- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-20
- Bylos Nr.
- ATP-1088-594/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” 14 punkte numatytus reikalavimus, t. y. už tai, kad 2014 m. balandžio 27 d. 7.40 val., Kaune, prie (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – jam nustatytas 0,60 promilių girtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) pripažino, kad R. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir skyrė administracinę nuobaudą – 1200 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde R. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad alkoholio kiekis jo kraujyje teisės norminių aktų nustatytu laiku, t. y. ne vėliau kaip per 1 (vieną) valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo ir tvarka atlikus patikrinimą, buvo 0,23 promilių, t. y. etilo alkoholio kraujyje rasta neviršijus leidžiamo kiekio (0,4 promilių). Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad kraujas buvo paimtas praėjus daugiau kaip valandai po policijos pareigūnų nustatyto girtumo, kadangi teisės normos leidėjas numatė, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo surašymo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaiga atlikti medicininės apžiūros, o ne po policijos patrulio girtumo tikrinimo laiko atskaitos. R. M. skunde pažymi, kad nagrinėjamu atveju tik 2014 m. balandžio 27 d. 8 val. 38 min. jam buvo įteiktas pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo ir jau 2014 m. balandžio 27 d. 9 val. 12 min. jis atvyko į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą bei 9 val. 20 min. davė tyrimui kraują, kad tiksliai nustatytų jame esantį etilo alkoholio kiekį, ir buvo nustatyta 0,23 promilės etilo alkoholio. Taigi, apylinkės teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodė, kad medicininės apžiūros metu nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Be to, R. M. skunde akcentuoja, kad norminiai teisės aktai būtent kraujo, o ne kokį kitą neblaivumo patikrinimo metodą, iškelia virš kitų įrodymų, suteikia jam didesnę įrodomąją galią. Kiti, gi, alkoholio kiekio kraujyje ir šlapime nustatymo metodai (tame tarpe – ir alkoholio matuoklio, t. y. respiracinis metodas) gali būti tik pagalbiniai. Taigi, šio įrodymo ne tik nelaikydamas prioritetiniu, bet ir apskritai jo nelaikydamas įrodymu, apylinkės teismas, apelianto nuomone, pažeidė Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti bendros asmens būklės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505, 9.1 punktą, todėl priėmė neteisingą nutarimą. Dėl tos pačios kraujo tyrimo prioritetinės reikšmės, mano, kad visiškai neteisingi yra pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai, kurie remiasi tik prielaidomis, kad jo girtumą (neblaivumą) įrodo ir tai, jog žmogaus organizmas per 1.20 val. gali pašalinti 0,39 promiles. Apelianto nuomone, šios, tik prielaidomis paremtos teismo padarytos išvados, neatitinka ir negali atitikti tikrovės, nes ir teismo posėdyje apklaustas specialistas G. A. C. patvirtino, kad alkoholio kiekio pasišalinimo iš organizmo laikas labai priklauso nuo konkretaus asmens svorio, sveikatos būsenos, specifinių organizmo savybių (alkoholio absorbavimo iš kraujo greičio), aplinkos temperatūros, aktyvi ar pasyvi fizinė asmens būsena ir kt. priežasčių. Tačiau nagrinėjamu atveju, jo pagal minėtus parametrus niekas netikrino ir jokių specialisto išvadų bylos medžiagoje nėra.
Kita vertus, apelianto nuomone, apylinkės teismas, neturėdamas jokių byloje rašytinių nei kitų įrodymų, padarė nepagrįstą prielaidą, kad jis galėjo imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Nubaustojo teigimu, pagal byloje esančią medžiagą ir užfiksuotus įrodomuosiuose policijos bei medicinos tarnybų dokumentuose laiko parametrus minučių tikslumu, kaip ir numato teisės aktai, jis neturėjo jokios fizinės galimybės imtis teismo nutarime jam inkriminuotos veiklos, t. y. atlikti specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą R. M. skundą paliekant galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
R. M. apeliacinis skundas netenkintinas.
Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, yra motyvuotos, teisingos ir pagrįstos, atitinkančios faktines aplinkybes. Kauno apylinkės teismas nepažeidė ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, o išvadas padarė remdamasis išsamia bylos duomenų analize. Padarytos išvados neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal ATPK 126 straipsnį, t. y. transporto priemonių vairavimo, esant vairuotojams neblaiviems, būtina nustatyti konkretų ir nekeliantį abejonių neblaivumo laipsnį. Tačiau vertinant asmens atsakomybę pagal ATPK 126 straipsnį, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (pvz., administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2014 m. balandžio 27 d. 7.57 val., R. M. patikrinus blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu, buvo nustatytas 0,60 promilių girtumas (b. l. 3, 4). Abejoti prietaiso parodymų patikimumu pagrindo nėra – patikra galiojo iki 2014-06-15 (patikros sertifikatas Nr. 1515712, b. l. 4). Pats pažeidėjas paaiškino, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, ryte jautėsi gerai, nustebo, kad alkotesteris parodė 0,60 promilių girtumą (b. l. 2). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad R. M. kreipėsi į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą, kur 2014 m. balandžio 27 d., 09.20 val. R. M. paimtame kraujyje rasta 0,23 promilės etilo alkoholio (b. l. 26).
Įvertinęs įvykio vietoje patikrinimo metu alkotesteriu nustatytą R. M. neblaivumo laipsnį ir po 1.23 val. jo medicinos įstaigoje duoto kraujo neblaivumui nustatyti tyrimo rezultatą, taip pat siekdamas objektyvaus bylos išnagrinėjimo ir visų abejonių pašalinimo, bylą nagrinėjęs apylinkės teismas posėdyje apklausė specialistą G. A. C., kuris paaiškino, jog žmogaus organizmas per 1.20 val. gali pašalinti apie 0,39 promilių. Šis paaiškinimas tik patvirtina, kad 2014 m. balandžio 27 d. 7.57 val. nustatytomis aplinkybėmis alkoholio koncentracija R. M. kraujuje viršijo vairuotojui leistiną alkoholio koncentraciją ir galėjo siekti 0,60 promilių etilo alkoholio, o tai neabejotinai draudžiamas kiekis vairuotojui ir užtraukia atsakomybę pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį (lengvas neblaivumo laipsnis, nuo 0,41 iki 1,5 promilių). Pažymėtina, kad alkoholio mažėjimo tendencija objektyviai atsispindi ir pateiktame Medicinos apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 405 (b. l. 24-25), iš kurio matyti, kad R. M. patikrinus alkotesteriu 9.15 val. fiksuotas 0,26 promilės girtumas, tuo tarpu 9.35 val. užfiksuotas jau tik 0,14 promilės girtumas. Šiame kontekste akcentuotina, kad kraujo tyrimų rezultatai iš esmės neprieštarauja alkotesterio parodymams.
Be to, atsižvelgiant į teismų praktiką, laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad, laikui bėgant, alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Pažeidėjo kraujas tyrimui buvo paimtas praėjus beveik pusantros valandos (1 val. 23 min.) nuo policijos pareigūnų alkotesteriu nustatyto jo neblaivumo, tačiau net ir praėjus šiam pakankamai netrumpam laiko tarpui, iš kraujo alkoholis dar nebuvo pasišalinęs, todėl pirminio pareigūnų tikrinimo metu nustatytas 0,60 promilių etilo alkoholio R. M. iškvepiamame ore abejonių nekelia. Aukštesniojo teismo nuomone, praėjus beveik pusantros valandos laikotarpiui, normalu, jog kepenys, nesiimant jokių specialių priemonių alkoholio kiekiui dirbtinai sumažinti, suardė tik dalį alkoholio, kas ir neginčijamai konstatuota aukščiau minėtuose Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte bei Specialisto išvadoje.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla rimtų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. I. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.