Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-01-18 · Administracinė byla Nr. I-203-142/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-01-18
Bylos Nr.
I-203-142/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis, Liudmila Zaborovska, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 1.2Aplinkos apsauga
  • 9.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr.I-203-142-/10Proc. Nr. 3-61-3-01776-2009-5
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 9.1.1.1; 9.1.3.2 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant atsakovo atstovei Ingridai Kemežienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo:

1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-28 sprendimą Nr. S-288(7-259/2009).

2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) 2009-06-30 sprendimą Nr. 68-180;

3) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) 2009-04-20 sprendimą Nr. AC2-4.

Skunde paaiškina, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko mokestinį patikrinimą ir 2009-02-27 surašė Patikrinimo aktą Nr. AC1-2, kuriame pareiškėjui už 2005 metus nuo neva gautų 22 600 Lt pajamų priskaičiavo mokėtinas į biudžetą sumas: 6355 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) ir 2 524 Lt delspinigių. Patikrinimas buvo atliekamas remiantis UAB „Olymic Casino Group Baltija“ informacija apie tai, kad 2005 metais A. P. kelis kartus keitė stalo lošimų žetonus į pinigus ir tokiu būdu iš viso iškeitė 22 600 Lt. Apie šias lėšas buvo pranešta kaip apie neva laimėtas lėšas. Mokesčių administratorius priskyrė šias pajamas B klasės pajamoms ir apmokestino 6 355 Lt GPM. Kadangi pareiškėjas metinėje pajamų deklaracijoje už 2005 metus tokios sumos nedeklaravo, jam paskaičiavo 2 524 Lt delspinigių. Patikrinimo aktas patvirtintas Klaipėdos AVMI 2009-04-20 sprendimu Nr. AC2-4, kuriuo papildomai skirta 636 Lt GPM bauda. Šį sprendimą patvirtino VMI prie FM ir Mokestinių ginčų komisija.

Paaiškina, kad su tokiomis mokesčių administratoriaus išvadomis nesutinka. Lošimo žetonus jis ne laimėjo, o prieš tai įsigijo už savo pinigus lošimams. Sumos, gautos lošimo namuose išsikeitus prieš tai įsigytus nepanaudotus žetonus atgal į pinigus, nelaikomos gyventojo pajamomis ir pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Šį savo teiginį pareiškėjas pagrindė papildomai surinkta informacija iš UAB „Olympic Casino Group Baltija“, kuri nurodė, kad neturi techninių galimybių atskirti, ar lošėjas keičia laimėtus žetonus, ar anksčiau įsigytus žetonus.

Mano, kad mokestinio ginčo metu nebuvo įvertinta aplinkybė, ar pareiškėjas turėjo galimybę pateikti įrodymus, kad jis grąžino prieš tai įsigytus žetonus. Net lošimo namai negali nustatyti, kokie tai žetonai. Mano, kad jam neturi būti priskirta pareiga įrodinėti aplinkybes, kurių įrodyti objektyviai neįmanoma. Paaiškina, kad ir Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta, kad tokiais atvejais galima tartis dėl mokesčio dydžio.

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko. Gautas pareiškėjo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą (b. l. 44-47). Nutarta bylą nagrinėti, nes apie posėdį pareiškėjui pranešta tinkamai, šaukimas į teismą jam įteiktas 2009-12-22 (b. l. 40), byloje jį atstovauja advokatų profesinė bendrija, su kuria sutartis dėl teisinės pagalbos sudaryta 2008-04-09 (b. l. 6-7), advokatei šaukimas į teismą įteiktas 2009-12-22 (b. l. 41), iš advokatų profesinės bendrijos negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą, kitų priežasčių, trukdančių bylą nagrinėti paskirtame teismo posėdyje, nenustatyta.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM atsiliepime į skundą (b. l. 23-24) pareiškė, kad skundas yra nepagrįstas.

Paaiškina, kad iš mokestinio ginčo medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2005 m. rugpjūčio mėnesį UAB „Olympic Casino Group Baltija“ lošimo namuose (kazino), adresu (duomenys neskelbtini) g., Klaipėda, laimėjo šias sumas – tris kartus po 3 400 Lt, tris kartus po 1 500 Lt, 2000 Lt, 19 000 Lt, 1 600 Lt, 1400 Lt, 1000 Lt, iš viso 22 600 Lt. Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2005 m. šių pajamų nedeklaravo, tuo pažeisdamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio nuostatas, ir nesumokėjo į biudžetą 6 355 Lt GPM. Be to, nustatyta, kad pareiškėjui 2005 m. rugpjūčio mėnesį išmokėta 22 600 Lt laimėta suma UAB „Olympic Casino Group Baltija“ lošimo namuose (kazino) užfiksuota įtartinų operacijų ar sandorių su pinigais registravimo žurnale.

Remiasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 14 d., 16, 18, 19, 22 str. 2 d., 25, 27 straipsnių nuostatomis, Azartinių lošimų įstatymo 2 str. 1 d. Paaiškina, kad nagrinėjant ginčą, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų pateikęs įmokėtų sumų (patirtų išlaidų) UAB „Olympic Casino Group Baltija“ patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju pareiga įrodinėti turėtas išlaidas tenka pareiškėjui (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-301/2007, 2008-01-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. A756-76/2008).

Paaiškina, kad, atliekant patikrinimą, dėl papildomos informacijos pateikimo buvo kreiptasi į UAB „Olympic Casino Group Baltija“. Bendrovė 2009-01-28 raštu informavo, kad Įtartinų operacijų ar sandorių su pinigais registravimo žurnale užfiksuotų A. P. 2005 m. operacijų turinys yra stalo žetonų keitimas į pinigus, t. y. kasoje buvo supirkti A. P. atnešti lošimo stalų žetonai. Lošimų bendrovė taip pat informavo, kad tokios rūšies išmokas, jeigu jos viršija 3 500 Lt deklaruoja Valstybinei mokesčių inspekcijai teikiamose Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymose (duomenys neskelbtini) kaip azartinių lošimų laimėjimus. UAB „Olympic Casino Group Baltija“ patvirtino, kad A. P. išmokėtos sumos yra azartinių lošimų laimėjimas. Nurodo, kad minėtame žurnale nurodyta, kad tai stalo laimėjimas, o grafoje, kur nurodomi kriterijai, kodėl operacija įtartina, nurodyta – pareiškėjas keitė ir nenorėjo registruoti.

Paaiškina, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas vyksta dėl pareiškėjui A. P. mokesčių administratorių priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio pagrįstumo ir teisėtumo.

Ginčas kilo dėl to, kad mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31, UAB „Olympic Casino Group Baltija“ pareiškėjui 2005 m. rugpjūčio mėn. išmokėtą 22 600 Lt sumą priskyrė prie azartinių lošimų laimėjimų ir vadovaudamasis GMPĮ nuostatomis priskaičiavo A. P. mokėtiną GPM (2009-02-27 patikrinimo aktas Nr. AC1-2, MGK bylos lapai 25-28, Klaipėdos AVMI 2009-04-20 sprendimas Nr. AC2-4, ten pat, lapai 21-23, VMI prie FM 2009-06-30 sprendimas Nr. 68-180, ten pat, lapai 7-9). Pareiškėjas aiškina, kad jis nurodytą sumą ne laimėjo, o išsikeitė į pinigus anksčiau lošimams įsigytus žetonus. Sumos, gautos iškeitus lošimo namuose prieš tai įsigytus nepanaudotus žetonus atgal į pinigus, nelaikomos gyventojo pajamomis ir GPM neapmokestinamos.

Ginčui spręsti taikytinos GPMĮ nuostatos. GPMĮ 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad pajamos – tai pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra. Tai reiškia, kad azartinių lošimų laimėjimai yra asmens pajamos, t. y. pajamomis pripažįstamas skirtumas tarp įmokėtos sumos, kurią asmuo sumoka norėdamas dalyvauti lošime, ir laimėtos sumos. Dėl to sumos, gautos lošimo namuose išsikeitus prieš tai įsigytus nepanaudotus žetonus atgal į pinigus, nelaikytinos gyventojo pajamomis ir pajamų mokesčiu neapmokestinamos. Pagal GPM 22 straipsnio nuostatas, azartinių lošimų pajamos priskiriamos B klasės pajamoms. GPMĮ 25 straipsnio ir 27 straipsnio nuostatos nurodo, kad nuo tokių pajamų mokestį deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti privalo pats mokesčių mokėtojas.

Faktinės bylos aplinkybės yra tokios, kad A. P. 2005 m. rugpjūčio mėnesį UAB „Olympic Casino Group Baltija“ lošimo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) g., Klaipėda, keitė žetonus į sumas, kurių kiekviena atskirai neviršijo 3 500 Lt: tris kartus po 3 400 Lt, tris kartus po 1 500 Lt, 2000 Lt, 1 900 Lt, 1 600 Lt, 1400 Lt, 1000 Lt, iš viso 22 600 Lt (MGK bylos lapai 42-44). Pareiškėjas to ir neginčija, jis tik aiškina, kad tai ne laimėtos sumos, jis tik atgal išsikeitė į pinigus turimus žetonus, kuriuos buvo įsigijęs žaidimams. Dėl to byloje įrodinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar ginčo suma yra pareiškėjo laimėjimas, ar gauta, išsikeitus prieš tai įsigytus nepanaudotus žetonus atgal į pinigus.

UAB „Olympic Casino Group Baltija“ 2007-06-29 rašte Nr. OC 070629-1 nurodė, kad tai laimėtos sumos (ten pat, lapas 42). Šios sumos įregistruotos bendrovės vedamame Įtartinų operacijų ar sandorių su pinigais registravimo žurnale (ten pat, lapas 43). Apie šias sumas bendrovė pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (ten pat, lapai 42, 36-37). Įtartinų operacijų ar sandorių su pinigais registravimo žurnale grafoje „Operacijos turinys“ ties pareiškėjo pavarde nurodyta, kad tai „st. laimėjimas“ (toks sutrumpinimas reiškia ne ką kita, kaip stalo laimėjimas), o grafoje „Kriterijus, pagal kurį kliento operacija laikoma įtartina“ nurodyta, kad pareiškėjas „Keitė <...> nenorėjo registruoti“. UAB „Olympic Casino Group Baltija“ 2009-01-28 rašte Nr. 090128-1 (MGK bylos lapas 32) informavo, kad Įtartinų operacijų ar sandorių su pinigais registravimo žurnale užfiksuotų A. P. 2005 m. operacijų turinys yra stalo žetonų keitimas į pinigus, t. y. kasoje buvo supirkti A. P. atnešti lošimo stalų žetonai. Informavo, kad tokios rūšies išmokas, jeigu jos viršija 3 500 Lt, deklaruoja VMI teikiamose Gyventojams išmokėtų išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, pažymose (duomenys neskelbtini) su kodu 42 - azartinių lošimų laimėjimas. Nagrinėjamu atveju lošimo namai to nepadarė, nes laimėtos ir išsikeistos sumos neviršijo 3 500 Lt. Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnis įpareigoja lošimų organizatorių Vyriausybės nustatyta tvarka registruoti tik tuos asmenis, kurie arba keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka, arba laimi sumą, viršijančią 3500 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.

Pareiškėjo paaiškinimai, kad ginčo sumos yra jo atgal išsikeistos už nepanaudotus žaidimui įsigytus žetonus, nepagrįsti jokiais įrodymais ir yra tik žodiniai paaiškinimai. Pareiškėjas nepateikė įmokėtų sumų (patirtų išlaidų) UAB „Olympic Casino Group Baltija“ patvirtinančių įrodymų nei nagrinėjant bylą iki teismo, nei teisme. Tokiais įrodymais, pavyzdžiui, galėtų būti kasos aparato kvitas. LR Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtintų Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 9 punkte yra nurodyta, kad visi ūkio subjektai, organizuojantys azartinius lošimus, privalo įrengti kasos aparatą ir kiekvienam asmeniui išduoti kasos aparato kvitą, jeigu kasoje keičiami grynieji pinigai į žetonus, o žetonai – į grynuosius pinigus, išskyrus tuos atvejus, kai žetonai už grynuosius pinigus įsigyjami lošimo metu prie lošimo stalo. Išlaidos, patirtos prie lošimo stalo lošimo metu įsigyjant žetonus, galėtų būti grindžiamas lošimų organizatoriaus išrašytais laisvos formos dokumentais, turinčiais visus LR buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus privalomuosius rekvizitus, ar kokiu kitu apskaitos dokumentu. Pareiškėjas nepaaiškino, kur jis įsigijo žetonus – kasoje ar lošimo metu prie lošimo stalo. Pareiškėjas tik aiškina, kad negali pateikti įrodymų dėl objektyvių priežasčių, remiasi iš UAB „Olympic Casino Group Baltija“ gauta informacija, kad bendrovė neturi techninių galimybių atskirti, ar lošėjas keičia laimėtus žetonus, ar anksčiau įsigytus žetonus. Į bylą nepateiktas toks bendrovės paaiškinimas. Į teismo prašymą pateikti iš UAB „Olympic Casino Group Baltija“ gautą informaciją, kad bendrovė neturi techninių galimybių atskirti, ar lošėjas keičia laimėtus žetonus, ar anksčiau įsigytus žetonus (b. l. 29), pareiškėjas atsakė, kad iš bendrovės gautas raštas pateiktas Klaipėdos AVMI mokestinio patikrinimo byloje Nr. AC4-88 (b. l. 33). Klaipėdos AVMI atsakė, kad tokio UAB „Olympic Casino Group Baltija“ rašto, kuriame bendrovė teigtų, kad neturi techninių galimybių atskirti, ar lošėjas keičia laimėtus žetonus, ar anksčiau įsigytus žetonus, iš A. P. negavo, pateikė A. P. raštą su iš UAB „Olympic Casino Group Baltija“ gautu 2008-07-11 raštu, kuriame bendrovė nurodė tik, kad bendrovė laikosi apskaitos, azartinių lošimų organizavimo ir kitų LR įstatymų bei valstybinėms institucijoms pateikia duomenis teisės aktuose nustatyta tvarka (b. l. 36-38). Įrodymams teikti pareiškėjui buvo sudarytos galimybės. Pareiškėjas Klaipėdos AVMI 2008-04-24 teikė atsakymus į pateiktus klausimus, tame tarpe ir dėl UAB „Olympic Casino Group Baltija“ laimėtų sumų (MGK bylas, lapas 38). Klaipėdos AVMI 2008-05-09 išsiuntė pareiškėjui pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą AC4-88, kuriame yra konstatuota, kad A. P. nepateikė įmokėtų sumų lošimo namuose patvirtinančių įrodymų. Todėl jis turi pateikti patikslintą Metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2005 metus, deklaruojant 22 600 Lt pajamų, gautų iš azartinių lošimų (ten pat, lapai 45-47). Šį pranešimą pareiškėjas gavo, nes 2008-08-07 raštu informavo Klaipėdos AVMI, kad Metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2005 m. netikslins, pateikė tokio savo sprendimo motyvus (išsikeitė prieš tai įsigytus nepanaudotus žetonus atgal į pinigus, todėl išsikeistos sumos nėra laimėjimas ir nelaikomos gyventojo pajamomis), tačiau nepagrindė jų įrodymais (b. l. 37-38). Pareiškėjas rašytinių pastabų dėl patikrinimo akte apskaičiuotų mokesčių neteikė, nors tokia teisė buvo išaiškinta patikrinimo akte. Be to, atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 40 str., 67 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiškėjas turi teisę teikti įrodymus, galinčius turėti įtakos mokesčių mokėtojo apmokestinimui, ir be mokesčių administratoriaus atskiro siūlymo pateikti įrodymus.

Pareiškėjo elgesys taip pat kelia abejonių dėl jo žodinių paaiškinimų. Kaip matyti iš Įtartinų operacijų ar sandorių su pinigais registravimo žurnalo, pareiškėjas po kelis kartus keitė žetonus į sumas, kurių kiekviena atskirai neviršijo 3 500 Lt (MGK bylos lapai 43). Žurnale užfiksuota, kad jis nenorėjo registruoti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė savo teiginio, kad ginčo suma yra ne laimėjimas, o atgal į pinigus išsikeisti žetonai, įsigyti žaidimui ir nepanaudoti.

Kaip jau minėta, gyventojo pajamomis yra laikomi visi azartinių žaidimų laimėjimai ir nuo jų turi būti mokamas GPM, kurį deklaruoti, apskaičiuoti ir sumokėti turi pats mokesčių mokėtojas. GPM bazė, nuo kurios skaičiuojama GPM suma, mažintina tokia dalimi, kuriai pateikiami atitinkami įmokėtas sumas pagrindžiantys įrodymai. Nagrinėjamu atveju, pareiga pateikti įrodymus apie patirtos išlaidas (žetonų pirkimą) tenka pareiškėjui, o ne mokesčių administratoriui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra skiriami du įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad „įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. <...> Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas).“. (2007-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-301/2007, analogiškai paaiškinta ir 2008-01-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-765-76/2008).

Pareiškėjas neįrodė, kad ginčo suma nėra jo pajamos, neįrodė patirtų išlaidų (žetonų pirkimo), dėl to darytina išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai apskaičiavo ir nurodė sumokėti pareiškėjui GPM nuo visos ginčo sumos.

Išnagrinėjus bylą nenustatyta procedūrinių pažeidimų, dėl kurių pareiškėjo gynybos teisė butų suvaržyta. Mokestis, delspinigiai ir bauda paskaičiuota ir paskirta teisėtai ir pagrįstai (laikantis GPMĮ 6 straipsnio 3 dalies, 36 straipsnio, Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 97 straipsnio 2 dalies, 98 straipsnio, 139 straipsnio nuostatų).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo naikinti teisėtus ir pagrįstus Klaipėdos AVMI, VMI prie FM ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teisėjų kolegija

n usprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Ernestas SpruogisLiudmila ZaborovskaHalina Zaikauskaitė