Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Bražiūnienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Suvaizdytės – Makšimienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00094-14 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, profesinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. kovo 18 d. Rokiškio rajono apylinkės teisme iš Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros gauta baudžiamoji byla su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame M. K. kaltinamas tuo, kad jis 2014 m. vasario 17 d., apie 14.55 val. atėjęs pas Z. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), nevykdė 2013-10-28 teismo nutarties-sprendimo, nesusijusio su bausme, kuriuo jam baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00445-13 paskirta kardomoji priemonė-įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Z. K., gyv. (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., ir jis įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąją Z. K..

Kaltinimas M. K. padarius nusikaltimą, numatytą BK 245 straipsnyje grindžiamas šiais duomenimis:

Liudytojos Z. K. parodymais, kuri parodė, kad jos sūnui M. K. yra teismo apribojimas, draudžiantis jam pas ją lankytis, su ja bendrauti, būti jos namuose adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) r. Ji jam leidžia blaiviam ateiti, duoda pavalgyti, persirengti, nusiprausti, nes jis daugiau neturi kur eiti, kur gyventi. 2014-02-17 apie 15 val. ji išėjo į lauką, paliko duris atrakintas. Grįžusi, namuose rado savo sūnų M. K., kuris buvo neblaivus. Tarp jų kilo konfliktas, sūnus bandė jai suduoti, tačiau jos nepalietė. Ji išbėgo į lauką ir paskambino policijai. Atvykus policijos pareigūnams, jie M. K. išvežė. Pretenzijų ji savo sūnui neturi. Kai jis būna negirtas, jis namuose elgiasi gražiai, padeda jai, nesibara (b.l. 16-17).

Liudytojo A. N. parodymais, kuris parodė, kad 2014-02-17 dirbo operatyvinėje grupėje. Apie 14.50 val. buvo gautas pranešimas, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. triukšmauja sūnus. Nuvykus minėtu adresu, kaip paaiškėjo, Z. K. sūnus M. K. atėjęs pas ją į namus triukšmauja, koliojasi, rūko ir mėto pelenus. Z. K. paaiškino, kad jam yra teismo įpareigojimas, draudžiantis lankytis pas ją namuose. M. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Rokiškio rajono policijos komisariatą (b.l. 20-21).

Liudytojo J. Ž. parodymais, kurio parodymai analogiški liudytojo A. N. parodymams (b.l. 18-19).

2014-02-17 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas butas, priklausantis Z. K., esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. Ant durų ir spynos mechaninio poveikio pėdsakų nėra (b.l. 6-10).

2013-10-28 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi, kurioje M. K. skirtas įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios Z. K., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. ir įpareigojimas nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąją Z. K. (b.l. 13-14).

Kaltinamojo M. K. parodymais, kuriuose jis parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis žino ir supranta, kad yra teismo nutartis, draudžianti jam lankytis pas motiną Z. K., adresu (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., bendrauti su ja ir palaikyti su ja ryšius. Tačiau jis pas savo motiną ateina ir būna dažnai, nes pats savo būsto neturi, neturi jokio pragyvenimo šaltinio, kad galėtų išsinuomoti savo būstą. 2014-02-17 apie 15 val. jis atėjo pas motiną, buvo truputį išgėręs, jį motina į namus įsileido. Motina pamačiusi, kad jis išgėręs, pradėjo šaukti, tarp jų kilo konfliktas. Tačiau jis jos nemušė, jie tik barėsi. Motina išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. Kai jis ateina pas motiną blaivus, ji jam nieko nesako, nepriekaištauja, duoda valgyti. Dėl padarytos veikos labai gailisi (b.l. 30-31).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 str. 1 d. numatyta, jog teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš sprendimų, t. y. surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą, perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 str. numatytais atvejais arba nutraukti baudžiamąjį procesą LR BPK 424 str. numatytais atvejais. BPK 424 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą teisėjas priima nustatęs, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. Šios aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, numatytos BPK 3 str.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Šiame straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas.

Padaryta veika, kad ji būtų laikoma nusikalstama, ne tik turi formaliai atitikti BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga, t. y. dėl tyčinio kaltininko veikimo ar neveikimo iš esmės turi būti užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui konkrečioje byloje. Turi būti įvertinta, ar padarytos veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–69/2014). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Objektyviai BK 245 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas gali pasireikšti labai įvairiomis veikomis, pvz.: nelegaliu darbu, savo pajamų ar turto slėpimu, jų iššvaistymu, vengimu dirbti, tam tikrų dokumentų klastojimu. Tačiau ir šiuo atveju, sprendžiant dėl BK 245 straipsnio taikymo, reikia įvertinti tai, ar minėtų veikų pripažinimas baudžiamuoju nusižengimu atitinka jau minėtus iš Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijos kylančius imperatyvus, pavyzdžiui, turi būti atsakyta į klausimą, ar baudžiamosios atsakomybės taikymas tokiu atveju būtų proporcingas padarytos veikos pavojingumui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–69/2014).

Šiuo atveju kaltinamasis M. K. kaltinamas tuo, kad nevykdė Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-10-28 nutartimi, priimta ikiteisminio tyrimo metu, paskirtos kardomosios priemonės, numatytos BPK 132¹ straipsnyje – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios Z. K. ir įpareigojimo nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąją Z. K., nors įstatymas už kardomosios priemonės nevykdymą numato tik vieną pasekmę – galimybę ją pakeisti griežtesne kardomąja priemone (132¹ str. 3 d., BPK 139 str. 1 d.). Jokių kitų teisinių pasekmių asmeniui skirtos kardomosios priemonės nevykdymas ar jos pažeidimas nesukelia, todėl kriminalizuoti asmeniui skirtos kardomosios priemonės nesilaikymą, ar jos pažeidimą, nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad iš byloje esančios medžiagos (liudytojos Z. K. parodymų (b.l. 16-17), liudytojo J. Ž. parodymų (b.l. 18-19), liudytojo A. N. parodymų (b.l. 20-21)) matyti, kad kaltinamasis M. K. 2014 m. vasario 17 d. atėjo į Z. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. ir bendravo su Z. K., tačiau pati Z. K. savo parodymuose nurodo, kad žino, jog jos sūnui M. K. yra paskirta kardomoji priemonė ir jis įpareigotas nesilankyti jos bute, nebendrauti su ja, tačiau ji leidžia sūnui būti jos namuose, kai jis būna blaivus, duoda jam valgyti, jos namuose yra laikomi M. K. drabužiai, daiktai. Kai jis būna blaivus, ji pati jį įsileidžia į butą, pretenzijų jam neturi. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad M. K. atėjęs į Z. K. namus būtų naudojęs prieš ją fizinį smurtą, grasinimus ar kitaip pakenkęs Z. K.. Todėl negalima daryti pagrįstos išvados, kad M. K. padaryta veika – kardomosios priemonės nevykdymas yra tokio pavojingumo, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad kaltinamojo M. K. veikoje nėra visų būtinųjų BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes tikslo (apsaugoti nukentėjusiąją Z. K. ir užskirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms) gali būti siekiama skiriant kaltinamajam M. K. griežtesnę kardomąją priemonę (132¹ str. 3 d., BPK 139 str. 1 d.).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad kaltinamasis M. K. nepadarė veikos, turinčios BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, todėl baudžiamasis procesas šioje byloje nutrauktinas, esant aplinkybių dėl kurių procesas yra negalimas, t. y. nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nutarčiai įsiteisėjus panaikintina M. K. skirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 3 p ., 424 str. 1 d., teismas

nutaria:

Nutraukti baudžiamąjį procesą baudžiamojoje byloje, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 245 straipsnyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti M. K. skirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.