Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini), bendros praktikos slaugytoja, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas, o būtent:

ji, 2019 m. spalio 15 d., apie 17 val. 34 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Suzuki Grand Vitara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teismo posėdžio metu apklausta kaltinamoji J. J. kalta prisipažino pilnai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir parodė, jog 2019 m. spalio 15 d., apie 14 val. 30 min. ji grįžo iš darbo iš (duomenys neskelbtini) į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Grįžo blaivi. Dar ryte po budėjimo grįžusi į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ji sukonfliktavo su savo sūnumi, kuris yra paauglys. Tai ją labai paveikė, ji nėra alkoholikė, alkoholio nevartoja visai. Tačiau gavosi tokia situacija, po budėjimo įvyko minėtas konfliktas. Ji grįžo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), namuose nusiraminimui išgėrė alkoholio. Gal taip ir gavosi, kad ji pasiėmė šunį ir važiavo pas draugę, gyvenančią už (duomenys neskelbtini). Laiko tikslaus nurodyti negali, bet tai galėjo būti 17 val. 34 min., ji sėdo už savo automobilio Suzuki Grand Vitara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama išgėrusi, ji to neneigia. Kaip ji važiuodama atsitrenkė į pastatą ir kokį pastatą, ji tikrai paaiškinti negali, nes neatsimena. Automobilis yra registruotas jos vyro A. J. vardu, techniškai tvarkingas, draustas. Ji labai gailisi dėl šios situacijos ir labai išgyvena, nes jai pirmą kartą gyvenime taip nutiko. Yra dirbanti, neteista. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamosios J. J. duoti parodymai neprieštarauja jos ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 89-91, 89-91).

Motyvuojamoji dalis

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate 2019 m. spalio 15 d. J. J. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo (b. l. 1-2).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios J. J. teisme duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai patvirtina vienas kitą ir sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl jų visuma visiškai patvirtina kaltinamajai pareikštus kaltinimus. J. J. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą, parodė, kad 2019 m. spalio 15 d., apie 17 val. 34 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Suzuki Grand Vitara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,08 promilės etilo alkoholio koncentracija. J. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi ji vairavo transporto priemonę, būdama girtumo būsenos, tuo pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismo posėdžio metu gautas R. Z. prašymas atleisti kaltinamąją J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąją J. J. jos atsakomybėn (b. l. 132).

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi jame, be kita ko, yra nustatyta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką.

Kaltinamoji J. J. neteista (b. l. 79-81), bausta administracine tvarka (b. l. 77-78). Teismo posėdžio metu kaltinamoji prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kad būtų įrašyta į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitas byloje duomenų nėra. Byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios padarytą veiką ir kaltinamosios asmenybę, patvirtina esant visas įstatymo numatytas sąlygas kaltinamąją J. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. J. J. yra dirbanti (b. l. 76), darbdavio charakterizuojama kaip atsakinga, patikima, kruopšti, punktuali, imli naujovėms, komunikabili darbuotoja, neturinti nuobaudų (b. l. 115).

Laiduotoja R. Z. yra J. J. dukra (b. l. 134). Teismo posėdžio metu apibūdino kaltinamąją kaip atsakingą žmogų, kuriam nebūdingas socialinių normų ignoravimas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Ji neigiamai vertina jos padarytą nusikalstamą veiką, kuri yra labiau atsitiktinio pobūdžio, susijusi su tuo, jog J. J. itin išgyveno dėl konflikto su broliu, kuris yra paauglys. Tiki, jog J. J. ateity nedarys jokių teisės pažeidimų, jie yra darni šeima, ją ir mamą sieja glaudus ryšys, mama jai visuomet buvo pavyzdys, todėl ji ją palaikys. J. J. teismo posėdžio metu nurodė turinti stiprią motyvaciją būti socialiai atsakingu asmeniu, neprarasti reputacijos, empatiška, morališkai tvirta, teisėtomis priemonėmis siekiantis tikslo žmogus. Iš pateiktų teismui dokumentų matyti, jog R. Z. dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 137). Ankstesnėje darbovietėje apibūdinama kaip darbšti, greitai susiorientuojanti skirtingose situacijose, pareiginga, punktuali, draugiškai, linksma, paslaugi asmenybė (b. l. 136). R. Z. yra studentė (b. l. 135). Administracine tvarka nebausta (b. l. 66), neteista, ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra pradėta (b. l. 65). Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad ateityje J. J. laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Kadangi nustatytos visos BK 40 straipsnyje išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, J. J. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant R. Z.. Įvertinus kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamosios, laiduotojos asmenybes apibūdinančius duomenis, nustatytinas laidavimo terminas – vieneri metai, neskiriant užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).

J. J., vairuodama transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Taip ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajai J. J. nustatytinas dvejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.

Baudžiamojo poveikio priemonės pradžia skaičiuotina nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – skyrimo dienos, tai yra, nuo 2019 m. spalio 15 d. (b. l. 98-100).

Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje, apimančiame ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, numatytais pagrindais, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, nustatytas šio straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į padaryto tyčinio nesunkaus nusikaltimo pobūdį, siekiant prevencinių tikslų, J. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), nustatant įstatyme numatyto įmokos dydį nežymiai didesnį nei minimalus sankcijoje numatytas dydis (BK 71 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.), nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50,00 eurų.

J. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi jos sutuoktiniui priklausančiu automobiliu Suzuki Grand Vitara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris registruotas A. J. vardu. Teisiamojo posėdžio metu J. J. parodė, kad minėta transporto priemone savo reikmėms naudodavosi ji. Apie tai, kad J. J. tą automobilį vairavo būdama neblaivi A. J. nežinojo, jis šiuo metu išvykęs dirbti į užsienį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog A. J. žinojo apie jo transporto priemonės vairavimą neblaivaus asmens, todėl teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskacija negali būti taikoma. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nors minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujnatis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2018 m. sausio 16 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Kadangi nustatytos visos BK 40 straipsnyje išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinant tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, jam šioje byloje skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise bei įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimo – paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas. J. J., taip pat jos šeimos nariai, patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant J. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šios teismo parinktos jam baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltinamojo interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajai J. J. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 16 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 101-103) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, jam įsiteisėjus vairuotojos J. J. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis byloje, perduotinas VĮ „Regitra“.

Kaltinamajai J. J. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 15 d. nutarimu skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98-100) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2019 m. spalio 17 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui Suzuki Grand Vitara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. 2019 m. spalio 25 d. nutarimu grąžintas automobilis Suzuki Grand Vitara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelis, registracijos liudijimas ir BTA draudimas, įpareigojant juos saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (b. l. 35-37), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini savininkui A. J..

Civilinis ieškinys byloje pareikštas nebuvo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato patirtas proceso išlaidas už priverstinį transporto priemonės automobilio Suzuki Grand Vitara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimą (b. l. 40-41), J. J. atlygino (b. l. 42).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniai, 307-308 straipsniai, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, J. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti J. J. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 15 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Mokant įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, būtina nurodyti: sąskaitos Nr.: LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, vairuotojos J. J. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra, automobilį Suzuki Grand Vitara, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelį, registracijos liudijimą ir BTA draudimą, perduotus saugoti J. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui A. J..

Išaiškinti J. J., kad jei laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. Z., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.