0,0574 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą bei kiemo įrenginius, (neskelbtini duomenys). Ieškovas teigia, kad padovanotas turtas yra jo ir atsakovės V. J. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šio turto įsigijimo metu jis su atsakove V.J. kartu gyveno bendrai, tvarkė ūkį ir nekilnojamąjį turtą, esantį (neskelbtini duomenys), įsigijo už bendras lėšas. Turtas, esantis bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, buvo padovanotas be ieškovo sutikimo, tuo buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos (CK 1.80 str.; CK 3.92 str.). Atsakovės pažeidė ne tik ieškovo nuosavybės teises, bet ir jo teisę gyventi ir naudotis gyvenamuoju plotu. Atsakovės neįsileido ieškovo į namus (neskelbtini duomenys). Remdamasis išdėstytu, ieškovas prašė dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia bei įkeldinti ieškovą į ginčo gyvenamąjį namą.
Atsiliepimas
Atsakovė V. J. paaiškino, kad 1995 m. rugpjūčio 31 d. su ieškovu sudarė santuokinio turto pasidalinimo sutartį ir po to su ieškovu bendro ūkio netvarkė, nors dalį laiko ir gyveno tuose pačiuose pastatuose. Nurodė, kad 0,0574 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą bei kiemo įrenginius, esančius (neskelbtini duomenys), ji įgijo už asmenines lėšas, šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė, todėl sudarant dovanojimo sutartį, ieškovo sutikimas nebuvo reikalingas.
Atsakovė K. K. nurodė, kad ieškovas ir atsakovė V.J. po 1995 m. bendrai ūkio netvarkė, o nekilnojamąjį turtą, esantį (neskelbtini duomenys), atsakovė įsigijo už savo asmenines lėšas.
Tretysis asmuo notarė Aušra Urbonienė prašė ieškinį atmesti, teigė, kad 2003 m. balandžio 1 d. dovanojimo sutartimi atsakovė V.J. padovanojo atsakovei K.K. turtą, kuris buvo asmeninė jos nuosavybė, todėl notarė, patvirtindama ginčijamą sutartį be ieškovo sutikimo, įstatymų nepažeidė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2004 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad 1995 m. rugpjūčio 31 d. notarine tvarka patvirtinta sutartimi (t. 1, b.l. 60) ieškovas ir atsakovė V.J., numatydami santuokos nutraukimą, pasidalino santuokoje įgytą turtą. Atsakovė A.J. 1996 m. rugsėjo 2 d. sutartimi (t. 1, b.l. 103) nupirko už 120 000 Lt iš A. B. M. 0,0574 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą bei kiemo įrenginius, esančius (neskelbtini duomenys). Teismas taip pat nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 1998 m. birželio 15 d. sprendimu nutraukė V. J. ir R. J. santuoką, o 1998 m. lapkričio 10 d. V.J. buvo išduotas ištuokos liudijimas (t. 1, b.l. 108).
Teismas nurodė, kad ieškovui R. J. ir atsakovei V.J. pasidalinus santuokoje įgytą turtą 1995 m. rugpjūčio 31 d. (1 t., b.l. 60), 1996 m. rugsėjo 2 d. sutartimi atsakovės nupirktų žemės sklypo ir pastatų, esančių (neskelbtini duomenys), teisinis rėžimas priklauso nuo to, ar po minėtos 1995 m. rugpjūčio 31 d. santuokinio turto padalijimo sutarties sudarymo iki 1996 m. rugsėjo 2 d. jie gyveno kartu ir ar ginčo turtas buvo įgytas iš bendrų lėšų.
Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad jis su atsakove V.J. nebuvo nutraukęs santuokos, nes byloje dėl santuokos nutraukimo buvo atnaujintas procesas ir byla buvo nutraukta. Teismas nurodė, kad iš Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos 2-12847/99 medžiagos matyti, jog ieškovas ištuokos byloje 1999 m. balandžio 19 d. padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo, o 1999 m. rugsėjo 6 d. padavė prašymą civilinę bylą dėl ištuokos nutraukti bei Kauno miesto apylinkės teismas 1999 m. rugsėjo 17 d. nutartimi bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad šia teismo nutartimi nebuvo panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 15 d. sprendimas, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka. Nurodytas teismo sprendimas dėl ištuokos liko galioti, kadangi teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nėra teismo nutarimo panaikinti paminėtą Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą. Todėl teismas sprendė, jog yra pagrindo laikyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 1999 m. rugsėjo 17 d. nutartimi nutraukė prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą.
Teismas, spręsdamas, ar 2003 m. balandžio 1 d. sutartimi (t. 1 b.l. 96) padovanotas atsakovei K.K. turtas buvo bendra jungtinė V.J. ir R. J. nuosavybė, pagal CPK 182 straipsnio antrąjį punktą yra saistomas įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. birželio 15 d. sprendimu, kuriame nurodyta, jog šalys kartu negyvena nuo 1995 m., neveda bendro ūkio, gyvena skirtingais adresais. Teismas nurodė, kad, nagrinėdamas bylą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, negali daryti išvadų, prieštaraujančių įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytiems faktams. Todėl, teismo nuomone, 1996 m. rugsėjo 2 d. sutartimi atsakovės V.J. įsigytas žemės sklypas ir pastatai, esantys (neskelbtini duomenys), yra jos asmeninė nuosavybė, ir šiam turtui perleisti ieškovo sutikimas nebuvo reikalingas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas R. J. prašo panaikinti šį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. J. ieškinį patenkinti. Apeliantas skundą grindžia šiais motyvais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo atsakovės V.J. asmeninė nuosavybė, nes šis turtas įgytas 1996 m. rugsėjo 2 d. sutartimi, o ištuokos liudijimas atsakovei V.J. išduotas tik 1998 m. lapkričio 10 d., todėl laikytina, kad minėtas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė;
2. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškovas ir atsakovė V.J. 1995 m. rugpjūčio 31 d. notarine tvarka pasidalino įgytą turtą, todėl ši sutartis neapėmė 1996 m. rugsėjo 2 d. įgyto ginčo nekilnojamojo turto;
3. Teismas nepagrįstai teigė, kad santuokinio turto teisinis režimas priklauso nuo to, ar sutuoktiniai gyvena kartu ir ar ginčo turtas įgytas iš bendrų lėšų, nes CK 3.87 straipsnis sutuoktinių teisinį režimą sieja ne su gyvenimu kartu, o su turto įsigijimu po santuokos sudarymo, juo labiau, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įtvirtino įstatymo leidėjo nuostatą, kad sutuoktinio asmeninei nuosavybei atsirasti reikia ne tik asmeninių lėšų, bet ir kito sutuoktinio aiškiai išreikštos valios (civ. byla Nr. 3K-3-429/2001);
4. Faktą, jog sutuoktiniai gyveno kartu, patvirtina byloje surinkti duomenys (ieškovas 1997 m. sausio mėnesį priregistruotas ginčo name), Kauno m. VPK Žaliakalnio policijos komisariato 2003 m. kovo 26 d. nutarimas atsisakyti kelti baudžiamąją bylą, notariškai patvirtintas ieškovo 1999 m. rugsėjo 29 d. sutikimas įkeisti žemės sklypą su pastatais, (neskelbtini duomenys); 2003 m. balandžio 1 d. ginčo sutartyje notarė A.Urbonienė nenurodė, kokios nuosavybės teise (asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės) atsakovei V.J. priklauso dovanojamas turtas;
5. Laikant, kad ieškovo ir atsakovės V.J. santuoka nutraukta 1998 m. lapkričio 10 d., 2003 m. balandžio 1 d. dar nebuvo suėjęs ieškininės senaties terminas reikalavimams dėl santuokinio turto padalijimo, dėl ko ieškovo sutikimas buvo būtinas dovanojant nekilnojamąjį turtą;
6. Teismas nepagrįstai 1999 m. rugsėjo 17 d. Kauno m. apylinkės teismo nutartį nutraukti bylą abiem šalims prašant, traktuoja kaip prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo nutraukimą, nes minėtoje nutartyje pasakyta, kad šalių prašymas tenkintinas, byla nutrauktina, bylos nutraukimo pasekmės žinomos, tačiau ieškovui niekas nepaaiškino, kad nutraukus ištuokos bylą lieka galioti 1998 m. birželio 15 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimas nutraukti ieškovo ir atsakovės V.J. santuoką;
7. Teismas netinkamai aiškino 1999 m. rugsėjo 17 d. nutarties turinį, be to, net ir vadovaudamasis 1998 m. birželio 15 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu dėl ištuokos, neturėjo pagrindo atmesti ieškinį, nes ginčo turtas nebuvo padalintas;
8. Teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs, kad ginčo nekilnojamasis turtas yra atsakovės V.J. asmeninė nuosavybė, išėjo už ieškininių reikalavimų ribų;
9. Teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą įkeldinti jį į gyvenamąjį namą, savo išvados nepagrindė jokia įstatymo norma.
Atsiliepimas
Atsakovės V.J. ir K.K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas iš esmės neneigia skundžiamame teismo sprendime nurodytų faktų.
Tretysis asmuo Kauno miesto 19 notarų biuro notarė Aušra Urbonienė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog 1996 m. rugsėjo 2 d. sutartimi įgytas turtas yra bendra jungtinė R. J. ir V.J. nuosavybė, nes galiojusio SŠK 22 straipsnio pirmoji dalis nustatė, kad turtas, gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė. Todėl laikytina, kad turtas, nors ir įgytas santuokos metu, tačiau iš asmeninių santuokinio lėšų, nelaikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Taip pat nurodo, kad nepagrįstas apelianto argumentas, jog 1995 m. rugpjūčio 31 d. sutartimi buvo padalintas ne visas santuokoje įgytas turtas, nes šios sutarties sudarymo motyvas buvo tas, jog šalys numato nutraukti santuoką, o sudarant 1996 m. rugsėjo 2 d. sutartį, visas turtas jau buvo padalintas. Be to, 1998 m. birželio 15 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad J. nuo 1995 m. kartu negyvena, neveda bendro ūkio, 1999 m. ieškovas kreipėsi į teismą dėl santuokinio turto (drauge ir ginčo turto) padalijimo, tačiau ši civilinė byla ieškovo iniciatyva buvo nutraukta, o 1999 m. rugsėjo 14 d. Kauno m. apylinkės teismo nutartyje nustatyta, kad V.J. su ieškovu atsiskaitė, šią aplinkybę patvirtina ir paties R. J. ranka rašytas raštelis. Tokiu būdu ieškovui turėjo būti žinoma, kad jis nebegalės pakartotinai reikšti pretenzijų dėl turto, esančio (neskelbtini duomenys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertinęs bylos įrodymus, padarė teisingas išvadas ir tinkamai pritaikė civilinio proceso bei materialinės teisės normas.
Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovė V.J. ginčo sutartimi padovanotą turtą įgijo iš asmeninių lėšų, o ieškovas neįrodė, jog lėšos, už kurias ieškovė įgijo ginčo turtą, buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Pirmosios instancijos teismas savo išvadas išsamiai motyvavo teismo sprendime ir teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė.
Kolegijos nuomone, apygardos teismas padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, kad 1996-09-02 sutartimi atsakovės įgytas turtas yra jos asmeninė nuosavybė, o sudarydama 2003-04-01 ginčo turto dovanojimo sutartį, atsakovė nepažeidė ieškovo teisių ir teisėtų interesų, bei pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų.
Neturi pagrindo ir apelianto argumentai, jog teismas be pagrindo vadovavosi Kauno m. apylinkės teismo 1998 m. birželio 15 d. sprendimo duomenimis bei išvadomis, 1995-08-31 turto padalijimo sutartimi, kadangi šalių santuoka nebuvo nutraukta, nes bylos dėl ištuokos procesas buvo atnaujintas, o byla nutraukta, be to, ginčo turtas nebuvo padalytas.
Pagal CK 3.87 str. 2 d., sutuoktinių turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, kol šis turtas nėra padalytas arba kol kitaip nėra pasibaigusi bendrosios jungtinės nuosavybės teisė.
Teismas teisingai nustatė, kad šalys 1995 m. rugpjūčio 31 d. sutartimi buvo pasidaliję santuokinį turtą, ši sutartis nėra nuginčyta, tai iš esmės patvirtina ir įsiteisėjusio Kauno m. apylinkės teismo 1998-06-15 sprendimo duomenys, kuriame taip pat konstatuota, kad šalys kartu negyvena nuo 1995 m. ir neveda bendro ūkio, bei apelianto prašymu atnaujinto proceso civilinėje byloje dėl ištuokos duomenys, tarpe kurių ir R. J. pareikštas prašymas bylą nutraukti (civ. byla Nr. 2-12847/99, b.l. 55), taip pat Kauno m. apylinkės teismo civ. bylos Nr. 2-604/2004 dėl turto padalijimo duomenys.
Atkreiptinas dėmesys, kad 1999 m. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu V.J. dėl santuokinio turto padalinimo (nurodydamas dalintinu ir ginčo turtą), tačiau ši civilinė byla buvo nutraukta ieškovui atsisakius nuo ieškinio bei nurodžius, kad atsakovė su ieškovu yra atsiskaičiusi (civ. byla Nr. 2-604/2004, b.l. 153, 154), o nagrinėjant šią bylą, ieškovas turėjo kvalifikuotą teisinę pagalbą – jį atstovavo advokatės V.Kisielienė ir E.S.Šalūgaitė (b.l. 18-19, 24, 30-34, 128-146). Be to, Kauno m. apylinkės teismo civ. byloje Nr. 2-12847/99 dėl santuokos nutraukimo, kurios procesas R. J. prašymu buvo atnaujintas (b.l. 20, 29), 1999-09-06 atsakovas R. J. pareiškė prašymą nutraukti bylą (b.l. 55), o teismo 1999-09-17 nutartyje dėl bylos nutraukimo nurodoma, kad ji priimta, išnagrinėjus S. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo ištuokos byloje (b.l. 59). Nurodyta teismo nutartimi nebuvo panaikintas 1998-06-15 teismo sprendimas, ši teismo nutartis nebuvo apskųsta, o atnaujinus procesą ištuokos byloje atsakovą R. J. taip pat atstovavo aukščiau nurodytos advokatės (civ. byla Nr. 2-12847/99, b.l. 18, 29, 47, 54). Todėl darytina išvada, jog ieškovas, turėdamas kvalifikuotą teisinę pagalbą, 1999-09-06 pateikdamas prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio dėl santuokinio turto padalijimo (civ. byla Nr. 2-604/2004, b.l. 148), kuriame bei 1999-09-14 teismo posėdyje (b.l. 153) nurodydamas, kad jokių pretenzijų neturi, o bylos nutraukimo pasekmės jam žinomos, be to, 1999-09-14 teismo posėdyje, nurodydamas, jog atsakovė V.J. su juo atsiskaitė (b.l. 153) ir atsisakydamas nuo ieškinio bei prašydamas nutraukti bylą, suprato nurodyto procesinio veiksmo esmę bei pasekmes.
Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329-330 str.str.). Iš apelianto teisių perėmėjo priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 str., 48 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmos dalies 1 punktu,
nutarė:
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2004 m. balandžio 27 d. sprendimą.
Priteisti iš R. K. 30 (trisdešimt) Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.