- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- e2-9308-620/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Ieškovas
- T. M., V. M.
- Atsakovas
- Valstybės įmonė Turto bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. M. ir V. M. ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, atsakovė Valstybės įmonė Turto bankas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų - E. Š. ir V. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai ieškiniu prašo pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas (boksas) Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.
Ieškovai ir jų atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo. Nurodė, jog ieškovai palaiko pateiktame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kurias patvirtina su ieškiniu pateikta rašytinė medžiaga. Nei atsakovas, nei tretieji asmenys pateiktam ieškiniui neprieštarauja ir nurodytų faktinių aplinkybių neginčija, tačiau atsakovas nurodo, jog ieškovų naudai neturėtų būti priteisiamos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovai sutinka su atsakovo teiginiu, kad jis neatliko jokių priešingų ieškovų interesams veiksmų ir byloje dalyvauja tik imperatyvių teisės normų pagrindu, todėl atsakovo kaltės dėl proceso nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovai iš atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų nereikalauja. Atsižvelgiant į sudėtingą pandeminę situaciją Lietuvoje, dėl ko Vyriausybės, sveikatos apsaugos ministro bei kitų specialistų rekomendacijas yra būtina mažinti asmenų kontaktų skaičių bei į tai, kad ieškovas T. M. šiuo metu yra išvykęs dirbti į Švediją, ieškovas V. M. dirba Vilniuje, tačiau tiek ieškovai, tiek jų atstovas iš esmės galėtų papasakoti faktines aplinkybes, kurios yra nurodytos ieškinyje ir kurias patvirtina į bylą pateikta rašytinė medžiaga, teismo prašė išnagrinėti bylą ieškovams ir jų atstovui nedalyvaujant
Ieškovai ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų motina V. M., kuri iki pat savo mirties gyveno jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Po V. M. mirties visą jos palikimą priėmė jos vaikai - ieškovai T. M. ir V. M., pateikdami notarei R. Š. pareiškimą dėl palikimo priėmimo. V. M. palikimą sudaro jai priklausęs nekilnojamasis turtas: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), 1/3 dalis, įgyta 2007-04-04 bei 2008-02-13 Paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 1/3 dalis, įgyta 2008-02-13 Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 1/3 dalis, įgyta 2008-02-13 Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu; butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1991-12-21 Pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 18586 pagrindu; garažas (boksas) Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), Rokiškis, įgytas 1996-05-22 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2R-2307 pagrindu. V. M. (duomenys neskelbtini) buvo susituokusi su T. M., gim. (duomenys neskelbtini) (ieškovų tėvu), tačiau jų santuoka buvo nutraukta. (duomenys neskelbtini) V. M. sudarė santuoką su A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau jie nepradėjo gyventi kartu ar vesti bendro ūkio, o gyveno atskirai - V. M. gyveno (duomenys neskelbtini), o A. B. – (duomenys neskelbtini). A. B. su V. M. bendraudavo tik kartkartėmis susitikdami ir po maždaug metų po santuokos sudarymo A. B. ir V. M. bendrauti nustojo, jų santykiai iširo, nors jų santuoka nebuvo nutraukta. Nepaisant to, jog A. B. ir V. M. santuoka nebuvo nutraukta, (duomenys neskelbtini) A. B. sudarė kitą santuoką su V. B. A. B. sutuoktinė V. B. mirė (duomenys neskelbtini), o A. B. – (duomenys neskelbtini). Mirus ieškovų motinai V. M. ir jos palikimą priėmus ieškovams, iškilo V. M. priklausiusio turto teisinio statuso problema, t.y. atsižvelgiant į tai, jog butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 1991-12-21 Pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 18586 pagrindu, o garažas (boksas) Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), Rokiškis, buvo įgytas 1996-05-22 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2R-2307 pagrindu, o tuo metu V. M. buvo formalioje santuokoje su A. B., šiam turtui taikytina bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kuri gali būti paneigiama kaip kad numato CK 3.88 straipsnio 2 dalis. Jau 1984 m. Komisija, susidedanti iš prof. Komiteto narų parengė butų sąlygų tikrinimo aktą (kopija pridedama), kuriuo įvertinusi tuo metu turėto būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) sąlygas, nutarė įrašyti V. M. šeimą į įskaitą buto pagerinimui. Kaip kad matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas 1985 metais ir jį pastačius V. M. šeimai buvo priskirtas naudojimui ginčo butas. Šiame bute V. M. su šeima apsigyveno dar jai esant santuokoje su T. M., t.y. šis butas buvo priskirtas V. M. ir T. M. šeimai. V. M. ir T. M. nutraukus santuoką, V. M. ir T. M. sudarė sutartį, remiantis kuria, be visa ko kita, V. M. atiteko visi namų apyvokos ir apstatymo daiktai. Po santuokos nutraukimo šame bute liko gyventi V. M. su vaikais, t.y. ieškovais. Nors, kaip aukščiau minėta, (duomenys neskelbtini) V. M. sudarė santuoką su A. B., tačiau A. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), niekuomet negyveno, sutuoktiniai bendraudavo tik kartkartėmis susitikdami ir po maždaug metų po santuokos sudarymo A. B. ir V. M. bendrauti nustojo, jų santykiai iširo, nors jų santuoka nebuvo nutraukta. V. M. niekuomet nepretendavo į A. B. turtą, o A. B. niekuomet nepretendavo į V. M. turtą, šalys nevedė bendro ūkio ir turėjo atskirus biudžetus.
1991 m. gegužės 28 d. buvo priimtas Butų privatizavimo įstatymas, pagal kurį buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo ir pardavimo tvarka ir remiantis šiuo įstatymu V. M. nutarė privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). 1991-11-18 buvo parengta buto techninės apskaitos byla, buto savininke nurodant V. M.. 1991-12-05 buvo parengtas šio buto įkainojimo aktas, kuriuo butas įvertintas 19273,70 rub. kaina. Ginčo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), V. M. įsigijo privatizavimo pagrindu 1991-12-21 Pirkimo – pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374, 2352,70 rub. kainą sumokėdama pervedimu į privatizavimo tarnybos sąskaitą, o didžiąją dalį kainos (16939 rub.) atsiskaitydama jai skirtomis valstybės vienkartinėmis išmokomis. Po šio buto įsigijimo 1991-12-21 V. M. su Butų ūkio eksploatavimo valstybine įmone sudarė Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį (kopija pridedama) ir viena apmokėdavo visus buto komunalinius ir su tuo susijusius mokesčius. 1996-01-01, pasikeitus butą eksploatuojančiai įmonei, V. M. sudarė naują Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį su UAB „Rokiškio BŪ“. Nekilnojamojo turto registre buto savininke visuomet buvo įrašyta tik V. M., jokių žymų apie turto priklausymą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nėra. Šio buto namų knygoje A. B. kaip gyventojas įrašytas nebuvo, jis čia, kaip minėta, niekuomet negyveno ir nebuvo registruotas, kadangi, kaip jau minėta, jie su V. M. ne tik kad negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, tačiau šio buto įsigijimo metu jų santykiai jau apskritai buvo iširę. 2006-02-14 V. M. su AB banku „NORD/LB Lietuva“ sudarė Kreditavimo sutartį, remiantis kuria iš banko gavo 20 000 Lt paskolą (grąžinimo terminas iki 2016-01-26) jai priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Šiam laikotarpiui butas buvo įkeistas bankui bei apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“. Gauti pinigai buvo panaudoti buto remontui ir pagerinimui, paskolą grąžino viena V. M.. Atsižvelgiant į tai, jog butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už asmenines V. M. lėšas bei jai skirtas valstybės vienkartines išmokas, ji ne tik kad su A. B. negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, tačiau šio buto įsigijimo metu jų santykiai jau apskritai buvo iširę, šis butas pripažintinas V. M. asmenine nuosavybe. Akcentuotina ir tai, jog A. B. niekuomet neginčijo V. M. nuosavybės teisių į šį butą, niekuomet į šį butą nepretendavo, niekuomet nemokėjo jokių komunalinių mokesčių, buto neprižiūrėjo ir neremontavo, t.y. niekuomet nesielgė kaip buto bendrasavininkas. Kaip minėta aukščiau, nepaisant to, jog A. B. ir V. M. santuoka formaliai nebuvo nutraukta, A. B. sudarė kitą santuoką su V. B., kas aiškiai įrodo, jog A. B. sukūrė kitą šeimą ir su V. B. buvo nutraukęs šeiminius ryšius.
Garažas (boksas) Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), Rokiškis, V. M. buvo įgytas 1996-05-22 Pirkimo – pardavimo sutartimi, t.y. A. B. gyvenant santuokoje su V. B., tad akivaizdu, jog šis turtas buvo įgytas už V. M. lėšas, tad taip pat pripažintinas V. B. asmenine nuosavybe.
Atsiliepimas
Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į bylą nurodydama, kad nagrinėjamoje byloje aktualus CK 3.89 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimas ir taikymas, kuris numato išimtį CK 3.87 straipsnyje įtvirtintos bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos atžvilgiu. Ieškovai nurodė, kad V. M. ginčo turtą įsigijo už asmenines lėšas, nors ir gyvenant formalioje santuokoje su A. B. (turto įsigijimo metu nevedė bendro ūkio ir gyveno atskirai), todėl yra pagrindas teigti, kad ginčo turtas yra asmenine jos nuosavybe. Kadangi byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, VĮ Turto banko procesinė padėtis įvardinta kaip atsakovo, o ne suinteresuoto asmens. Atkreipia teismo dėmesį, kad atsakovė neatliko jokių priešingų ieškovų interesams veiksmų ir šioje byloje dalyvauja imperatyvių teisės aktų pagrindu, kurie nustato privalomą banko dalyvavimą tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, atmestinas ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (jeigu toks būtų pareikštas ateityje). Prašė nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant.
Tretieji asmenys E. Š. ir V. B. atsiliepimų į pareikštą ieškinį nepateikė. E. Š. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovai teikia ieškinį norėdami nuginčyti įstatymu nustatytą bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją nekilnojamam turtui: butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), įgytam 1991-12-21 Pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymo Nr. I-1374 Nr. 18586, pagrindu, ir garažui (boksui) Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), įgytam 1996-05-22 pagal Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2R-2307, tuo metu V. M. būnat santuokoje su A. B..
Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M., ieškovų motina, mirė (duomenys neskelbtini). Jos deklaruota gyvenamoji viena nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties buvo adresu (duomenys neskelbtini).
V. M.
asmeninės nuosavybės teise priklausė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini)., žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 1/3 dalis, įgyta Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 1/3 dalis, įgyta 2008-02-13 Paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu; butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1991-12-21 Pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 18586 pagrindu; garažas (boksas) Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), įgytas 1996-05-22 Pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2R-2307 pagrindu.
V. M. (duomenys neskelbtini) buvo susituokusi su T. M., gim. (duomenys neskelbtini) (ieškovų tėvu), santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). V. M. sudarė santuoką su A. B., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka nebuvo nutraukta. Iš byloje esančio Gyventojų registro išrašo nustatyta, kad A. B. su sutuoktine V. B. susilaukė vaikų E. Š., ir V. B. A. B. mirė (duomenys neskelbtini), V. B. – (duomenys neskelbtini). Ieškovai nurodė, kad jų motina su A. B. nepradėjo gyventi kartu ar vesti bendro ūkio, o gyveno atskirai - V. M. gyveno Rokiškyje, o A. B. – Vilniuje. A. B. su V. M. santuokos pradžioje bendraudavo tik kartkartėmis susitikdami ir po maždaug metų po santuokos sudarymo A. B. ir V. M. bendrauti nustojo, jų santykiai iširo, nors jų santuoka nebuvo nutraukta.
Iš byloje esančio Butų tikrinimo akto matyti, kad V. M. šeimą, susidedančią iš V. M., T. M. ir dviejų vaikų, nutarta įrašyti į įskaitą buto pagerinimui. Iš 1988-08-12 Sutarties matyti, kad V. M. ir T. M., gyvenantys (duomenys neskelbtini) sudarydami minėtą sutartį, be kita ko, susitarė, kad V. M., nutraukus santuoką, atitenka visi namų apyvokos ir apstatymo daiktai.
1990-02-08 V. M. Rokiškio namų valdybai pateikė prašymą leisti privatizuoti butą, kuriame ji gyvena, adresui (duomenys neskelbtini), butas privatizuotas pagal 1991-12-21 Sutartį.
Bylos duomenimis 1991-12-21 V. M. su Butų ūkio eksploatavimo valstybine įmone sudarė Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį o nuo 1996-01-01, pasikeitus butą eksploatuojančiai įmonei, V. M. sudarė naują Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį su UAB „Rokiškio BŪ“.
Nekilnojamojo turto registre buto savininke įrašyta tik V. M., jokių žymų apie turto priklausymą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nėra. Šio buto namų knygoje A. B. kaip gyventojas nėra įrašytas, jis čia, kaip minėta, niekuomet negyveno ir nebuvo registruotas, kadangi, kaip jau minėta, jie su V. M. ne tik kad negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio, tačiau šio buto įsigijimo metu jų santykiai jau apskritai buvo iširę.
2006-02-14 V. M. su AB banku „NORD/LB Lietuva“ sudarė Kreditavimo sutartį, remiantis kuria iš banko gavo 20 000 Lt paskolą (grąžinimo terminas iki 2016-01-26) buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontui. Šiam laikotarpiui butas buvo įkeistas bankui bei apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“. Ieškovai nurodė, kad gauti pinigai buvo panaudoti buto remontui ir pagerinimui, paskolą grąžino viena V. M..
VĮ „Registrų centras“ duomenimis negyvenamoji patalpa – Garažas (boksas) Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), Rokiškis, V. M. priklausė pagal 1996-05-22 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2R-2307.
Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjos V. M. sudarytų testamentų, palikimo atsisakymo faktų nėra registruotų.
Liudijimas apie palikimo priėmimą patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. M., palikimą priėmė jos sūnūs T. M. ir V. M..
Kadangi nekilnojamasis turtas, kurį prašoma pripažinti palikėjos asmenine nuosavybe, įsigytas iki įsigaliojant 2000 m. CK, spręstinas taikytinos teisės klausimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, reikalinga vadovautis 2000 m. CK nuostatomis. Materialinės teisės normos (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Pažymėtina, kad ši prezumpcija buvo įtvirtinta ir Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) (21 straipsnis), kurio galiojimo metu buvo įgytas ginčo turtas. Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo ūdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad nors ieškovų motina V. M. nekilnojamąjį turtą, kurį prašoma pripažinti asmenines jos nuosavybe, įgijo formaliai būdamas santuokoje, tačiau nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), palikėjos šeimai buvo paskirtas dar tuo metu, kai ji gyveno su T. M.. Tuo tarpu po santuokos A. B. šiame bute negyveno, jo išlaikymu nesirūpino, šis butas pagal V. M. prašymą privatizuotas pagal 1991-12-21 Sutartį, už jį V. M. apmokėjo viena, rūpinosi jo išlaikymu, buto remontui buvo paėmusi paskolą, kurią pati ir grąžino. Tuo tarpu garažą (boksą) Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), V. M. įsigijo pagal 1996-05-22 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2R-2307, t. y. A. B. gyvenant santuokoje su V. B., todėl laikytina, kad ir šis nekilnojamas turtas yra V. M. asmeninė nuosavybė.
Dėl išdėstyto, pateiktas ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai, pripažintina, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas (boksas) Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), Rokiškis, yra V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis).
Iš ieškovų T. M. ir V. M. priteistinos teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 7,60 Eur (iš kiekvieno po 3,80 Eur) susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovų T. M. ir V. M. ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas (boksas) Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), Rokiškis, yra V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2020-03-09, asmeninė nuosavybė.
Priteisti iš ieškovų T. M., (duomenys neskelbtini) ir V. M., (duomenys neskelbtini) po 3,80 (tris eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas pervesti į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą - 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.