Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės V. A. atstovei advokatei Tatjanai Benetei, išvadą teikiančios institucijos – VĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Agneškai Kovalevskai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui M. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl V. A. ieškinio, kurioje nurodė, jog, atsižvelgiant į vaiko interesus bei į tai, kad atsakovas sutinka sūnui mokėti išlaikyma po 200 Eur per mėnesį, neprieštarauja dėl išlaikymo dydžio padidinimo iki 200 Eur, kadangi priteistas išlaikymo dydis nebeatitinka vaiko poreikių. Jeigu bus įrodyta, kad papildomos vaiko priežiūros poreikis yra objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, todėl neprieštaraus, kad iš atsakovo būtų priteistos papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Pažymėjo, jog galutinę išvadą pateiks po įrodymų tyrimo (b.l. 76-78).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Tatjana Benetė prašė tenkinti ieškinį – padidinti nuo ieškinio padavimo dienos – 2019-01-28 iki 200 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui, papildomai priteisti 1000 Eur už odontologo paslaugas ir 28 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės už treniruotes bei bylinėjimosi išlaidas už ieškovei teikiamą teisinę pagalbą. Nurodė, jog šias išlaidas patvirtina pateikti ieškovės įrodymai. Vaikas labai gabus, sportuoja, dalyvauja varžybose. Atsakovas visai nebendrauja su vaiku. Paaiškino, jog ieškovė yra sumokėjusi gal 700 – 900 Eur už odontologo paslaugas, tačiau į bylą tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovė pateikė preliminarų paskaičiavimą, kad bus papildomų išlaidų – 28 Eur už vaiko treniruotes. Varžybos būna ne pastoviai. Yra pateikta, kad už vykimą į varžybas reikėjo mokėti 200 Eur, be to dar už sporto aprangą reikia mokėti. Valstybė minėtų išlaidų nepadengia. Kad vaikas nuolat sportuoja, patvirtina nuotraukos, padėkos raštai. 2019-01-28 ieškovė yra sumokėjusi 230 Eur Domus dantes, iki ieškinio padavimo sumokėjo 510 Eur, o po ieškinio padavimo, anot ieškovės žodžių, ji sumokėjo dar apie 400 Eur, tačiau tokių įrodymų neturi. Ieškovės labai prasta sveikata, turtinė padėtis nėra gera, o atsakovo turtinė padėtis gera. Pažymėjo, jog nuo 2014 m. iki 2019 m padidėjo atlyginimai bei kainos. Vaikui reikia kokybiško maisto, nes jis sportuoja. Motina vaiku rūpinasi tinkamai. Vaikas lanko treniruotes, motina jį išlaiko, nors turi 40 procentų nedarbingumą. Vaikas važinėja į varžybas, todėl yra papildomos išlaidos. Teismas gali priteisti ir 225 Eur, nors ieškovė to neprašo. Ieškovė išlaiko du nepilnamečius vaikus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Agneška Kovalevska palaikė išvadą ir nurodė, jog buvo lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje. Ieškovė kartu su sutuoktiniu ir dviem nepilnamečiais vaikais gyvena nuosavame name. Sūnus E. B. turi nuosavą kambarį. Vaikui reikalingi papildomi užsiėmimai, nes sunkiai sekasi mokslai. Anot ieškovės, atsakovas bendrauja su vaiku, bet retai. Kaip matyti iš Elektrėnų specialistų išvados, atsakovas sutinka su 200 Eur išlaikymu, išskyrus kitas papildomas išlaidas. Sutinka su 200 Eur išlaikymu, nes vaiko poreikiai padidėję. Sutinka, kad būtų priteistos papildomos išlaidos iš atsakovo, nes yra pateikti rašytiniai įrodymai apie būsimas išlaidas vaiko sveikatai, be to vaikas turi savo hobį, todėl palaiko dėl papildomų išlaidų priteisimo.

Atsakovas M. B. teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, teismas laiko nustatytomis sekančias teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes.

Iš gimimo liudijimo nustatyta, kad E. B. gimė (duomenys neskelbtini), mama –V. B., tėvas – M. B. (b. l. 26).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta bei patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nustatyta nepilnamečio E. B. gyvenamoji vieta kartu su motina, vaiko tėvas M. B. įsipareigojo sūnaus E. B. išlaikymui mokėti kas mėnesį po 200 Lt periodinėmis išmokomis iki vaikas sulauks pilnametystės (b.l. 21).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-24943-726/2014 ieškovės V. A. ieškinys tenkintas visiškai ir pakeistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktas dėl atsakovo M. B. teikiamo nepilnamečiui E. B. išlaikymo dydžio, ir nustatyta, kad atsakovas M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) moka išlaikymą nepilnamečiui E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), kasmėnesinėmis periodinėmis 500 Lt (penkių šimtų litų) (atitikmuo 144 Eurai 81 Euro centas) dydžio išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-26) iki E. B. pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskirta ieškovė V. A. nepilnamečiui E. B. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (b.l. 20-23).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis ieškovė turi nekilnojamojo turto: žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini); 1/5 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/5 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir vieną transporto priemonę (b. l. 7-14).

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos DL-1 Nr. 3257 Darbingumo pažymos matyti, jog ieškovei V. A. nuo 2016-07-18 iki 2049-09-17 nustatytas darbingumo lygis – 40 procentų (b.l. 17).

UAB Aromika 2019-09-11 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, jog ieškovė V. A. gauna apie 776 Eur mėnesinį darbo užmokestį (b.l. 117).

Iš pateikto Swedbank, AB banko išrašo matyti, jog ieškovė V. A. gauna kasmėnesinę šalpos išmoką – 195 Eur (b.l. 70).

Pateikti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro ir kelių transporto priemonių registro rodo, kad atsakovo M. B. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, registruota viena transporto priemonė (b. l. 53, 55).

Iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas matyti, jog atsakovas M. B. gauna apie 567 Eur mėnesinį darbo užmokestį (b.l. 54).

Iš ieškovės pateikto paskaičiavimo matyti, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga 400 Eur suma (b. l. 2).

Pateiktoje odontologijos klinikos „Domus dentes“ 2018-11-15 pažymoje nurodyta, jog E. B. lankosi minėtoje klinikoje nuo 2017-09-13 dėl blogo sukandimo. Už gydymą sumokėta 510 Eur. Bendra gydymo trukmė 4-5 m. Gydymas kainuos apie 2000 Eur (b.l. 66).

Kovos menų centro „Smauglys“ 2019-01-17 pažymoje nurodyta, jog E. B. lanko grappling imtynių treniruotes kovos menų centre „Smauglys“. Mėnesinis klubo nario mokestis – 40 eurų. E. B. dalyvauja varžybose. Startinis mokestis jose svyruoja 10-30 eurų už rungtį (b.l. 68).

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 – 3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra tokia situacija, kai teismo sprendimu jau nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų.

Ieškovė, šalių sūnaus mama, įvertinusi pasikeitusius vaiko poreikius, kreipėsi į teismą siekdama, jog vaiko tėvas – atsakovas prisidėtų didesne dalimi prie pasikeitusių aplinkybių. Ieškovės manymu, atsakovo teikiamas 156 Eur išlaikymas nebeatitinka vaiko poreikių. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-02-25 rašte dėl M. B. buities tyrimo akto Nr. 3SD-743 nurodyta, jog atsakovas sutinka mokėti sūnaus išlaikymui po 200 Eur (b.l. 79).

Byloje nustatytais duomenimis iš atsakovo šalių sūnaus išlaikymui priteista po 144,81 Eur (500 Lt), indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šio priteisto išlaikymo dydis buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimu. Šalių sūnui tuo metu buvo dešimt metų, o šiuo metu šalių sūnui - šešiolika metų. Ieškovė byloje pateikė skaičiavimus kiek išleidžia vaiko išlaikymui per mėnesį. Nėra abejonės, jog per šešerius metus vaiko poreikiai iš esmės pasikeitė, be to, ir valstybės ekonominė padėtis, prekių, paslaugų kainos yra pakitusios. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui yra reikalinga pilnavertė mityba, apranga, lavinimasis ir kt., teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyta 400 Eur suma reikalinga vaiko išlaikymui per mėnesį yra reali ir būtina, siekiant užtikrinti materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, jo gebėjimų tobulinimui, todėl ši sumą, kurią mokėtų abu tėvai, vaikui išlaikyti yra būtina, todėl teismo sprendimu iš atsakovo priteistas 144,81 Eur išlaikymo dydis nėra pakankamas augančio vaiko būtiniems poreikiams patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo po 200 Eur sūnui mokamo išlaikymo.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, jog atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jo vardu įregistruota viena transporto priemonė. Ieškovė turi nekilnojamo ir kilnojamojo turto, tačiau ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį išlaiko, be to jai nustatytas netektas darbingumas – 60 procentų. Gaunamas pajamas sudaro šalpos išmoka – 195 Eur ir apie 776 Eur mėnesinis darbo užmokestis, iš viso 971 Eur. Atsakovas dirba, darbo užmokestis per mėnesį - apie 567 Eur. Kitų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį į bylą nepateikta.

Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne ateityje. Be to, dažniausiai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tokios išlaidos šiuo metu tenka ieškovei, nes su ja gyvena nepilnametis vaikas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų ar dėl kitų negali teikti minimalaus išlaikymo dydžio.

Teismas pažymi, kad tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bei šalių sūnaus amžių ir padidėjusius jo poreikius, atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, jog išlaikymo dydis neturėtų būti mažesnis nei minimali mėnesinė alga, konstatuoja, jog yra pagrindas padidinti vaikui išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu patvirtintą išlaikymo dydį, jį padidinant iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė nurodė, jog teismas gali priteisti ir 225 Eur, nors ieškovė to neprašo. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo gautas prašymas patikslinti ieškinio reikalavimus, todėl teismas ieškinį išnagrinėjo jo reikalavimų ribose.

Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl gydymo ir kitų papildomų išlaidų priteisimo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1000 Eur išlaidų už sūnaus E. B. odontologinį gydymą ir po 28 Eur kas mėnesį sūnaus imtynių treniruotiems nuo lankymo pradžios iki pabaigos, bet ne vėliau kaip vaikui sueis 18 metų. Kaip anksčiau minėta, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, tačiau Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-02-25 rašte dėl M. B. buities tyrimo akto Nr. 3SD-743 nurodyta, jog atsakovas sutinka mokėti sūnaus išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį, apie jokį kitą prisidėjimą prie išlaikymo jis nekalbėjo, net nenorėjo girdėti (b.l. 79).

CK 3.155 str. 2 d. numatyta, kad abu tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos. CK 3.156 str. 1 d. nustatyta, kad tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios. Pagal 3.201 straipsnio 2 dalį, prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. Taigi ši įstatymo nuostata numato galimybę, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, priteisti vaiko gydymo išlaidas.

Byloje nustatyta, kad nepilnametis E. B. turi sveikatos problemą – lankosi pas odontologą dėl netaisyklingo sąkandžio (b.l. 66). Ieškovė reikalavimą priteisti gydymo išlaidų atlyginimą grindė rašytiniu įrodymu - odontologijos klinikos „Domus dentes“ 2018-11-15 pažyma, kurioje nurodyta gydymo kaina apie 2000 Eur (b.l. 66). Sprendžiant dėl priteistinų gydymo išlaidų dydžio, svarbu įvertinti aplinkybę, jog ieškovė pateikė tik gydymo įstaigos pažymą, kurioje nurodyta gydymo kaštų bendra suma apie 2000 Eur bei iki šiol sumokėta 510 Eur suma. Pažymėtina, kad ieškovės pateikta gydymo įstaigos pažyma bei jame nurodyta kaina, nėra paremti mokėjimo už gydymo paslaugas patvirtinančiais įrodymais (kvitais, čekiais, mokėjimo pavedimais ir pan.) (CPK 178 str.). Taigi ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami tiksliam ir faktiškam patirtų odontologinio gydymo išlaidų dydžio nustatymui. Tokiu būdu teismas, įvertinęs informaciją nurodytą pažymoje, t.y. jog sumokėta 510 Eur suma, priteisia iš atsakovo pusę nurodytos sumos – 255 Eur.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dalis išlaidų, tenkinant vaiko poreikius, tenka jo pomėgiui – imtynėms. Bylos nagrinėjimo metu nepateikta jokių įrodymų, jog atsakovas būtų prieštaravęs, kad sūnus lankytų mėgstamą užsiėmimą, todėl manytina, jog faktiškai pritarė ir tam, jog šiam sūnaus poreikiui patenkinti reikia skirti papildomų lėšų. Be to, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-02-25 rašte dėl M. B. buities tyrimo akto Nr. 3SD-743 nurodyta, jog atsakovas yra jaunas, darbingas, todėl galėtų daugiau prisidėti prie sūnaus E. B. poreikių tenkinimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, jog ieškovė rašytinais įrodymais ir paaiškinimais įrodė visą nurodytą sumą per metus, susijusią su vaiko pasirinkta sporto šaka, todėl iš atsakovo priteistina po 28 Eur kas mėnesį sūnaus imtynių treniruotiems nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019-01-28) iki imtynių treniruočių lankymo pabaigos, bet ne vėliau kaip vaikui sueis 18 metų. Pažymėtina, jog nesant byloje duomenų apie imtynių treniruočių lankymo pradžią, po 28 Eur kas mėnesį sūnaus imtynių treniruotiems priteistina ne nuo lankymo pradžios, o nuo ieškinio teismui padavimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, t.y. 34 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo išmokų padidinimo bei gydymo ir kitų papildomų išlaidų atlyginimo ((528 + 336 + 255) x 12 x 3 : 100), priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d. pagrindu.

Ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, jai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, į bylą pateikta apie teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 214,50 Eur, todėl iš atsakovo priteistinos 214,50 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei už ieškovei teikiamą teisinę pagalbą (CPK 99 str. 2 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 21,15 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-24943-726/2014, dalį dėl E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200 Eur mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo dienos – 2019 m. sausio 28 d. iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo M. B. po 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 00 ct) kas mėnesį sūnaus E. B. imtynių treniruotiems nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2019-01-28) iki imtynių treniruočių lankymo pabaigos, bet ne vėliau kaip sūnui E. B. sueis 18 metų.

Priteisti iš atsakovo M. B. ieškovei V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 255,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 00 ct) sūnaus E. B. gydymo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) viso 269,65 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Spendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.