Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, susipažinusi su pareiškėjo V. D. pareiškimu pradėti privataus kaltinimo procesą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo V. D. pareiškimas privataus kaltinimo tvarka, kuriame pareiškėjas nurodo, kad G. Š., gimusi 1991-10-03, 2016 m. sausio 20 – 21 d. LNK televizijos laidoje „Yra kaip yra“ paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėją, melavo kalbėdama apie nusikalstamą veiką ir neteisingai jį kaltino, tai yra jį apšmeižė bei įžeidė ir tokiais savo veiksmais galimai padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atsisakytinas priimti.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXX skyrius. Šio skyriaus 412 straipsnio, reglamentuojančio nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo pradėti procesą privataus kaltinimo tvarka, turinį, 2 dalyje išdėstyta, kad skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o BPK 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Tokiu atveju, jeigu skundas neatitinka šių reikalavimų, jis yra nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 straipsnio 3 dalis). Privataus kaltinimo skundas yra kaltinamajam aktui prilygstantis dokumentas, kuris įteikiamas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui, ir kuriame tiksliai turi būti išdėstytos aplinkybės, kuo šis asmuo yra kaltinamas. Esant neaiškioms minėtoms aplinkybėms arba jų nesant privataus kaltinimo skunde, kaltinamam asmeniui būtų suvaržyta teisė į gynybą. Nukentėjusiojo – privataus kaltintojo skundas yra procesinis dokumentas, kurio pagrindu pradedamas privataus kaltinimo procesas, pagal jame suformuluotą kaltinimą byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės pakeisti negali. Vadovaujantis BPK 408 straipsnio 1 dalimi, privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. Tai reiškia, jog šio pobūdžio bylose įrodinėjimo pareiga tenka privačiam kaltintojui, todėl įrodymus renka ir juos teikia teismui nukentėjusysis.

V. D. pateiktas dokumentas neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų. BPK 226 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, o BK 154 straipsnyje aprašyto šmeižimo nusikaltimo baigtumas nėra siejamas su veikos padariniais, tai yra su realiai pažeista nukentėjusio asmens garbe. Iš pareiškėjo V. D. skundo matyti, kad nusikalstama veika, kurios padarymu jis kaltina G. Š., buvo galimai padaryta LNK televizijoje, laidoje „Yra kaip yra“, taigi teiginiai, kuriuos pastaroji galimai išsakė per visuomenės informavimo priemonę – televizijos laidą „Yra kaip yra“, buvo užbaigti, kai šioje televizijoje, kurios buveinė yra Šeškinės g. 20, Vilniuje, jie buvo paskleisti bei priimti, tai yra, veika buvo baigta Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje, todėl, vadovaujantis BPK 226 straipsnio 2 dalimi ir 412 straipsnio 2 dalimi, dėl baudžiamosios bylos iškėlimo šiuo atveju nukentėjusysis turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuriam yra teisminga ši baudžiamoji byla.

Pažymėtina, kad be kita ko pareiškėjo V. D. skundas yra per daug abstraktus, jame neatskleidžiama kaltinimo esmė. Nors iš skundo matyti, kad pareiškėjas kaltina G. Š., kad pastaroji paskleidė apie jį tikrovės neatitinkančią informaciją ir melavo apie galimai jo padarytą nusikaltimą, tačiau jo skunde apsiribojama deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais, iš kurių galima suprasti, kad galimai G. Š. 2016 m. sausio 20 – 21 d. LNK televizijos laidoje „Yra kaip yra“ išsakyti teiginiai pareiškėją įžeidė bei apšmeižė, tačiau iš pateiktų duomenų nėra aišku, kaip, kokiu būdu, kokie konkretūs teiginiai pareiškėją apšmeižė bei esant kokioms aplinkybėms pasireiškė pastarosios nusikalstami veiksmai, t. y. nenurodytos esminės aplinkybės. Kaltinimai yra abstraktūs, apsiribojantys deklaratyviu G. Š. galimai padarytų veiksmų aprašymu bei paremti tik paties pareiškėjo subjektyviu susidariusios situacijos vertinimu ir interpretavimu. Taip pat pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų jo kaltinimą, taigi pareiškėjo teismui pateiktame skunde nėra nurodyta, kuo konkrečiai G. Š. yra kaltinama, kokiomis konkrečiomis laidoje išsakytomis frazėmis G. Š. jį apšmeižė, nėra nurodyta tiksli nusikalstamos veikos padarymo data ir laikas bei kitos esminės aplinkybės.

Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skundas yra labai svarbus dokumentas, savo reikšme prilyginamas prokuroro surašytam kaltinamajam aktui. Ir nors skundui nėra keliami tokie aukšti reikalavimai, kaip pastarajam dokumentui, tačiau skunde kaltinimas taip pat turi būti tikslus, nes baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) bei teisė į gynybą (BPK 10 straipsnis). BPK 22 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o tai reiškia, kad jis turi turėti galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Be to, privatus skundas apibrėžia kaltinimo ribas, kurių turi laikytis teismas nagrinėdamas bylą (BPK 255 straipsnis). Teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kai be konkrečių faktų pirmiausia asmenims būtų keliama privataus kaltinimo byla, o tik po to tie faktai renkami. Pats teismas formuluoti kaltinimo ir rinkti kaltinimui pagrįsti medžiagos negali, nes taip prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį. Teisme faktai turi būti tikrinami, ten jie tampa įrodymais, bet konkretūs duomenys apie asmens padarytą nusikalstamą veiką turi būti nurodyti skunde.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. D. privataus kaltinimo proceso tvarka paduoto skundo trūkumai laikytini esminiais, nes jie sąlygoja skunde suformuluoto kaltinimo nekonkretumą, trukdantį pradėti privataus kaltinimo procesą iš esmės, taip pat jo pateiktas pareiškimas neatitinka BPK 226 straipsnio reikalavimų, kadangi jis yra paduotas nesilaikant šiame straipsnyje nustatytų teismingumo reikalavimų, todėl jis atsisakytinas priimti ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Pareiškėjui išaiškintina, kad jis, siekdamas tinkamai įgyvendinti jam įstatymo deleguotas teises ir pareigas, turi galimybę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo arba savo iniciatyva ir lėšomis pasisamdyti jam tinkantį gynėją, kuris užtikrins tinkamą jo atstovavimą procese, be kita ko ir surašys procesinius dokumentus. Atsisakymas priimti skundą dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn privataus kaltinimo tvarka neatima galimybės pareiškėjui, pašalinus teismo nustatytus trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 226 straipsnio 1 dalimi, 412 straipsniu ir 440 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutarė:

atsisakyti priimti pareiškėjo V. D. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.