Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-12 · Administracinė byla Nr. I-5019-583/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-10-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-12
Bylos Nr.
I-5019-583/2018
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00821-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5019-583/2018Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00821-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 12 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,

2018 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą prašydama iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK) priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 2 – 3) pareiškėja teigia, jog ji yra suimta bei laikoma Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. lapkričio 18 d. periodiškai buvo etapuojama iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Klaipėdos AVPK areštinę. Klaipėdos AVPK areštinės kamerose yra įrengtos filmavimo kameros, kuriuos atlieka vaizdo bei garso fiksavimą, todėl pareiškėja siekdama apginti savo teisę į privatumą kreipėsi skundu į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir Inspekcija). Inspekcija išnagrinėjusi skundą konstatavo, kad Klaipėdos AVPK tvarkydama vaizdo ir balso duomenis, gautus vykdant vaizdo bei garso įrašymą areštinės kamerose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis pažeidė pareiškėjos teisę į asmens privatumą ir pripažino skundą pagrįstu dėl Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 18 straipsnio 1 dalies bei 19 straipsnio 3 dalies pažeidimų.

Pareiškėja akcentuoja, kad dėl kamerose vykdyto nepertraukiamo vaizdo bei garso duomenų fiksavimo ji patyrė didelius nepatogumus, įtampa, stresą, tai menkino jos pasitikėjimą savimi kaip moterimi ir asmenybe. Atkreipia dėmesį, jog didžioji dalis Klaipėdos AVPK areštinėje dirbančių pareigūnų yra vyrai. Nurodo, jog dėl minėtais neteisėtais Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmais sukeltų neigiamų išgyvenimų jį patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 2000 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 19 – 22) nurodo, kad su jame išdėstytomis aplinkybėmis sutinka iš dalies. Prašo pripažinti, kad pareiškėjos teisė į teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas buvo pažeista, o skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad Inspekcija nagrinėjo pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 12 d. skundą dalyje dėl jos duomenų tvarkymo teisėtumo Klaipėdos AVPK areštinėje. Inspekcija išnagrinėjusi minėtą skundą 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 3R-430 (2.13-1.) nustatė, kad balso duomenys, gauti vykdant garso įrašymą areštinės kamerose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis nebuvo tvarkomi tinkamai įgyvendinant teisės aktų reikalavimus, nesilaikyta ADTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų. Inspekcija įpareigojo Klaipėdos AVPK nedelsiant nutraukti balso duomenų, gautų vykdant garso įrašymą areštinės kamerose, tvarkymą ir sunaikinti surinktus balso duomenis (garso įrašus). Klaipėdos AVPK pažymi, kad minėtas nurodymas buvo įvykdytas nedelsiant ir apie tai Inspekcija buvo informuota.

Atkreipia dėmesį, jog Inspekcija priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl vaizdo duomenų tvarkymo teisėtumo areštinėje, t. y. savo teisių pažeidimus pareiškėja siejo tik su vaizdo įrašais, dėl daromų garso įrašų pareiškėja nesiskundė. Pareiškėja apie areštinės kamerose daromus garso įrašus sužinojo tik susipažinusi su Inspekcijos 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Vien teiginys, jog tam tikras teisės pažeidimas sukėlė dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, pažemino orumą, nelaikytinas pakankamu pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Pareiškėja nepateikė konkrečių duomenų, kaip ir kada dėl areštinėje vykdytų, niekur nepanaudotų ir sunaikintų garso įrašų pablogėjo jos sveikata, reputacija, bendravimo su kitais asmenimis galimybės ir pan.

Klaipėdos AVPK teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad buvo pažeista pareiškėjos teisė būti laikomai areštinės kamerose, kuriose nėra daromi garso įrašai, tačiau nesant byloje duomenų, kad jai dėl to būtų kilusios neigiamos pasekmės, prašo teismo pripažinti, jog buvo pažeista pareiškėjos teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kardomojo kalinimo sąlygas, o skundą dėl neturtinės žals atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių tardymo izoliatoriui pateikė prašymą, kuriuo prašoma jos neetapuoti į administracinės bylos nagrinėjimą. 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nutarta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja A. S. kreipėsi skundu į teismą prašydama priteisti neturtinę žalą, pareiškėjos teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pareiškėja skunde teigia, jog patirtą neturtinę žalą kildina iš jos laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpio, kuriuo vykdytas nuolatinis vaizdo bei garso fiksavimas. Akcentuoja, kad nepertraukiamas vaizdo bei garso įrašų darymas pažeidė jos teisę į privatumą, todėl patyrė didelius neigiamus išgyvenimus, kurie sukėlė neturtinę žalą, kurią įvertina 2000 Eur.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis numato, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Su suimtuoju net ir jo sutikimu draudžiami medicinos, biologiniai ir kitokie mokslo bandymai. Draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus atvejus, filmuoti ar fotografuoti suimtąjį be išankstinio jo sutikimo. Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai. Šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės, daroma asmenų krata, tikrinami turimi daiktai, gaunami pašto bei perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 įsakymo Nr. 380 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ 80 punktas numato, jog areštinėse įrengiama nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo (areštinės kamerose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros su filmavimo galimybe) ir ryšio tarp areštinės kamerose laikomų asmenų ir policijos areštinės budėtojo sistemos. Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog teisės aktuose yra numatyta galimybė suimtųjų priežiūrai pasitelkti technines priemones bei vykdyti jų nuolatinį vaizdo stebėjimą.

Remiantis ADTAĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2018-07-16) 3 straipsnio 1 dalimi, duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtu: 1) renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis; 2) tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai; 3) tikslūs ir, jei reikia dėl asmens duomenų tvarkymo, nuolat atnaujinami; netikslūs ar neišsamūs duomenys turi būti ištaisyti, papildyti, sunaikinti arba sustabdytas jų tvarkymas; 4) tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti; 5) saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi; 6) tvarkomi pagal šiame ir kituose atitinkamą veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiškius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus.

ADTAĮ 16 straipsnyje nurodyta, kad vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame rašytiniame dokumente, kuriame nurodomas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, vaizdo duomenų saugojimo terminas, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygos, šių duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka bei nustatyti kiti reikalavimai teisėtam duomenų tvarkymui, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad duomenų valdytojas užtikrina, kad vaizdo duomenis tvarkytų tik valdytojo įgalioti asmenys, kurie turi būti supažindinti su asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir pasirašytinai įsipareigoję jų laikytis.

ADTAĮ 19 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: 1) vaizdo stebėjimas būtu vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina; 2) būtu renkama ne daugiau duomenų, negu tai yra būtina. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kuriose duomenų subjektas pagrįstai tikisi absoliučios privatumo apsaugos ir kur toks stebėjimas žemintų žmogaus orumą (pvz., tualetuose, persirengimo kambariuose ir pan.).

Duomenų valdytojas užtikrina, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama ši informacija: 1) apie vykdomą vaizdo stebėjimą; 2) duomenų valdytojo juridinio asmens pavadinimas ir kodas, duomenų valdytojo fizinio asmens vardas, pavardė, jų kontaktinė informacija (adresas arba telefono ryšio numeris) ( ADTĮ 20 straipsnio 1 dalis).

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog siekiant sudaryti galimybę Klaipėdos AVPK sėkmingai užtikrinti sulaikytų asmens sveikatos ir gyvybės apsaugą, 2016 m. liepos 1 d. Klaipėdos AVPK prašymu Nr. 30-S-53975 (4.68) „Dėl asmens duomenų valdytojo registre informacijos atnaujinimo“ (b. l. 27 – 28) kreipėsi į Inspekciją, prašydama atnaujinti Klaipėdos AVPK Asmenų duomenų valdytojų registre esančią informaciją. Prašyme nurodyta, jog Klaipėdos AVPK areštinėje esančiose kamerose planuojama įrengti vaizdo stebėjimo kameras, siekiant užtikrinti jose laikomų asmenų saugumą t. y. apsaugoti jų sveikatą ir gyvybę tiek nuo kitų asmenų, tiek ir savęs žalojimo atvejais, operatyviai reaguoti ir tam užkirsti kelią. Inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788 (9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“ (b. l. 26) Klaipėdos AVPK prašymas patenkintas. Vadovaujantis nurodyta informacija konstatuotina, jog nuolatinė Klaipėdos AVPK areštinėje laikomų asmenų priežiūra techninių priemonių pagalba buvo vykdoma teisėtai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. rugsėjo 11 d. Inspekcijai pateikė skundą, kuriame nurodė, jog Klaipėdos AVPK areštinės kamerose, kuriose ji būdavo patalpinta 24 val. per parą vykdomas jos vaizdo stebėjimas, ji talpinama į tokias areštinės kameras, kuriose sanitariniai mazgai neatskirti nuo kito kameros ploto bei patenka į vaizdo stebėjimo kamerų lauką, o vaizdo stebėjimą vykdo ir pareigūnai vyrai, todėl pareiškėja negali pasirūpinti būtiniausia higiena.

Inspekcija išnagrinėjusi minėtą pareiškėjos skundą 2017 m. lapkričio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-420 (2.13-1.) „Dėl A. S. 2017-09-11 skundo“ (b. l. 4 – 10). Minėtu sprendimu pareiškėjos skundas pripažintas iš dalies pagrįstu. Jame nurodoma, jog vaizdo duomenų tvarkymą Klaipėdos AVPK areštinėje reglamentuoja Klaipėdos AVPK viršininko 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 30-V-337 patvirtintas Vaizdo stebėjimo (įrašymo) priemonėmis užfiksuotų duomenų tvarkymo Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Inspekcija įvertinusi Aprašo turinį nustatė, jog jame nėra apibrėžtas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, o tai laikytina ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimu. Pareiškėjos skundo nagrinėjimo metu Inspekcija taip pat nustatė, jog ji be kitų areštinės kamerų, buvo patalpinta kameroje Nr. 2, kurioje sanitarinis mazgas yra įrengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimų t. y. minėtoje kameroje esančiame sanitariniame mazge neįrengtos durys. Aptartoje kameroje vykdomas vaizdo stebėjimas bei į vaizdo stebėjimo kameros lauką patenka kameroje įrengtas sanitarinis mazgas, o vykdant vaizdo stebėjimą sanitarinis mazgas yra užtušuojamas. Inspekcija konstatavo, jog Klaipėdos AVPK vykdydama vaizdo stebėjimą kameroje Nr. 2 pažeidė ADTAĮ 19 straipsnio 3 dalį. Inspekcija 2017 m. lapkričio 9 d. sprendime akcentavo, kad areštinės patalpose įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis vykdomas garso įrašų fiksavimas prieštarauja ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktui, kadangi garso įrašų tvarkymas Apraše ar kitame Klaipėdos AVPK dokumentuose nėra reglamentuotas, todėl nėra galimybės patikrinti ar jis vykdomas vadovaujantis teisės reikalavimais ir siekiant teisėtų, aiškiai nustatytų ir suprantama forma išreikštų tikslų.

Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog ginčo laikotarpiu Klaipėdos AVPK vykdytas nepertraukiamas sulaikytų asmenų vaizdo (dalyje patalpų) bei garso duomenų fiksavimas buvo atliekamas pažeidžiant ADTAĮ reglamentuotas teisės normas.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Klaipėdos AVPK susipažinęs su Inspekcijos 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo turiniu neatidėliotinai ėmėsi veiksmų pašalinti jame nurodytus pažeidimus, t. y. areštinės kameroje Nr. 2 įrengė sanitarinio mazgo dureles (b. l. 36), Klaipėdos AVPK viršininkas 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 30-V-534 atnaujino Apraše reglamentuotus vaizdo stebėjimo tikslus bei apimtys ir nutraukė balso duomenų, gautų vykdant garso įrašymą areštinės kamerose kaupimą bei sunaikino anksčiau surinktus balso duomenys (b. l. 40).

Dėl neturtinės žalos

Neturtinė žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtine žala laikytina dvasinė skriauda, kurią tik sąlyginai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Tačiau tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, reikalavimo užtikrinti sveikatai saugią gyvenamąją aplinką pažeidimo apimtis, pažeidimo tąsa, neigiamo poveikio pareiškėjo sveikatai mastas ir t. t. Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, t. y. jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir, tam tikrais atvejais, nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95)).

EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012).

Pažymėtina, jog pareiškėja, nurodydama patirtos neturtinės žalos dydį, jo nediferencijuoja pagal patirtos žalos pobūdį, nepagrindžia įrodymais ar objektyviais duomenimis, o dėsto tik bendro pobūdžio abstrakčius teiginius. Pareiškėja, prašydama priteisti neturtinę žalą, patirtus dvasinius išgyvenimus, turi pagrįsti šias aplinkybes konkrečiais įrodymais bei pateikti neturtinės žalos piniginio įvertinimo pagrindimą – nepakanka pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėja nepagrindė ir neindividualizavo dėl minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jai padarytos neturtinės žalos.

Teismas įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes atsižvelgdamas į konstatuotus neteisėtus veiksmus, tai, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog Klaipėdos AVPK būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjos orumą ar nežmoniškai su ja elgtis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, į tai, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog dėl neteisėtų veiksmų atlikimo būtų kilusios realios pasekmės pareiškėjos fizinei sveikatai, ar būtų sutrikdyta jos psichologinė būsena dėl ko būtų prireikę specialistų pagalbos, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja patyrė neturtinę žalą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjos pažeistai teisei apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjos A. S. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas laikymo sąlygas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Remigijus Arminas