- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-04
- Bylos Nr.
- 2S-273-611/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Romualda Janovičienė, Virginija Volskienė
- Kreditorius
- V. Z.
- Skolininkas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- J. V., V. Z., R. S., V. S.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal išieškotojo V. Z. ir antstolio Roberto Vasiliausko atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimą dėl skolininko R. S. skolinių prievolių pobūdžio nustatymo, suinteresuoti asmenys J. V. ir V. Z., R. S., V. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolis Robertas Vasiliauskas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti sutuoktinių R. S. ir V. S. prievolės pobūdį ir išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto galimybes, taip pat iš kiekvieno jų asmeninio turto. Antstolis nurodė, jog pagrindas išieškoti iš skolininko R. S. skolą išieškotojų J. V. ir V. Z. naudai yra notaro išduoti vykdomieji įrašai Nr.1-6067 dėl 70350 Lt skolos išieškojimo bei Nr.1-6066 dėl 30150 Lt skolos išieškojimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė priimti antstolio pareiškimą dėl skolininko R. S. skolinės prievolės išieškotojams pobūdžio nustatymo. Teismas nurodė, jog pareiškimas negali būti priimtas ir nagrinėjamas dėl to, kad teisme 2008-11-10 pagal V. S. ieškinį iškelta ir nagrinėjama sutuoktinių Violetos ir R. S. ištuokos byla, kurioje dalijamas ir santuokos metu įgytas turtas. Trečiaisiais asmenimis byloje dalyvauja ir išieškotojai J. V. bei V. Z., kurie gali reikšti prašymus, o teismas – spręsti skolininko R. S. skolinių prievolių pobūdį. Teismas nurodė, jog esant bylai dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, antstolio pareiškimas negali būti priimtas.
Šalies argumentai
Išieškotojas V. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti antstolio pareiškimą. Nurodė, jog nors apeliantas ir yra patrauktas trečiuoju asmeniu sutuoktinių ištuokos byloje, tačiau bylos nagrinėjimas yra užsitęsęs ir neaišku kiek dar truks. Mano, jog išieškotojo materialių teisių įgyvendinimas priklauso ne nuo jo, o nuo šalių, kurios esant tokiai situacijai gali piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, elgesio ir apelianto teisės gali būti išvis neapgintos.
Antstolis Robertas Vasiliauskas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-03-16 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-110/2009, 2007-12-29 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-607/2007, 2008-02-15 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-7-149/2008 bei kitose nutartyse yra pažymėjęs, kad nustatyti, ar sutuoktiniai privalo kreditoriui atsakyti solidariai, yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva. Dėl šių reikšmingų vykdomajai bylai aplinkybių nustatymo antstolis turi kreiptis į teismą LR CPK 593 str. nustatyta tvarka. Nurodo, jog sutuoktinių ištuokos byloje nagrinėjamas ne tik dėl prievolių pasidalijimo klausimas, bet ir kiti klausimai, todėl procesas gali užsitęsti. Be to, egzistuoja galimybė, jog šalys sudarys taikos sutartį, ko pasekoje šalių turtas ir prievolės liks nepadalintos. Tuo tarpu išnagrinėjus bylą ypatingąja teisena, išieškotojai galėtų tikėtis greitesnio lėšų atgavimo iš skolininko.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad notarų išduotų vykdomųjų raštų Nr.1-6067 ir Nr.1-6066 pagrindu antstolis pradėjo vykdyti išieškojimą iš skolininko R. S. išieškotojų J. V. ir V. Z. naudai. Antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti ar pagal notarų išduotus vykdomuosius įrašus kylančios prievolės yra sutuoktinių R. S. ir V. S. solidariosios prievolės ir ar priteista skola gali būti išieškoma iš bendro sutuoktinių R. S. ir V. S. turto, ir iš kiekvieno jų asmeninio turto.
LR CPK 589, 593 str. nustatyta, kad antstolis turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo. Tačiau kyla klausimas kokioje civilinio proceso stadijoje gali būti nustatomas bendros sutuoktinių prievolės pobūdis bei išieškojimas pagal bendrą prievolę nukreipiamas į sutuoktinio turtą.
Teisėjų kolegija atsižvelgia į naujai suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje. Nr.3K-P-186/2010), pagal kurią teismo sprendimo ar sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas negali keisti sprendimo esmės: jeigu teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno atsakovo, tai išaiškinti sprendimą ar vykdymo tvarką taip, kad jis sukelia teisių ir pareigų kitam asmeniui, negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-81/2010). Suvienodindama kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t.y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra teismo sprendimas. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo ir vykdomojo dokumento pakeitimą ir LR CPK 586 str. pažeidimą, t.y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-567/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2010). Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (LR CPK 278 str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (LR CPK 589 str.) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad kai vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija taip pat išaiškino, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas LR CK 3.109 str. taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis. Atsižvelgdama į minėtą formuojamą naują teismų praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju būtent tokia praktika turi būti taikoma. Nagrinėjamu atveju notarų išduotieji vykdomieji įrašai buvo išduoti pagal paprastuosius vekselius tik skolininko R. S. atžvilgiu. Jo sutuoktinė V. S. minėtų paprastųjų vekselių nepasirašė, vykdomieji įrašai jos atžvilgiu nebuvo išduoti, t.y. ji nebuvo įtraukta bendraskolininke, todėl išaiškinti notarų išduotus vykdomuosius įrašus ir jų vykdymo tvarką taip, kad jie sukeltų teisių ir pareigų V. S., nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamais pagrindais, iš esmės teisingai atsisakė priimti pareiškėjo antstolio R.Vasiliausko prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Nurodytos aplinkybės tai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, nes iš esmės teisėta ir pagrįsta nutartis negali būti naikinama vien formaliais pagrindais (LR CPK 328 str., 338 str.). Teisėjų kolegija dėl aukščiaus nurodytų motyvų šalina pirmosios instancijos teismo motyvus ir palieka pirmosios instancijos teismo nutartį galioti šioje nutartyje nurodytais pagrindais. Dėl aukščiau nurodytų motyvų dėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 1 p., 338 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.