Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-10-28 · Civilinė byla Nr. 2S-998-440/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-28
Bylos Nr.
2S-998-440/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06397-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Pareiškėjas
D. L., A. L.
Suinteresuotas asmuo
Swedbank, AB bankui
Kategorijos
  • 106.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-982-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06397-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 106.4; 106.3; 114.11; 121.14; 122.4; 126.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. L. ir A. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2FB-7570-949/2014, iškeltoje pagal pareiškėjos D. L. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Swedbank, AB bankui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja D. L. kreipėsi į Šaulių apylinkės teismą su pareiškimu, prašydama jai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti G. M., taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad nuo 2014 m. birželio mėnesio kartu su sutuoktiniu A. L. yra nebepajėgi mokėti kreditoriui Swedbank, AB bankui būsto paskolos. Pažymėjo, kad pareiškimo pateikimo dieną pareiškėjos, kaip fizinio asmens, skolos sudaro 226852,99 Lt (1-5 b.l.).

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją D. L. pašalinti teismo nutartyje nurodytus trūkumus bei išaiškino, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus pareiškimo trūkumų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai. Minėta nutartimi teismas įpareigojo pareiškėją pateikti rašytinius įrodymus, iš kurių būtų matyti kokio konkretaus dydžio pradelstas sumas pareiškėja šiai dienai yra skolinga kreditoriui, taip pat pateikti tokius paskaičiavimus patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, teismas įpareigojo pareiškėją pateikti duomenis apie jos sutuoktinio A. L. gaunamas pajamas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė motyvų, kodėl jos atžvilgiu taikytinas turto areštas. Teismas papildomai pažymėjo, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2014-08-21 teisme gautas pareiškėjos sutuoktinio A. L. pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos ir jo sutuoktinio turtas yra nepadalintas, jų įsipareigojimai kreditoriams yra solidarūs, taip pat į tai, kad abu sieja siekis atkurti mokumą Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – LR FABĮ) pagrindu, teismas šalims pasiūlė teikti bendrą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (64-65 b.l.).

Šalies argumentai

Pareiškėjai D. L. ir A. L. 2014 m. rugsėjo 3 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašė teismo sujungti civilinę bylą Nr. 2FB-7570-949/2014 ir civilinę bylą Nr. 2FB-7569-841/2014 į vieną bylą, iškelti pareiškėjams D. L. ir A. L. bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti G. M., taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad kreditorinių reikalavimų suma Swedbank, AB bankui sudaro 226852,29 Lt. Pažymėjo, kad pareiškėjo A. L. pajamas patvirtinantys dokumentai pateikti civilinėje byloje Nr. 2FB-7569-841/2014 (68-73 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjos D. L. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo laikė nepaduotu ir grąžino procesinius dokumentus su priedais jį pateikusiems asmenims. Teismas nurodė, kad teismo įpareigojimai dėl pareiškimo trūkumų pašalinimo nebuvo tinkamai įvykdyti. Teismas pažymėjo, kad buvo įpareigojęs pareiškėją kartu su pareiškimu pateikti rašytinius įrodymus, iš kurių būtų matyti, kokio konkretaus dydžio pradelstas sumas pareiškėja pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dieną skolinga kreditoriui, ar pradelsti įsipareigojimai viršija 25 MMA ir ar fizinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų. Atsižvelgęs į pateiktus duomenis teismas vertino, kad dalis pareiškimo trūkumų buvo pašalinta, tačiau minėti teismo įpareigojimai nebuvo įvykdyti. Teismas sprendė, kad nors pareiškėjai nurodė, kad jų skolos sudaro 226852,99 Lt, tačiau iš pareiškime užfiksuotų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjai mokėjimus pagal kredito sutartį Nr. 08-121470-FA Swedbank, AB bankui nuo paskolos gavimo atliko laiku ir tik nuo 2014 m. gegužės mėnesio tinkamai nebevykdo finansinių įsipareigojimų. Teismas sprendė, kad įvertinus tai jog, kredito sutartyje nustatytas kredito grąžinimo terminas 2038 m. spalio 15 d., o įsipareigojimai nevykdomi tik apie 4 mėnesius, nėra pagrindo išvadai, kad per tokį trumpą laiką pareiškėjų pradelsti įsipareigojimai galėtų viršyti 25 MMA. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad teismui nebuvo pateikti reikalauti rašytiniai įrodymai, dėl to nėra galimybės įvertinti pareiškėjų mokumo, t.y. nustatyti ar pareiškėjų pradelsti įsipareigojimai viršija LR FABĮ numatytą pradelstų įsipareigojimų ribą.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu pareiškėjai D. L. ir A. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-7570-949/2014 ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo D. L. ir A. L..

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, nepagrįstai rėmėsi LR FABĮ 4 straipsnio, 5 straipsnio 8 dalies punktais ir netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas neįvertino aplinkybių, kad šalindami pateikto pareiškimo trukumus pareiškėjai pateikė teismui bendrą sutuoktinių pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, prašė sujungti abi bylas į viena bylą ir pateikė teismui bendrą kreditorių sąrašą. Pateiktame pareiškime dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai nurodė ir pateikė teismui dokumentus įrodančius, kad nuo 2014 m. buvo sumažintas D. L. dirbamų darbo valandų skaičius ir buvo paredaguotas vaikų mokesčio skyrimas. Paredagavus vaikų mokestį, buvo nustatyta, kad yra permokėtas vaikų mokestis, ir abu sutuoktiniai privalo grąžinti permokėtą sumą valstybei. Kokią sumą sutuoktiniai privalės grąžinti, dar nėra nustatyta. Pareiškėjai nurodė, kad yra nepajėgūs mokėti kreditoriui Swedbank, AB pagal būsto paskolos sutartį, bei, kad pareiškimo pateikimo dienai abejų pareiškėjų įsiskolinimai kreditoriui Swedbank, AB sudaro 226852,99 Lt (65701,17 EUR). Įsiskolinimas kiekvieną mėnesį auga, nes bankas skaičiuoja baudas ir delspinigius. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybės nevertino, tik formaliai pasisakė, kad fizinių asmenų būklė neatitinka LR FABĮ 2 straipsnio 2 dalies. Taip pat teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad per paskutiniuosius trejus metus pareiškėjai nėra sudarę jokių sandorių, kurie pažeistų kreditorių interesus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas formaliai vertino byloje surinktus įrodymus, neanalizavo visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į pareiškėjų pastangas mažinti kreditorinius įsipareigojimus, nevertino tos aplinkybės, kad LR FABĮ paskirtis ir tikslas - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (LR CPK 329 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Kaip matyti iš apeliantų atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

LR FABĮ įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (LR FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios (LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas).Vadovaujantis LR FABĮ 2 straipsnio 2 dalimi, fizinio asmens nemokumas - tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.

Nagrinėjamos bylos duomenimis, Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjos D. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjai. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepašalino visų Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nurodytų pareiškimo dėl fizinių asmenų bankroto iškėlimo trūkumų – nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kokio konkretaus dydžio pradelstas sumas pareiškėjas šiai dienai yra skolingas kreditoriui ir ar pradelsti įsipareigojimai viršija 25 MMA, ir fizinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų. Apeliantai teigia priešingai ir nurodo, kad visi reikalingi duomenys teismui buvo pateikti, tačiau teismas šių įrodymų byloje tinkamai neįvertino formaliai spręsdamas, kad fizinių asmenų būklė neatitinka LR FABĮ 2 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2FB-7569-949/2014 pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo. Minėtoje byloje Šiaulių apygardos teismas panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir perdavė klausimą dėl pareiškėjų D. L. ir A. L. pareiškimo dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimą, ir dėl to nepagrįstai atsisakė jį priimti.

Pažymėtina, kad LR FABĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos LR CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Atkreiptinas dėmesys, kad LR FABĮ nuostatos nereglamentuoja ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo, todėl turi būti vadovaujamasi LR CPK normomis. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (LR CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis). Pagal LR CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Jei pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (LR CPK 115 straipsnio 3 dalis). LR FABĮ 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareiškime iškelti bankroto bylą teismui nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys ir pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai (jeigu fizinis asmuo gali juos pateikti), fizinio asmens duomenys ryšiams palaikyti (gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kiti), taip pat gali būti siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama šio straipsnio 2 dalyje nurodyto (nurodytų) pranešimo (pranešimų) kopija (kopijos); fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai; fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) (toliau – turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė; duomenys apie fizinio asmens įkeistą turtą, suteiktus kitus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus ir kitus įsipareigojimus; kreditorių sąrašas, kuriame nurodomi, kai kreditorius fizinis asmuo, – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai; kai kreditorius juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, reikalavimai ir jų įvykdymo terminai; skolininkų sąrašas, kuriame nurodomi, kai skolininkas fizinis asmuo, – vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, gautinos lėšos ir jų gavimo terminai, kai skolininkas juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas, buveinės adresas, gautinos lėšos ir jų gavimo terminai; informacija apie fiziniam asmeniui teismuose iškeltas civilines bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, apie bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti su darbo santykiais susiję reikalavimai, taip pat apie baudžiamąsias bylas, kuriose fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai ir (arba) areštuotas jo turtas, ir apie išieškojimus ne ginčo tvarka; fizinio asmens išlaikomų asmenų sąrašas, kuriame nurodomi jų vardai, pavardės, gimimo datos, duomenys apie fizinio asmens sudarytas asmenų išlaikymo sutartis ir vedybų sutartis, ir nurodytus duomenis pagrindžiančių dokumentų kopijos; informacija apie šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir (ar) 2 dalies 3 punkte nurodytas lėšas. LR FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, gali įpareigoti fizinį asmenį pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus papildomus dokumentus. Paminėtina, kad teismas, priėmęs pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, gali vėliau atsisakyti kelti bankroto bylą (LR FABĮ 5 straipsnio 8 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad fizinio asmens būklės neatitikimas LR FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytam fizinio asmens nemokumo apibrėžimui yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, bet tai nesudaro prielaidų tuo pagrindu atsisakyti priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nors tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančių asmenų pareiga, teismų praktikoje turėtų būti užtikrinama proporcija tarp teisės kreiptis į teismą universalumo, procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų ir civilinio proceso efektyvumo. Dėl to visi formalūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti pareiškimas dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, turi būti suprantami ne kaip savitikslis dalykas, o taikomi taip, kad nevaržydami suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą kartu nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo ir sudarytų sąlygas teismui efektyviai vykdyti teisingumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tik priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo galėjo nuspręsti, ar yra LR FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai iškelti apeliantams bankroto bylą, o ne nagrinėti šį klausimą pareiškimo priėmimo stadijoje. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas formaliai taikė trūkumų šalinimo institutą, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas bei LR FABĮ nuostatas, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikintina ir patikslinto pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (LR CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiantį į LR CPK 136 straipsnio nuostatas išsprendus patikslinto ieškinio priėmimo klausimą yra tikslinga spręsti civilinių bylų Nr. 2FB-7569-949/2014 ir Nr. 2FB-7570-949/2014 sujungimo klausimą.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, teismas atskirai nepasisako.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir patikslinto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjams D. L. ir A. L. priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjams.

Teisėja Vilija Valantienė